Naujiena
Spalį pigo iškastinis kuras ir jo produktai, nafta – pigiausia nuo 2020-ųjų
2025 11 14Spalį, palyginus su rugsėjo mėnesiu, Brent nafta atpigo 5,3 proc., o lyginant ankstesnių metų spalio mėnesių kainų vidurkius, šiemet jis mažiausias nuo 2020 metų spalio. Gamtinės dujos pigo 1,1 proc., dyzelinas – 0,6 procento. Benzinas tuo laikotarpiu Lietuvoje pabrango 0,8 proc., biokuras – 11,4 proc., o centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina spalį buvo 3,95 proc. didesnė nei rugsėjį. Dėl mažėjusios saulės elektrinių generacijos, vėsesnių orų, augusio elektros energijos vartojimo bei elektros perdavimo jungčių su Skandinavija remontu, didmeninių elektros energijos kainų vidurkis spalį kilo 25 proc. beveik visame Baltijos jūros regione – jis mažėjo tik Lenkijoje.
Gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške spalio mėnesį vidutiniškai kainavo 31,9 Eur/MWh – 1,1 proc. mažiau nei rugsėjį, kai jų kainos siekė 32,3 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainos spalį svyravo tarp 31–33 Eur/MWh. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad TTF dujų kainos toliau gali svyruoti 31–33 Eur/MWh ribose.
Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos 2025 m. lapkričio 1 d. buvo užpildytos apie 83 proc., 2024 m. tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 95 procentus.
Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla lapkričio 1 d. buvo užpildyta apie 59 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 80 procentų.
Per Klaipėdos SGD terminalą spalį rinkai patiekta 2,9 TWh gamtinių dujų, tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimo poreikį, o 1,3 TWh gamtinių dujų buvo skirta užsienio rinkoms.
Per šį spalį trys Baltijos šalys bendrai suvartojo apie 2,6 TWh gamtinių dujų – tai 18,5 proc. daugiau nei pernai spalį, kai šios šalys suvartojo 2,2 TWh dujų. Spalį gamtinių dujų vartojimas Estijoje augo 0,8 proc., Lietuvoje, palyginus su pernai spaliu, suvartota 19,6 proc. daugiau gamtinių dujų, o Latvijoje gamtinių dujų vartojimas šiemet buvo 23,7 proc. didesnis nei 2024 m. dešimtąjį mėnesį.
Per mėnesį, spalį palyginti su rugsėju, gamtinių dujų vartojimas Latvijoje išaugo 74,5 proc., Estijoje – 67,1 proc., Lietuvoje – 38,2 procento. Dujų kiekis, Lietuvoje perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,9 TWh ir augo 18,8 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 0,7 TWh ir augo 78,4 proc., palyginti su rugsėju. Baltijos šalys bendrai spalį suvartojo 49,3 proc. daugiau gamtinių dujų nei rugsėjį (1,7 TWh).
Naftos kainų vidurkis spalį siekė 63,9 USD/bbl ir buvo 5,3 proc. mažesnis nei rugsėji, kai nafta vidutiniškai kainavo apie 67,5 USD/bbl. Lyginant ankstesnių metų spalio mėnesių vidurkius, 2025 m. spalio kainų vidurkis išliko mažiausias nuo 2020 m. spalio, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 40 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos toliau gali svyruoti apie 62–67 USD/bbl.
Vidutinės mažmeninės benzino kainos per spalio mėnesį (spalio 27 d. palyginti su rugsėjo 29 d.) Lietuvoje padidėjo 0,002 Eur/l, arba 0,8 proc., o dyzelino sumažėjo – 0,019 Eur/l, arba 0,6 procento.
Nacionalinė elektros generacija 2025 m. spalį patenkino apie 75 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Spalį elektros energijos vartojimas buvo 1,6 proc. mažesnis nei pernai tą patį mėnesį, bet 12,4 proc. didesnis nei šių metų rugsėjį.
Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija spalį buvo vėjo elektrinės, pagaminusios 38,3 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos (385,7 GWh). Šiluminės elektrinės dešimtąjį metų mėnesį pagamino 184,9 GWh elektros energijos, tai patenkino 18,4 proc. Lietuvos elektros energijos vartojimo poreikio. Saulės elektrinės per spalį pagamino 85,4 GWh elektros energijos ir patenkino 8,5 proc. elektros vartojimo poreikio. Per mėnesį apie 24,6 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos importuota per Lietuvos–Švedijos ir Lietuvos–Latvijos jungtis, o Lietuvos–Lenkijos jungtimis dominavo eksportas.
Didmeninės elektros kainų vidurkis spalį siekė 105,03 Eur/MWh, ir, palyginus su rugsėjo mėnesio vidurkiu (84,01 Eur/MWh), augo 25 procentais. Kainų augimą lėmė sumažėjusi vietinė saulės elektrinių generacija, išaugęs vartojimas, mažesni pigesnės elektros iš Skandinavijos srautai dėl riboto elektros perdavimo jungčių veikimo. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šių metų pabaigoje didmeninės elektros kainų vidurkis gali svyruoti 90–100 Eur/MWh ribose.
Europos Sąjungos valstybių didmeninės elektros kainos vidurkis spalį – 89 Eur/MWh. Lyginant 2025 m. spalį ir rugsėjį Baltijos jūros regione, didmeninės elektros kainos mažėjo tik Lenkijoje – smuko 2,4 proc., ir buvo 105 Eur/MWh. Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos spalį buvo Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje, mažiausios – Prancūzijoje, Suomijoje ir Švedijoje.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per spalį padidėjo 0,4 proc. – nuo 0,251 Eur/kWh iki 0,252 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį sumažėjo 0,4 proc. – nuo 0,250 Eur/kWh iki 0,249 Eur/kWh.
Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina šių metų spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, didėjo nuo 0,239 Eur/kWh iki 0,264 Eur/kWh, arba 10 procentų.
Biokuro kainų vidurkis Lietuvoje spalį buvo 20,6 Eur/MWh, arba 11,4 proc. didesnis nei rugsėjo mėnesį, kai siekė 18,5 Eur/MWh, ir 4 proc. didesnis nei pernai spalio mėnesį, kai vidutiniškai sudarė 19,8 Eur/MWh.
Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje šį spalį – 6,58 ct/kWh, arba 3,95 proc. didesnė nei rugsėjį, kai buvo 6,33 ct/kWh, ir 2,26 proc. didesnė nei 2024 m. spalį, kai siekė 6,46 ct/kWh.
Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina buvo 6,04 ct/kWh – 5,6 proc. didesnė nei rugsėjį (5,72 ct/kWh) ir 2,2 proc. didesnė nei pernai spalį (5,91 ct/kWh). Šilumos energijos kainos vidurkis didžiuosiuose miestuose, kuriuose tiekiama apie 70 proc. visos pagaminamos šilumos energijos, yra 8,2 proc. mažesnis nei šalies vidutinė kaina.
Lyginant Baltijos šalis, šilumos energijos kainos visos šalies kainos vidurkis spalį mažiausias Lietuvoje – 6 ct/kWh, Latvijoje 7,1 ct/kWh, Estijoje – 7,7 ct/kWh. Lyginant šalių sostines, Vilniuje šilumos energija išliko pigiausia – 5,4 ct/kWh, Rygoje – 7,4 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh.
Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius spalį Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 4,3 proc. – padaugėjo 1 686 elektromobiliais. Lapkričio 1 d. buvo įregistruoti 41 188 elektromobiliai (21 807 grynieji elektromobiliai ir 19 381 – įkraunami hibridai). Nuo metų pradžios elektromobilių skaičius parke išaugo 45,7 procento.
Šių metų spalį viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse suvartota 1,82 GWh elektros energijos – daugiausiai per 2025 m. ir 3,7 proc. daugiau nei ankstesnis rekordas, užfiksuotas šį rugpjūtį, kai suvartota 1,76 GWh, bei 67,3 proc. daugiau nei lygiai prieš metus (1,08 GWh).
Nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, spalį kainavo 3,17 Eur, arba 2,4 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (7,76 Eur) ir 2,8 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (8,99 Eur).
Spalio mėnesio duomenų apžvalga paskelbta skirsnyje .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. +370 661 89 175.
