Naujiena
Gruodį elektra reikšmingai pigo, dujų, naftos ir degalų kainos išliko žemos, o elektromobilių įkrovimas gerino elektros vartojimo rekordą
2026 01 15Gruodį vyravo palankios energetikos išteklių kainų tendencijos: didmeninės elektros kainos vidurkis Lietuvoje dėl didelės vėjo generacijos ir mažesnio vartojimo švenčių metu krito 24,3 procento. Bet fiksuoti planai vartotojams brango 5–5,4 proc., atspindėdami tiekėjų atsargumą dėl ateities kainų svyravimų. Gamtinių dujų kainos gruodį nusistovėjo žemame, 27–29 Eur/MWh lygyje, kurį palaikė gausus SGD tiekimas ir stabilus importas, o Klaipėdos SGD terminalas visiškai užtikrino mūsų šalies poreikius. Šildymo ir biokuro sektoriuje fiksuotas sezoniškas kainų augimas, tačiau metinės šilumos kainos Lietuvoje išliko konkurencingos Baltijos regione. Naftos ir degalų kainos gruodį taip pat išliko žemos, nors jas veikė geopolitinės rizikos. Elektros energijos vartojimas viešosiose įkrovimo stotelėse augo ir pirmą kartą viršijo 2 GWh.
Gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške gruodžio mėnesį vidutiniškai kainavo 27,7 Eur/MWh – 11 proc. mažiau nei lapkritį, kai jų kainos siekė 31,2 Eur/MWh, ir net 39,7 proc. mažiau nei 2024 m. gruodį (46 Eur/MWh). Pagrindiniai veiksniai, gruodį darę įtaką kainų mažėjimui, buvo rekordinis SGD eksportas iš JAV, stabilus dujų tiekimas iš Norvegijos, taip pat rinkoje vyravę lūkesčiai dėl galimos taikos Ukrainoje. Dujų kainos gruodį svyravo tarp 27–29 Eur/MWh. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad TTF dujų kainos toliau gali svyruoti tarp 27–29 Eur/MWh.
Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos 2026 m. sausio 1 d. buvo užpildytos apie 61 proc., o 2025 m. tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 72 procentus. Gruodžio 1 d., saugyklų užpildymas siekė apie 75 procentus. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta apie 48 proc., 2025 m. tuo pačiu metu – apie 65 procentus. Prieš mėnesį, gruodžio 1 d., saugyklos užpildymas siekė apie 55 procentus.
Per Klaipėdos SGD terminalą gruodį rinkai patiekta 3,2 TWh gamtinių dujų – daugiausia šiemet ir tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimo poreikį, o 1,5 TWh gamtinių dujų skirta užsienio rinkoms. 2024 m. gruodį per Klaipėdos SGD terminalą buvo perduota 2,1 TWh dujų, arba 34,4 proc. mažiau nei 2025 m. gruodį.
Per 2025 m. gruodį trys Baltijos šalys bendrai suvartojo apie 3,2 TWh gamtinių dujų – tai 5,9 proc. mažiau nei 2024 m. gruodį, kai bendrai suvartota 3,4 TWh dujų. Palyginti su 2024 m. gruodžiu, Lietuvoje šį gruodį suvartota 7,9 proc. mažiau gamtinių dujų, Estijoje jų vartojimas sumažėjo 9,2 proc., o Latvijoje dujų vartojimas šiemet buvo 0,5 proc. mažesnis nei 2024 m. paskutinį mėnesį.
Per šį gruodžio mėnesį Lietuvoje suvartota apie 10 proc. daugiau gamtinių dujų (1,7 TWh), palyginti su lapkričiu (1,6 TWh). Dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,8 TWh ir padidėjo 8 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 0,9 TWh, arba 11,8 proc. daugiau, palyginti su lapkričiu. Baltijos šalys bendrai gruodį (3,2 TWh) suvartojo 6,7 proc. daugiau gamtinių dujų nei lapkritį (3,0 TWh). Latvijoje gruodį, palyginti su lapkričiu, gamtinių dujų vartojimas išliko stabilus, o Estijoje – padidėjo 11,8 procento.
Naftos kainų vidurkis gruodį siekė 61,6 USD/bbl ir buvo 3,3 proc. mažesnis nei lapkritį, kai nafta vidutiniškai kainavo apie 63,7 USD/bbl. 2025 m. gruodžio vidutinė kaina buvo 15,8 proc. mažesnė nei 2024-ųjų gruodį (73,2 USD/bbl). Kainų mažėjimui įtakos turėjo mėnesio pradžioje besiformavusios viltys dėl Ukrainos ir Rusijos taikos bei dėl žaliavinės naftos perteklius. Bet kainoms dar labiau mažėti neleido neramumai Artimuosiuose Rytuose ir įvykiai Venesueloje. Lyginant ankstesnių metų gruodžių vidurkius, 2025 m. gruodžio kainų vidurkis išliko mažiausias nuo 2020 m. gruodžio, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 51 USD/bbl. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos toliau gali svyruoti apie 60–65 USD/bbl.
Vidutinės mažmeninės benzino kainos per 2025 m. gruodžio mėnesį (gruodžio 29 d palyginti su lapkričio 24 d.) sumažėjo 0,034 Eur/l, o dyzelino – 0,059 Eur/l.
Nacionalinė elektros generacija gruodį patenkino apie 67 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. 2025 m. gruodį elektros energijos vartojimas buvo 3,2 proc. didesnis nei lapkritį, bet 0,5 proc. mažesnis nei 2024 m. paskutinį mėnesį.
Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija gruodį buvo vėjo elektrinės (503,1 GWh), pagaminusios 44,1 proc. šalyje suvartotos elektros energijos. Šiluminės elektrinės per mėnesį pagamino 116,8 GWh elektros energijos – tai patenkino 10,2 proc. vartojimo poreikio, saulės elektrinės pagamino 9,4 GWh ir patenkino 0,8 proc. elektros vartojimo poreikio. Per mėnesį apie 33,2 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos importuota per Lietuvos–Švedijos ir Lietuvos–Latvijos jungtis, o Lietuvos–Lenkijos jungtimi eksporto / importo balanse gruodžio mėnesį vyravo eksportas.
Didmeninės elektros kainų vidurkis gruodžio mėnesį siekė 83,94 Eur/MWh ir, palyginus su lapkričio mėnesio (110,91 Eur/MWh) vidurkiu, mažėjo 24,3 proc., o, palyginus su 2024 m. gruodžiu (89,69 Eur/MWh), mažėjo 6,4 procento. Kainų mažėjimą lėmė išaugusi nacionalinė, ypač vėjo elektrinių, generacija, sutapusi su mažesniu elektros energijos vartojimu švenčių metu. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad 2026 m. vidutinė didmeninė elektros energijos kaina gali būti tarp 80–100 Eur/MWh.
Europos Sąjungos valstybių didmeninės elektros kainos vidurkis gruodį – 94 Eur/MWh. Lyginant 2025 m. lapkričio ir gruodžio mėn. didmeninių elektros energijos kainų vidurkius Baltijos jūros regione, didmeninės elektros kainos daugiausiai mažėjo Suomijoje (-24,9 proc.) ir Lietuvoje bei Latvijoje (-24,3 proc.). Lyginant visas ES valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos gruodį buvo Rumunijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje, o mažiausios – Suomijoje ir Švedijoje. Vidutinė didmeninė elektros kaina gruodį Latvijoje buvo 84 Eur/MWh, Lenkijoje – 117 Eur/MWh, Estijoje – 74 Eur/MWh.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per gruodį padidėjo 5 proc. – nuo 0,261 Eur/kWh iki 0,274 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo 5,4 proc. – nuo 0,257 Eur/kWh iki 0,271 Eur/kWh.
Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo nuo 0,28 Eur/kWh iki 0,26 Eur/kWh, arba 7 procentais.
Biokuro kainų vidurkis Lietuvoje gruodį buvo 26,4 Eur/MWh, arba 16,5 proc. didesnis už lapkričio mėnesio kainos vidurkį (buvo 22,7 Eur/MWh) ir 10 proc. didesnis nei 2024 m. gruodžio mėnesio kainos vidurkis (24 Eur/MWh). Kainos padidėjimą šį gruodį lėmė dėl nepakankamo įšalo taikyti sunkiasvorių transporto priemonių judėjimo miško teritorijose apribojimai, darę įtaką biokuro pasiūlai, kuri taip pat mažėjo ir dėl šventinių dienų, kai įmonės atostogavo.
Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina gruodį buvo 7,66 ct/kWh, arba 6,8 proc. didesnė nei lapkritį (siekė 7,17 ct/kWh) ir 0,8 proc. mažesnė nei 2024 m. gruodį (7,72 ct/kWh).
Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina gruodį buvo 7,42 ct/kWh – 9,3 proc. didesnė nei lapkritį (6,79 ct/kWh) ir 3,9 proc. mažesnė nei pernai gruodį (7,72 ct/kWh).
Brangimą labiausiai lėmė šildymo sezono pradžioje reikšmingai (40 proc.) brangusi iš nepriklausomų šilumos tiekėjų superkama šiluma – nuo 26,5 Eur/MWh iki 37,2 Eur/MWh. Šilumos energijos kainos vidurkis gruodį didžiuosiuose miestuose buvo 3,1 proc. mažesnis nei šalies vidutinė kaina. Lapkritį jis buvo 5,3 proc. mažesnis, o 2024 m. gruodį buvo 4,8 proc. mažesnis nei tuo metu buvusi šalies vidutinė kaina.
Lyginant Baltijos šalis, šilumos energijos kainos visos šalies vidurkis gruodį mažiausias tarp Baltijos šalių Lietuvoje – 7,7 ct/kWh, Latvijoje – 8,6 ct/kWh, o Estijoje – 8,5 ct/kWh. Lyginant šalių sostines, Vilniuje šilumos energija išliko pigiausia – 7,4 ct/kWh, Rygoje – 8,3 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh.
Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius per gruodžio mėnesį Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,9 proc. – padaugėjo 1 651 elektromobiliu. 2026 m. sausio 1 d. buvo įregistruoti 44 355 elektromobiliai (23 257 grynieji elektromobiliai ir 21 098 – įkraunami hibridai).
Nuo 2025 m. pradžios per dvylika mėnesių elektromobilių skaičius parke išaugo 56,9 procento.
2025 m. gruodį viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse jų įkrovimui suvartota 2,19 GWh elektros energijos – tai daugiausiai per 2025 m. mėnesius ir 13,4 proc. daugiau nei ankstesnis rekordas, užfiksuotas 2025 m. lapkritį, kai suvartota 1,93 GWh, taip pat 69 proc. daugiau nei lygiai prieš metus (1,30 GWh).
Gruodį nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,49 Eur, arba 2,3 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (8,11 Eur) ir 2,6 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (8,96 Eur).
Gruodžio mėnesio duomenų apžvalga paskelbta skirsnyje .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. +370 661 89 175.