Naujiena

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos vasario 1 d. buvo užpildytos 41 proc., o 2025 m. tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 53 procentus. Prieš mėnesį, sausio 1 d., saugyklų užpildymas siekė apie 61,50 procento. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla vasario 1 d. buvo užpildyta apie 29 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 55 procentus. Prieš mėnesį, sausio 1 d., saugyklos užpildymas siekė apie 47 procentus.

Per Klaipėdos SGD terminalą sausį rinkai patiekta 3,4 TWh gamtinių dujų, tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimo poreikį.

Per 2026 m. sausį trys Baltijos šalys bendrai suvartojo 6,0 TWh gamtinių dujų – tai 66,8 proc. daugiau nei prieš metus sausį, kai Baltijos šalys suvartojo 3,6 TWh dujų. Šių metų sausį, palyginti su 2025 m. sausiu, gamtinių dujų suvartojimas padidėjo visose šalyse: Estijoje 71 proc., Latvijoje – 102,8 proc., o Lietuvoje – 44,8 procento.

Lietuvoje sausį suvartota apie 67 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su gruodžiu. Sausį dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 1,4 TWh – padidėjo 71,3 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 1,5 TWh ir augo 63,8 proc., palyginti su gruodžiu. Latvijoje gamtinių dujų vartojimas padidėjo 131,1 proc., o Estijoje  – 76 procento. Bendrai Baltijos šalys sausį suvartojo 88,9 proc. daugiau gamtinių dujų nei 2025 m gruodį (3,2 TWh).

Naftos kainų vidurkis sausį siekė 64,5 USD/bbl – 4,7 proc. didesnis nei gruodį, kai nafta vidutiniškai kainavo apie 61,6 USD/bbl. Šį sausį vidutinė kaina buvo 17,7 proc. mažesnė nei 2025 m. sausio (78,4 USD/bbl). Kainas didino neramumai Artimuosiuose Rytuose – Irane. Lyginant ankstesnių metų sausių vidurkius, 2026 m. sausio kainų vidurkis išliko mažiausias nuo 2020 m. sausio, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 64 USD/bbl. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos toliau gali svyruoti apie 65–70 USD/bbl.

Mažmeninės benzino ir dyzelino kainos  Lietuvoje 2026 m. sausį, palyginti su gruodžiu, padidėjo tik po 0,02 Eur/l – mažiau nei buvo padidinti akcizai degalams.

Nacionalinė elektros generacija 2026 m. sausį patenkino apie 67 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Sausį elektros energijos vartojimas buvo apie 24 proc. didesnis nei gruodį ar 2025 m. sausį.

Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija sausį buvo vėjo elektrinės (542,9 GWh), pagaminusios 38,4 proc. šalyje suvartotos elektros energijos. Šiluminės elektrinės per mėnesį pagamino 266,7 GWh elektros energijos – tai patenkino 18,9 proc. vartojimo poreikio, saulės elektrinės pagamino 16,0 GWh ir patenkino 1,1 proc. elektros vartojimo poreikio. Per mėnesį apie 32,9 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos importuota per Lietuvos–Švedijos ir Lietuvos–Latvijos jungtis, o Lietuvos–Lenkijos jungtimi eksporto / importo balanse sausio mėnesį vyravo eksportas.

Didmeninės elektros kainų vidurkis sausio mėnesį siekė 152,47 Eur/MWh ir, palyginus su gruodžio mėnesiu (83,94 Eur/MWh), padidėjo 81,6 proc., o palyginus su 2025 m. sausiu (89,38 Eur/MWh), pakilo 70,6 procento. Elektros kainų augimui didžiausią įtaką padarė beveik ketvirtadaliu, palyginus su gruodžio mėnesiu, padidėjęs elektros vartojimas, kurį sąlygojo neįprastai šalti sausio orai. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais vidutinė didmeninė elektros energijos kaina gali būti tarp 80–100 Eur/MWh.

Europos Sąjungos valstybių didmeninės elektros kainos vidurkis šį sausį – 125 Eur/MWh. Lyginant 2025 m. gruodžio mėn. ir 2026 m. sausio mėn. didmeninių elektros energijos kainų vidurkius Baltijos jūros regione, didmeninės elektros kainos daugiausiai augo Suomijoje (225,7 proc.) ir Baltijos šalyse (Estijoje – 109,6 proc., Latvijoje – 82,8 proc., Lietuvoje – 81,6 proc.). Lyginant visas ES valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos sausį ir buvo Baltijos valstybėse, o mažiausios – Švedijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Vidutinė didmeninė elektros kaina sausį Latvijoje buvo 153,44 Eur/MWh, Lenkijoje – 143,26 Eur/MWh, Estijoje – 154,44 Eur/MWh.

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per 2026 m. sausį padidėjo 0,4 proc. – nuo 0,274 Eur/kWh iki 0,275 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo taip pat 0,4 proc. – nuo 0,271 Eur/kWh iki 0,272 Eur/kWh.

Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina 2026 m. sausio mėnesį, palyginti su 2025 m. gruodžio mėnesiu, dėl išaugusių didmeninių kainų padidėjo nuo 0,260 Eur/kWh iki 0,343 Eur/kWh, arba 32 procentais.

2026 m. sausio mėnesį biokuro kainos vidurkis Lietuvoje buvo 31,7 Eur/MWh, arba 20,36 proc. didesnis nei 2025 m. gruodį (buvo 26,36 Eur/MWh) ir 29,4 proc. didesnis nei pernai sausio mėnesio kainos vidurkis (buvo 24,5 Eur/MWh). Palyginti su gruodžiu, dėl žemos sausio mėnesio temperatūros išaugo biokuro paklausa, tačiau jo žaliavos tiekimą apsunkino didelis sniego kiekis miškuose, o tai atspindėjo centralizuotai tiekiamos šilumos kainų didėjimas.

Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina sausį – 7,97 ct/kWh, arba 4 proc. didesnė nei 2025 m. gruodį (kai buvo 7,66 ct/kWh) ir tik 0,3 proc. didesnė nei ji buvo sausį prieš metus (siekė 7,95 ct/kWh).

Penkių didžiausių šalies miestų centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos vidurkis sausį yra 7,56 ct/kWh – 5,6 proc. didesnis nei 2025 m. gruodį, kai buvo 7,16 ct/kWh, arba 0,9 proc. didesnis nei buvo prieš metus sausį (kai siekė 7,49 ct/kWh) ir 5,1 proc. mažesnis nei visos šalies vidutinė kaina (7,97 ct/kWh). Didžiųjų šalies miestų šilumos energijos kainos augimą šiuo metu labiausiai lėmė, lyginant su 2025 m. gruodžiu, vidutiniškai 10,1 proc. brangusi iš nepriklausomų tiekėjų superkama šilumos energija.

Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius per sausio mėnesį Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 2,6 proc. – padaugėjo 1 164 elektromobiliais. 2026 m. vasario 1 d. buvo įregistruoti 45 519 elektromobilių (23 745 grynieji elektromobiliai ir 21 774 – įkraunami hibridai). Per 12 mėnesių elektromobilių skaičius parke išaugo 50,7 procento.

2026 m. sausį viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse suvartota 2,40 GWh elektros energijos – 9,59 proc. daugiau nei ankstesnis rekordas užfiksuotas 2025 m. gruodį (suvartota 2,19 GWh) bei 101,7 proc. daugiau nei lygiai prieš metus (1,19 GWh). Vartojimo rekordas pagerintas ketvirtą mėnesį iš eilės.

Sausį nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,49 Eur, arba 2,4 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (8,22 Eur) ir 2,6 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (9,09 Eur).

Sausio mėnesio duomenų apžvalga paskelbta skirsnyje „Energetikos duomenų mėnesių apžvalgos“.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. +370 661 89 175.