Naujiena

Gamtinių dujų kainos vasarį svyravo tarp 32–38 Eur/MWh. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad TTF dujų kainos artimiausiu metu gali svyruoti 48–51 Eur/MWh ribose, tačiau dėl geopolitinių įvykių kainos gali kisti.

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos kovo 1 d. buvo užpildytos 30,05 proc., o 2025 m. tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 38,18 procentus. Prieš mėnesį, vasario 1 d., saugyklų užpildymas siekė apie 41 procentą.

Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla kovo 1 d. buvo užpildyta apie 19,72 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 42,56 procentus. Prieš mėnesį, vasario 1 d., saugyklos užpildymas siekė apie 29 procentus.

Per Klaipėdos SGD terminalą sausį rinkai patiekta 3,24 TWh gamtinių dujų, tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimo poreikį.

Per 2026 m. vasarį trys Baltijos šalys bendrai suvartojo 5,3 TWh gamtinių dujų – tai 23,26 proc. daugiau nei prieš metus vasarį, kai Baltijos šalys suvartojo 4,3 TWh dujų. Šių metų vasarį, palyginti su 2025 m. vasariu, gamtinių dujų suvartojimas padidėjo visose šalyse: Estijoje 40 proc., Latvijoje – 23,50 proc., o Lietuvoje – 19,05 procento.

Lietuvoje vasarį suvartota apie 13 proc. mažiau gamtinių dujų, palyginti su sausiu. Dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 1,2 TWh – sumažėjo 15,7 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 1,3 TWh ir sumažėjo 10,4 proc., palyginti su sausiu.  

Latvijoje gamtinių dujų vartojimas sumažėjo  8,7 proc., o Estijoje  – 12,50 procento. Bendrai Baltijos šalys vasarį suvartojo 11,67 proc. mažiau gamtinių dujų nei sausį (6 TWh).

Naftos kainų vidurkis vasarį siekė 69,4 USD/bbl – buvo 8,1 proc. didesnis nei sausį, kai nafta vidutiniškai kainavo apie 64,2 USD/bbl. Kainas didino neramumai Artimuosiuose Rytuose – Irane.

Šį vasarį vidutinė naftos kaina buvo 8,4 proc. mažesnė nei prieš metus, 2025 m. vasarį, kai siekė 75,8 USD/bbl. Lyginant ankstesnių metų vasario vidurkius, šį vasarį naftos kainų vidurkis išliko mažiausias nuo 2021 m. vasario, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 62,7 USD/bbl.

Pagal ateities sandorius prognozuota, kad Brent naftos kainos toliau gali svyruoti apie 74–93 USD/bbl.

Lietuvoje per vasarį didmeninė benzino kaina padidėjo 0,04 Eur/l, dyzelino kaina padidėjo 0,06 Eur/l.

Mažmeninės benzino ir dyzelino kainos vasarį, palyginti su sausiu, padidėjo atitinkamai 0,03 Eur/l ir 0,05 Eur/l, išliko mažesnės nei vidutinės kainos prieš metus, kai 2025 m. vasario 24 d., vidutinė benzino kaina buvo 1,504 Eur/l, dyzelino – 1,616 Eur/l.

Nacionalinė elektros generacija 2026 m. vasarį patenkino apie 64 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Vasarį elektros energijos vartojimas buvo apie 9,7 proc. mažesnis nei sausį, bet 23,4 proc. didesnis nei 2025 m. vasarį.

Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija vasarį buvo vėjo elektrinės (430,9 GWh), pagaminusios 33,8 proc. šalyje suvartotos elektros energijos. Šiluminės elektrinės per mėnesį pagamino 219,4 GWh elektros energijos – tai patenkino 17,2 proc. vartojimo poreikio, saulės elektrinės pagamino 46,3 GWh ir patenkino 3,6 proc. elektros vartojimo poreikio.

Per mėnesį apie 35,8 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos importuota per Lietuvos–Švedijos, Lietuvos–Latvijos jungtis ir Lietuvos–Lenkijos jungtis.

Didmeninės elektros kainų vidurkis vasario mėnesį siekė 155,43 Eur/MWh ir, palyginus su sausio mėnesiu (152,47 Eur/MWh) ar su 2025 m. vasario (89,38 Eur/MWh) mėnesiu, padidėjo 1,9 procento. Elektros kainas aukštame lygyje palaikė dėl užsitęsusių šaltų orų išlikęs didelis elektros vartojimas, taip pat sumažėjusi vėjo ir šiluminių elektrinių gamyba. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais vidutinė didmeninė elektros energijos kaina gali būti tarp 90–110 Eur/MWh.

Europos Sąjungos valstybių didmeninės elektros kainos vidurkis šį vasarį – 102 Eur/MWh. Lyginant 2026 m. vasario ir sausio mėn. didmeninių elektros energijos kainų vidurkius Baltijos jūros regione, didmeninės elektros kainos daugiausiai augo Suomijoje (17 proc.) ir Lietuvoje (1,9 proc.) bei Latvijoje (1,3 proc.).

 Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos vasarį buvo Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, o mažiausios – Portugalijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. Vidutinė didmeninė elektros kaina sausį Latvijoje buvo 155,43 Eur/MWh, Estijoje – 154,60 Eur/MWh, Lenkijoje – 115,73 Eur/MWh.

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per vasarį padidėjo 1,5 proc. – nuo 0,275 Eur/kWh iki 0,279 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo  0,7 proc. – nuo 0,272 Eur/kWh iki 0,276 Eur/kWh.

Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina vasario mėnesį dėl išaugusių didmeninių kainų padidėjo nuo 0,343 Eur/kWh iki 0,347 Eur/kWh, arba 1,2 procento.

Biokuro kainos vidurkis vasario mėnesį Lietuvoje buvo 37,3 Eur/MWh, arba 17,7 proc. didesnis nei sausį (buvo 31,7 Eur/MWh) ir 75,1 proc. didesnis nei pernai vasario mėnesio kainos vidurkis (buvo 21,3 Eur/MWh). Dėl žemos sausio-vasario mėnesių temperatūros išaugo biokuro paklausa, tačiau jo žaliavos tiekimą apsunkino didelis sniego kiekis miškuose, o tai atsispindėjo ir centralizuotai tiekiamos šilumos kainų didėjime.

Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį – 8,4 ct/kWh, arba 5,4 proc. didesnė nei sausį (kai buvo 7,97 ct/kWh) ir 4,7 proc. didesnė nei ji buvo vasarį prieš metus (siekė 8,02 ct/kWh).

Penkių didžiausių šalies miestų centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos vidurkis vasarį yra 7,84 ct/kWh – 3,7 proc. didesnis nei sausį, kai buvo 7,56 ct/kWh, arba 2,6 proc. didesnis nei buvo prieš metus vasarį (kai siekė 7,64 ct/kWh) ir apie 6,7 proc. mažesnis nei visos šalies vidutinė kaina (8,4 ct/kWh).

Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius per vasarį Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 2,4 proc. – padaugėjo 1 112 elektromobilių. 2026 m. kovo 1 d. buvo įregistruoti 46 631 elektromobilis (24 248 grynieji elektromobiliai ir 22 383 – įkraunami hibridai). Per 12 mėnesių elektromobilių skaičius parke išaugo 54,4 procento.

2026 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo įregistruotos 4 995 viešojo įkrovimo prieigos, kurių galia siekė 352,9 MW. Per mėnesį viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje išaugo 237, arba 5,8 proc., o instaliuota papildomai 6,9 MW galios (padidėjo 2 proc.). Per metus viešojo elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje išaugo 96,5 proc. (2 453), o bendra galia išaugo beveik 2,7 karto.

Viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse vasarį suvartota 2 GWh elektros energijos – 16,55 proc. mažiau nei šių metų sausį, tačiau 69,9 proc. daugiau nei prieš metus vasarį, kai buvo 1,18 GWh.

Vasarį nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,53 Eur, arba 2,4 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (8,32 Eur) ir 2,6 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (9,04 Eur).

Vasario mėnesio duomenų apžvalga paskelbta skirsnyje „Energetikos duomenų mėnesių apžvalgos“.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. +370 661 89 175.