Naujiena
Rugpjūtį didmeninė elektros kaina Lietuvoje išliko mažiausia per penkerius metus, o vartotojų mokama galutinė kaina – žemesnė nei ES šalių vidurkis
2025 09 08Didmeninės elektros kainos Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos valstybėse rugpjūtį pakilo dėl mažesnės AEI generacijos bei vykusių elektrinių ir jungčių remonto darbų. Didmeninės elektros kaina Lietuvoje siekė 80,1 Eur/MWh ir buvo aukštesnė nei ES vidurkis (75,4 Eur/MWh), bet išliko mažiausia kaina rugpjūčio mėnesį nuo 2020 metų. Analizuojant sausio–rugpjūčio laikotarpį, didmeninės elektros energijos kainų vidurkis mūsų šalyje išliko mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Galutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūtį pirmą kartą nuo balandžio padidėjo 1,8 proc., bet išliko 2,4 proc. mažesnė už ES šalių vidurkį (25,4 ct/kWh), o metinis mažmeninių kainų lygis atitiko bendrą ES vidurkį.
Rugpjūčio mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 80,1 Eur/MWh, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje atitinkamai 80,3 Eur/MWh, 77,3 Eur/MWh ir 89,6 Eur/MWh.
Brangiausiai ES didmeninė elektra rugpjūtį kainavo Italijoje, Airijoje ir Lenkijoje (90–109 Eur/MWh), pigiausiai – Švedijoje, Prancūzijoje ir Suomijoje (38–55 Eur/MWh).
Pigiausiai ir brangiausiai už elektros energiją mokančiose ES šalyse didmeninės kainos skyrėsi apie 3 kartus: Italijoje elektra vidutiniškai kainavo 109 Eur/MWh, Švedijoje – 38 Eur/MWh.
Šiemet sausio–rugpjūčio mėnesiais vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 80,7 Eur/MWh – tai 7,9 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu elektra vidutiniškai kainavo Europos Sąjungoje – 87,6 Eur/MWh. Latvijoje šiemet per aštuonis mėnesius didmeninės elektros kainos vidurkis sudarė 81,3 Eur/MWh – 7,2 proc. mažiau nei ES šalių vidurkis, Estijoje elektra šiuo laikotarpiu vidutiniškai kainavo 78,8 Eur/MWh – 10 proc. mažiau nei vidutiniškai ES šalyse.
Brangiausiai Europos Sąjungoje elektra šiemet kainavo Airijoje, Italijoje ir Rumunijoje, o pigiausiai — Švedijoje ir Suomijoje.
Galutiniam vartotojui Lietuvoje vidutinė galutinė elektros kaina rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 1,8 proc. – nuo 24,3 ct/kWh iki 24,8 ct/kWh, bet buvo apie 2,4 proc. mažesnė už ES šalių galutinių kainų vidurkį, kuris sudarė 24,4 ct/kWh. Galutinių elektros kainų didėjimas užfiksuotas pirmą kartą nuo balandžio mėnesio.
Latvijoje ir Estijoje galutiniam vartotojui rugpjūtį vidutinė elektros kaina buvo atitinkamai 5,4 proc. ir 16,2 proc. mažesnės už ES šalių vidurkį ir siekė atitinkamai 24 ct/kWh bei 21,3 ct/kWh. Palyginti su liepa, Latvijoje ir Estijoje galutinė elektros kaina vartotojams rugpjūtį padidėjo atitinkamai 2,1 proc. ir 5,1 procento.
Pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius galutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 25,1 ct/kWh ir buvo lygi ES valstybių vidurkiui (25,1 ct/kWh).
Didmeninės elektros kainos dalis galutinės kainos struktūroje elektros vartotojui ES vidutiniškai sudaro 12,8 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje vidutiniškai ES siekia 50 proc., o įvairiose šalyse svyruoja – nuo 14 proc. Vengrijoje iki 77 proc. Kipre.
Lietuvos vartotojų mokamoje galutinėje elektros kainoje didmeninės kainos dalis siekia 11,6 ct/kWh. Rugpjūtį ši kainos dalis galutinėje kainoje mūsų šalyje sudarė 47 proc. – tai 3 proc. mažiau nei ES šalių vidurkis.
Latvijoje didmeninės kainos dalis galutinėje elektros kainoje yra 11,7 ct/kWh, Estijoje – 10,3 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje Latvijoje ir Estijoje taip pat žemesnė už ES šalių vidurkį ir atitinkamai sudaro 49 proc. ir 48 procentus.
Mažiausią galutinę kainą už elektrą Europos Sąjungoje vartotojai rugpjūtį mokėjo Vengrijoje, Maltoje bei Bulgarijoje (9,2–15,0 ct/kWh), didžiausią galutinę kainą mokėjo Vokietijoje, Airijoje ir Čekijoje (35,9–41,2 ct/kWh).
Vartotojų mokama galutinė elektros kaina įvairiose ES šalyse, vertinant didžiausią ir mažiausią kainą, rugpjūtį skyrėsi 4,5 karto: Vokietijoje galutiniai vartotojai už elektrą mokėjo 41,2 ct/kWh, Vengrijoje – 9,2 ct/kWh.
Svarbu, kad galutinės kainos struktūroje esanti elektros energijos didmeninė kaina priklauso ne tik nuo praėjusio ar einamojo mėnesio vidutinių elektros energijos kainų biržose (didmeninių kainų), bet ir nuo ateities sandorių kainų lygio, taip pat nuo konkrečios valstybės skiriamų kompensacijų ar kitokių tos šalies vykdomosios valdžios sprendimų.
Daugiau informacijos skelbiama kas mėnesį rengiamoje .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.