Naujiena
Pasikeitusiems senus būsto šildymo katilus gyventojams jau išmokėta beveik 43 mln. eurų dotacijų
2026 01 02Daugiau kaip 14 800 gyventojų, kurie savo būstuose keičia taršius būsto šildymo įrenginius, iki šiol jau skirta daugiau kaip 49 mln. eurų dotacijų. Žmonės aktyviai keičia senus šildymo katilus naujais. Nuo 2026 m. sausio 2 d. Lietuvos energetikos agentūra jau septintą kartą kviečia teikti paraiškas ir pasinaudoti valstybės finansavimu gyventojus, kurie senus šildymo įrenginius jau pasikeitė moderniais ir efektyviais. Jiems numatoma paskirstyti papildomai dar 3,3 mln. eurų dotacijų.
„Džiugina žmonių aktyvumas ir noras rinktis efektyvesnius bei tvaresnius būsto šildymo įrenginius, kurie padeda mažinti ir išlaidas energijai, ir aplinkos taršą. Kad gyventojams būtų lengviau pasirinkti jų būstui tinkamus šilumos siurblius ar kitus šildymo įrenginius, parengėme rekomendacijas, kurios padės apsispręsti. Toliau kiekvieną metų ketvirtį skelbsime kvietimus teikti paraiškas ir gauti dotacijas, pakeitus taršius šildymo katilus. Siekiame, kad kuo daugiau gyventojų pasinaudotų valstybės finansavimu“, – sako Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
Beveik 13 000 Lietuvos gyventojų jau įsirengė atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos gamybos įrenginius, jiems jau išmokėta beveik 43 mln. eurų.
Parama teikiama jau įsirengus naujus, nenaudotus 5-osios klasės sertifikuotus biokuro katilus arba šilumos siurblius žemė-vanduo, vanduo-vanduo, oras-vanduo ir oras-oras, jeigu tokie šilumos siurbliai skirti šildyti būstą. Kartu su paraiška reikia pateikti ir mokėjimo prašymą bei įrenginio įsirengimą patvirtinančius dokumentus.
Paraišką galima teikti užpildant elektroninę paraiškos formą.
Gali būti kompensuojama vidutiniškai apie 3 500 eurų išlaidų, pakeitus neefektyvų katilą į šilumos siurblį, ir apie 1500 eurų – įsirengus 5-osios klasės biokuro katilą. Dotacija apskaičiuojama taikant fiksuotus įkainius ir atsižvelgiant į šilumos įrenginio galią.
Pagal Energetikos ministerijos patvirtintas projektų finansavimo sąlygas, paramą gali gauti tie gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2023 m. liepos 26 d. įsirengė naują šilumos gamybos įrenginį – katilą ar šilumos siurblį – vieno arba dviejų butų gyvenamajame name arba sodo name, kuris buvo šildomas vandens pagrindu veikiančia šildymo sistema.
Taip pat dėl dotacijų gali kreiptis gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2024 m. gruodžio 16 d. jau atnaujino šilumos gamybos įrangą, jeigu paramos kreipiasi dėl įrengto šilumos siurblio oras-oras, arba šilumos gamybos įrenginį yra pasikeitę bute, esančiame kitos paskirties pastate ar daugiabutyje, jeigu būstas buvo šildomas, naudojant koklinę krosnį ar židinį.
Vienas namų ūkis gali teikti tik vieną paraišką dėl vieno buto, individualaus namo ar sodo namo jau pakeisto šildymo katilo pakeitimo finansavimo. Bendras pateikiamų paraiškų skaičius neribojamas, jei katilai keičiami įvairiuose būstuose.
Iki 2029 m. numatytas daugiau nei 112,4 mln. eurų valstybės finansavimas neefektyvių šildymo įrenginių keitimui būstuose. Siekiama pakeisti 20 504 neefektyvius ir taršius šildymo įrenginius namų ūkiuose bei sukurti 166,3 MW papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų.
Detali informacija apie paraiškų teikimo procesą, finansavimo sąlygas, techninius projekto reikalavimus, tinkamas išlaidas bus nurodyta kvietime ir paskelbta interneto svetainėse: www.ena.lt ir www.esinvesticijos.lt.
________________________________________________________________________________
Kompensacijos gyventojams (namų ūkiams) naujiems šilumos gamybos įrenginiams įsigyti ir įrengti, keičiant savo individualius neefektyvius biomasę, arba iškastinį kurą naudojančius katilus, arba šilumos gamybos įrenginius, kurie pagal savo paskirtį neturi galimybės tiekti šilumos į vandens pagrindu veikiančią individualią šildymo sistemą (vanduo nenaudojamas kaip šilumnešis), skiriamos pagal Energetikos ministerijos inicijuotą ir LEA administruojamą paramos priemonę „Neefektyvių biomasę naudojančių ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimo į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos“. Priemonė įgyvendinama pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos, patvirtintos 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742, 2 prioriteto „Žalesnė Lietuva“ konkretų uždavinį 2.1 „Skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“ ir konkretų uždavinį 2.2 „Skatinti atsinaujinančiąją energiją pagal Direktyvą (ES) 2018/2001, įskaitant joje nustatytus tvarumo kriterijus“, finansuojamus Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
