Naujiena
Pasikeitusieji būsto šildymo įrangą gyventojai netrukus gaus dar 4,5 mln. eurų dotacijų
2026 04 01Beveik 15 800 gyventojų jau atnaujino savo būsto šildymo įrenginius – senus ir taršius katilus pakeitė naujais ir efektyviais 5-osios klasės biokuro katilais arba šilumos siurbliais, jiems išmokėta daugiau kaip 52 mln. eurų. Nuo balandžio 1 d. Lietuvos energetikos agentūra dar kartą kviečia gyventojus teikti paraiškas ir gauti kompensacijas už pakeistus taršius šildymo įrenginius. Numatoma paskirstyti 4,5 mln. eurų dotacijų.
„Siekiame, kad kuo daugiau gyventojų pasinaudotų valstybės dotacijomis, o pateikti paraiškas būtų kuo lengviau, todėl dar kartą supaprastinome jų teikimo sąlygas. Tinkamai pateiktas paraiškas įvertiname greičiau ir lėšos žmones pasiekia greitai. Norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad pasirinkdami jų būstui tinkamą naują šildymo įrangą, iš anksto pasidomėtų, kam skiriamos dotacijos, taip pat įvertintų pasirenkamos įrangos, ypač šilumos siurblių, technines galimybes, kad jie efektyviai veiktų esant dideliems šalčiams. Prašome gyventojų kritiškai vertinti rangovų pateikiamus pasiūlymus ir reklamą. Viešojoje erdvėje kartais nurodoma, kad neva kompensuojama net iki 90 proc. naujo šildymo įrenginio kainos, tačiau tai nėra tikslu – parama siekia iki 50 proc. nuo nustatyto fiksuoto šildymo įrenginio įkainio“, – sako Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
Kvietimai teikti paraiškas gauti dotacijas pakeitus šildymo katilus skelbiami kiekvieno metų ketvirčio pirmąją darbo dieną, nuo 14 val.
Nuo šiol pakeitusiems iškastinį kurą naudojusius šildymo įrenginius, teikiant paraišką kompensacijai gauti nebereikės rinktis tarp skirtingų kvietimų – bus skelbiamas vienas kvietimas, apimantis visus Lietuvos regionus. Biomasę naudojusių katilų keitimo kvietimai išliks du – Vilniaus regiono gyventojams bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono gyventojams. Jeigu pakeistas šildymo katilas naudojo tiek biomasę, tiek iškastinį kurą, pareiškėjas turi pasirinkti kvietimą įvertinęs, kurią kuro rūšį naudojo dažniau. Pateikiame daugiau informacijos, kurią reikėtų žinoti teikiant paraišką.
Dotacijos teikiamos jau įsirengus naujus, nenaudotus 5-osios klasės sertifikuotus biokuro katilus arba šilumos siurblius žemė-vanduo, vanduo-vanduo, oras-vanduo ir oras-oras, jeigu tokie šilumos siurbliai skirti šildyti būstą. Kartu su paraiška reikia pateikti ir mokėjimo prašymą bei įrenginio įsirengimą patvirtinančius dokumentus.
Gali būti kompensuojama vidutiniškai apie 3 500 eurų išlaidų, pakeitus neefektyvų katilą į šilumos siurblį, ir apie 1500 eurų – įsirengus 5-osios klasės biokuro katilą. Dotacija apskaičiuojama taikant fiksuotus įkainius ir atsižvelgiant į šilumos įrenginio galią.
Paraišką galima teikti užpildant elektroninę paraiškos formą.
Daugiausia gyventojai renkasi šilumos siurblius – šis pasirinkimas sudaro 80 proc. finansuojamų naujų šildymo įrenginių. Likusius 20 proc. sudaro 5-osios klasės sertifikuoti biokuro katilai. Tarp šilumos siurblių pats populiariausias yra oras-vanduo šilumos siurblys, kurį renkasi net 76 proc. gyventojų, kurie pateikė paraiškas paramai gauti.
Svarbu renkantis šilumos siurblį įvertinti jo techninius parametrus – kuo aukštesnis naudingumo koeficientas (COP) ir sezoninis naudingumo koeficientas (SCOP), tuo šilumos siurblys efektyvesnis ir geriau veikia esant žemai temperatūrai. Primename, kad įsirengus naują šildymo įrangą ir prašant valstybės dotacijos, nereikia išmontuoti senos šildymo įrangos.
Taip pat primename, kad šilumos siurblys oras-oras nefinansuojamas, kai keičiamas neefektyvus biomasę ar iškastinį kurą naudojantis katilas, kuris teikė šilumą į vandens pagrindu veikiančią šildymo sistemą, t. y. būstas šildomas radiatoriai, o nekilnojamojo turto registre nurodytas šildymo būdas – vietinė centrinė šildymo sistema. Be to, daugiabučiuose, neprijungtuose prie CŠT, gyventojai negali įsirengti 5 klasės biokuro katilo – tokiu atveju būtų finansuojami tik šilumos siurbliai.
Pagal Energetikos ministerijos patvirtintas projektų finansavimo sąlygas, paramą gali gauti tie gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2023 m. liepos 26 d. įsirengė naują šilumos gamybos įrenginį – katilą ar šilumos siurblį – vieno arba dviejų butų gyvenamajame name arba sodo name, kuris buvo šildomas vandens pagrindu veikiančia šildymo sistema.
Taip pat dėl dotacijų gali kreiptis gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2024 m. gruodžio 16 d. jau atnaujino šilumos gamybos įrangą, jeigu paramos kreipiasi dėl įrengto šilumos siurblio oras-oras, arba šilumos gamybos įrenginį yra pasikeitę bute, esančiame kitos paskirties pastate ar daugiabutyje, jeigu būstas buvo šildomas, naudojant koklinę krosnį ar židinį.
Vienas namų ūkis gali teikti tik vieną paraišką dėl vieno buto, individualaus namo ar sodo namo jau pakeisto šildymo katilo pakeitimo finansavimo. Bendras pateikiamų paraiškų skaičius neribojamas, jei katilai keičiami įvairiuose būstuose.
Iki 2029 m. numatytas daugiau nei 112,4 mln. eurų valstybės finansavimas neefektyvių šildymo įrenginių keitimui būstuose. Siekiama pakeisti 20 504 neefektyvius ir taršius šildymo įrenginius namų ūkiuose bei sukurti 166,3 MW papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų.
Detali informacija apie paraiškų teikimo procesą, finansavimo sąlygas, techninius projekto reikalavimus, tinkamas išlaidas bus nurodyta kvietime ir paskelbta interneto svetainėse: www.ena.lt ir www.esinvesticijos.lt.
________________________________________________________________________________
Kompensacijos gyventojams (namų ūkiams) naujiems šilumos gamybos įrenginiams įsigyti ir įrengti, keičiant savo individualius neefektyvius biomasę, arba iškastinį kurą naudojančius katilus, arba šilumos gamybos įrenginius, kurie pagal savo paskirtį neturi galimybės tiekti šilumos į vandens pagrindu veikiančią individualią šildymo sistemą (vanduo nenaudojamas kaip šilumnešis), skiriamos pagal Energetikos ministerijos inicijuotą ir LEA administruojamą paramos priemonę „Neefektyvių biomasę naudojančių ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimo į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos“. Priemonė įgyvendinama pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos, patvirtintos 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742, 2 prioriteto „Žalesnė Lietuva“ konkretų uždavinį 2.1 „Skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“ ir konkretų uždavinį 2.2 „Skatinti atsinaujinančiąją energiją pagal Direktyvą (ES) 2018/2001, įskaitant joje nustatytus tvarumo kriterijus“, finansuojamus Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

