Naujiena

Brangiausiai šilumos energija lapkritį kainuoja Lazdijuose – 12,5 ct/kWh, Biržuose – 12,39 ct/kWh, dalyje Vilniaus r. (šilumą tiekia „Nemenčinės komunalininkas“) – 11,92 ct/kWh ir Kauno r. – 11,4 ct/kWh.

Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos energijos kaina lapkritį mažiausia (5,25–6,44 ct/kWh), ji apie 17,5 proc. mažesnė nei šalies vidurkis. O penkiose savivaldybėse, kuriose ši kaina didžiausia (11,16–12,5 ct/kWh), ji 40 proc. didesnė nei šalies vidutinė kaina.

Labiausiai šilumos energijos kainos per mėnesį sumažėjo Šakiuose – 6,9 proc., arba 0,73 ct/kWh mažesnė kaina lapkritį, palyginti su spaliu, ir dabar yra 9,37 ct/kWh. Tai lėmė 3,83 ct/kWh, arba 16 proc. sumažėjusi kintamoji kainos dalis: kuro įsigijimo kaina sumažėjo 21 procentu. Pastovioji kainos dalis išliko nepakitusi.

Labiausiai šilumos energijos kainos lapkritį padidėjo Vilniuje – 22,7 proc., arba 1,23 ct/kWh didesnė kaina, palyginti su spaliu – dabar siekia 6,65 ct/kWh, Telšiuose – 14,4 proc., arba 1,07 ct/kWh didesnė (siekia 8,78 ct/kWh), ir Pakruojyje – augo 11,2 proc., arba 1,12 ct/kWh didesnė kaina (siekia 11,11 ct/kWh).

Šilumos energijos kainas lapkritį, palyginti su spaliu, sumažino 14 šilumos energijos tiekimo įmonių, 31 tiekimo įmonė jas didino, 4 įmonės šilumos kainų per mėnesį nepakeitė. Labiausiai šilumos kainų svyravimą lemia sezoniškumas, nuo kurio priklauso įsigyjamo kuro ir superkamos šilumos kaina. Iš viso šalyje veikia 49 reguliuojami šilumos energijos tiekėjai.

Penkių didžiausių šalies miestų centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos vidurkis lapkritį yra 6,79 ct/kWh – 12,4 proc. didesnis nei spalį, kai buvo 6,04 ct/kWh, ir 5,3 proc. mažesnis nei visos šalies vidutinė kaina. Pernai lapkritį miestų kainų vidurkis buvo 6,91 ct/kWh.

Visuose didžiuosiuose miestuose lapkritį šilumos energijos kainos padidėjo, palyginti su spaliu. Kainų kilimą didžiuosiuose miestuose labiausiai lėmė vidutiniškai 40 proc. pabrangusi iš nepriklausomų šilumos tiekėjų superkama šiluma – jos vidutinė kaina kilo nuo 26,5 Eur/MWh iki 37,2 Eur/MWh. Daugiausia šilumos energijos aukcionuose iš nepriklausomų tiekėjų nuperkama didžiuosiuose miestuose. Penkiuose didžiuosiuose miestuose vartotojams tiekiama apie 70 proc. pagamintos šilumos energijos.

Tarp miestų mažiausia šilumos kaina lapkritį yra Klaipėdoje – 6,05 ct/kWh, didžiausia Kaune – 7,77 ct/kWh.

Klaipėdoje lapkritį šilumos energijos kaina padidėjo 2,5 proc., palyginti su spaliu, kai siekė 5,9 ct/kWh, bet ji 18,5 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Pernai lapkritį buvo 6,11 ct/kWh. Kainos augimą šį lapkritį lėmė 32,8 proc. augusi kintamoji kainos dalis: kuro įsigijimo kaina padidėjo 21,6 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, palyginti su spaliu, pabrango 39,4 proc. – nuo 20,3 Eur/MWh iki 28,3 Eur/MWh. Klaipėdoje per metus vidutiniškai 29 proc. šilumos pagamina AB „Klaipėdos energija”, 71 proc. šilumos superkama iš nepriklausomų gamintojų.

Vilniuje šilumos energija lapkritį kainuoja – 6,65 ct/kWh, spalį kaina siekė 5,42 ct/kWh, o pernai lapkritį buvo 7,24 ct/kWh. Sostinėje šilumos energijos kaina 7,8 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Lapkritį, lyginant su spaliu, Vilniuje 32 proc. padidėjo šilumos kainos kintamoji dalis: kuro įsigijimo kaina sumažėjo 34 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų tiekėjų, pabrango 62 proc. – nuo 25,8 Eur/MWh iki 41,8 Eur/MWh. Sostinėje 32 proc. šilumos pagamina AB „Miesto gijos“ (buvo AB „Vilniaus šilumos tinklai”), apie 67 proc. šilumos superkama iš nepriklausomų jos tiekėjų, tarp jų – ir iš Vilniaus kogeneracinės jėgainės.

Šiauliuose šilumos energija lapkritį kaina yra 6,58 ct/kWh, arba 7,9 proc. daugiau nei spalį, kai buvo 6,1 ct/kWh, ji 9 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Pernai lapkritį šiluma Šiauliuose kainavo 6,25 ct/kWh. Kainos padidėjimą lėmė 17,1 proc. padidėjusi kintamoji kainos dalis: kuro įsigijimo kaina kilo 21,3 proc., o pastovioji kainos dalis nepakito. Šiluma iš nepriklausomų gamintojų Šiauliuose nesuperkama: per metus 100 proc. šilumos pagamina AB „Šiaulių energija”.

Panevėžyje šilumos energija lapkritį kainuoja 6,41 ct/kWh, arba 2,1 proc. brangiau nei spalį, kai jos kaina buvo 6,28 ct/kWh. Pernai lapkritį šiluma kainavo 6,4 ct/kWh. Šį lapkritį šilumos energijos kaina Panevėžyje yra 11,9 proc. mažesnė nei šalies vidurkis. Kainos padidėjimą lėmė 5,1 proc. padidėjusi kintamoji kainos dalis: kuro įsigijimo kaina padidėjo 21,3 proc., iš nepriklausomų gamintojų superkama šiluma brango 14,8 proc. – nuo 29,1 Eur/MWh iki 33,4 Eur/MWh. Apie 77 proc. šilumos per metus pagamina AB „Panevėžio energija”, 23 proc. šilumos miestui šildyti superkama iš nepriklausomų gamintojų.

Kaune šilumos energija lapkritį kainuoja 7,77 ct/kWh, arba 7,2 proc. brangiau nei spalį, kai jos kaina siekė 7,25 ct/kWh), ir yra 7,7 proc. didesnė nei Lietuvos vidurkis. Pernai lapkritį šiluma Kaune kainavo 7,2 ct/kWh. Kainos padidėjimą lėmė 12,7 proc. padidėjusi kintamoji kainos dalis: kuro įsigijimo kaina sumažėjo 6,9 proc., o šilumos, superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kaina augo 15,6 proc. – nuo 32,6 Eur/MWh iki 37,7 Eur/MWh. Kaune vidutiniškai 23 proc. šilumos per metus pagamina AB „Kauno energija”, 77 proc. šilumos superkama iš nepriklausomų gamintojų.

Lyginant tris Baltijos šalis, prasidėjus šildymo sezonui, visose šalyse stebimas nuoseklus šilumos energijos kainų didėjimas. Penkių didžiausių miestų šilumos kainos vidurkis lapkričio mėnesį mažiausias Lietuvoje – 6,79 ct/kWh (spalį buvo 6,04 ct/kWh), Latvijoje – 7,2 ct/kWh (spalį buvo 7,1 ct/kWh), didžiausias Estijoje – 8,3 ct/kWh (spalį buvo 8,3 ct/kWh).

Lyginant trijų šalių sostines, Vilniuje šilumos energija pigiausia (6,65 ct/kWh), Rygoje – 8,3 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh.

Biokuro kainos vidurkis Lietuvoje 2025 m. spalio mėnesį buvo 20,6 Eur/MWh, arba 11,4 proc. didesnis nei rugsėjį, kai siekė 18,5 Eur/MWh, ir 4 proc. didesnis nei pernai spalį, kai mėnesio kainos vidurkis buvo 19,8 Eur/MWh.

Ilgalaikių sandorių kaina paskutinę spalio savaitę buvo 2,3 proc. mažesnė, o trumpalaikių sandorių kaina – 14 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu.

Ankstesnio viso šildymo sezono ilgalaikių sandorių kaina Lietuvoje buvo 21,20 Eur/MWh.

Svertinė ilgalaikių sandorių kaina Lietuvoje – 20,49 Eur/MWh. Pernai šiuo metu ji buvo 20,97 Eur/MWh, arba 2,3 proc. didesnė. Ši kaina Latvijoje dabar – 20,95 Eur/MWh, Estijoje – 20,95 Eur/MWh.

Daugiau informacijos skirsnyje „Mėnesio šilumos energijos kainų pokyčiai“.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.