Naujiena
Dėl šalčių išliekant dideliam šildymo poreikiui, šilumos energijos kainos šį vasarį panašios kaip pernai šalčiausią mėnesį
2026 02 11Remiantis ilgamečiu stebėjimu, centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos kasmet būna didžiausios sausį ir vasarį, kai didelis šildymo poreikis. Kasmet šalčiausius mėnesius – sausį ir vasarį suvartojama daugiau šilumos energijos nei kitus mėnesius. Šią žiemą nemažėjant šalčiams ir šildymo poreikiui, per sausį išaugo biokuro paklausa ir jo kaina, o centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina vasarį siekia 8,4 ct/kWh, arba 5,4 proc. didesnė nei sausį, kai buvo 7,97 ct/kWh, ir 4,7 proc. didesnė nei prieš metus, kai pernai vasarį siekė 8,02 ct/kWh.
Šiemet vasario pirmųjų devynių dienų vidutinė paros temperatūra siekia apie -12,7°C šalčio. Pernai vasaris buvo šalčiausias metų mėnuo – vidutinė paros temperatūra buvo -0,4°C šalčio. Primename, kad šį sausį Lietuvoje vidutinė oro temperatūra nukrito iki -9,2°C šalčio ir tai buvo šalčiausias sausis nuo 2010-ųjų, kai vidutinė temperatūra buvo -10,3°C šalčio.
Per mėnesį, vasarį palyginti su sausiu, 5 šilumos energijos tiekimo įmonės sumažino šilumos energijos kainas, o 7 įmonės šilumos energijos kainų nekeitė. Iš viso Lietuvoje veikia 49 reguliuojami šilumos energijos tiekėjai. Siekiant korektiškai palyginti istorines šilumos energijos kainas, taip pat Baltijos šalių kainas, Lietuvos energetikos agentūra jas nurodo be PVM.
Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina vasarį yra 7,84 ct/kWh, o pernai vasarį buvo 7,64 ct/kWh. Šį sausį visos šalies šilumos kainų vidurkis siekė 7,56 ct/kWh.
Tarp didžiųjų miestų vasarį, palyginti su sausiu, šilumos energijos kaina mažėjo Klaipėdoje – smuko 3,04 proc., Šiauliuose šilumos kaina nepakito, ji didėjo Vilniuje – 8,04 proc., Kaune – 8,28 proc. ir Panevėžyje – 3,54 procento. Mažiausia šilumos kaina vasarį, lyginant šalies didžiuosius miestus, – Šiauliuose (6,44 ct/kWh), didžiausia – Kaune (9,81 ct/kWh).
Šiauliuose šilumos energijos kaina vasarį, lyginant su sausio mėnesiu, nepakito ir šiemet yra 5,8 proc. mažesnė nei pernai vasarį, kai siekė 6,84 ct/kWh, taip pat dabar kaina 23,3 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Šiauliuose per metus 100 proc. šilumos pagamina AB „Šiaulių energija”. Šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų nesuperkama. Vasarį, lyginant su sausiu, kintamoji šilumos kainos dalis didėjo 1,6 proc. – iki 3,19 ct/kWh, pakilus kuro įsigijimo kainai. Pastovi kainos dedamoji sumažėjo 4,4 proc. – nuo 3,4 ct/kWh iki 3,25 ct/kWh.
Klaipėdoje šilumos energijos kaina vasarį – 7,24 ct/kWh, lyginant su sausio mėnesiu, ji sumažėjo 3,04 proc. (sausį siekė 7,24 ct/kWh), ir yra 5,26 proc. mažesnė nei pernai vasarį (buvo 7,41 ct/kWh), taip pat 16,4 proc. mažesnė nei vidutiniškai Lietuvoje. Klaipėdoje per metus apie 29 proc. šilumos pagamina AB „Klaipėdos energija”, 71 proc. šilumos energijos superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Šilumos kainos mažėjimą vasarį lėmė 2,7 proc. sumažėjusi kintamoji kainos dalis – iki 5,05 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 10,4 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, pigo 4,4 proc. – nuo 43,3 Eur/MWh sausį iki 41,4 Eur/MWh vasarį. Lietuvoje vidutinė superkamos šilumos kaina – 52,5 Eur/MWh. Pastovi kainos dedamoji Klaipėdoje nepakito (2,1 ct/kWh).
Vilniuje šilumos energija vasarį kainuoja 8,33 ct/kWh, lyginant su sausio mėnesiu, ji pabrango 8,04 proc. (buvo 7,71 ct/kWh) ir yra 1,59 proc. didesnė nei pernai vasarį, kai buvo 8,2 ct/kWh, taip pat kaina Vilniuje dabar 0,8 proc. mažesnė nei vidutiniškai Lietuvoje. Sostinėje per metus apie 33 proc. šilumos energijos pagamina AB „Miesto gijos“, 67 proc. šilumos superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų (tarp jų – ir iš Vilniaus kogeneracinės jėgainės). Vasarį, lyginant su sausiu, Vilniuje pastovioji kainos dedamoji nepakito – 1,64 ct/kWh, kintamoji šilumos kainos dalis padidėjo 10,1 proc. – iki 6,75 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina kilo 7,9 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, pabrango 9,5 proc. – nuo 52,6 Eur/MWh sausį iki 57,6 Eur/MWh vasarį.
Kaune šilumos energija vasario mėnesį kainuoja 9,81 ct/kWh, lyginant su sausio mėnesiu, ji padidėjo 8,28 proc. (buvo 9,06 ct/kWh), o pernai vasarį siekė 8,49 ct/kWh. Šilumos energijos kaina Kaune dabar yra 16,8 proc. didesnė nei Lietuvos vidurkis. Kaune per metus apie 23 proc. šilumos pagamina AB „Kauno energija”, 77 proc. šilumos energijos superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Vasarį, lyginant su sausio mėn., pastovioji šilumos kainos dedamoji nepakito (3,14 ct/kWh), o kainos padidėjimą lėmė 12,7 proc. kilusi kintamoji kainos dalis – iki 6,67 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 28,5 proc., o šilumos, superkamos iš nepriklausomų šilumos gamintojų, brango 11,9 proc. – nuo 49,7 Eur/MWh sausį iki 55,6 Eur/MWh vasarį.
Panevėžyje šilumos energija vasarį kainuoja 7,61 ct/kWh, lyginant su sausiu, ji didėjo 3,54 proc. (buvo 7,35 ct/kWh), bet yra 9,4 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Pernai vasarį šiluma šiame mieste kainavo 7,29 ct/kWh. Per metus apie 77 proc. šilumos pagamina AB „Panevėžio energija”, 23 proc. šilumos energijos superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Vasarį šilumos kainos padidėjimą lėmė 6,2 proc. padidėjusi kintamoji kainos dalis – 4,45 ct/kWh. Kuro įsigijimo kaina kilo 7,5 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, brango 5,1 proc. – nuo 42,9 Eur/MWh sausį iki 45,1 Eur/MWh vasarį. Pastovioji kainos dedamoji nepakito (3,17 ct/kWh).
Vertinant visą šalį, mažiausia šilumos energijos kaina vasarį yra Utenoje (5,97 ct/kWh), Šiauliuose (6,44 ct/kWh), Tauragėje (6,5 ct/kWh), Klaipėdoje (7,02 ct/kWh) ir Visagine (7,11 ct/kWh). Didžiausia šilumos energijos kaina vasarį yra Biržuose (13,31 ct/kWh), Lazdijuose (12,5 ct/kWh), Kauno r. (Garliavoje 12,42 ct/kWh), Kelmėje (11,72 ct/kWh) ir Ignalinoje (11,51 ct/kWh).
Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos energijos kaina mažiausia (tarp 5,97–7,11 ct/kWh), ji apie 21,3 proc. mažesnė nei šalies vidurkis, o penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina didžiausia (tarp 11,51–13,31 ct/kWh), ji 46 proc. didesnė nei šalies vidurkis.
Lyginant Baltijos šalis, Lietuvoje šilumos energijos kainos vidurkis mažiausias – 8,4 ct/kWh, Latvijoje – 8,6 ct/kWh, o Estijoje – 8,6 ct/kWh. Penkių didžiųjų miestų šalyse šilumos kainos vidurkis vasarį mažiausias Latvijoje – 7,2 ct/kWh, Lietuvoje – 7,8 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 8,6 ct/kWh. Vilniuje ir Rygoje šilumos energijos kaina – 8,3 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh.
Dėl žemos oro temperatūros ir intensyvaus šildymo poreikio, Lietuvoje reikšmingai išaugo biokuro paklausa, o jo kaina vasario pirmąją savaitę pasiekė 36,52 Eur/MWh. Anksčiau panaši kaina buvo 2023 metų sausio pirmąją savaitę – 37,24 Eur/kWh. 2025-ųjų vasario pirmąją savaitę biokuro kaina buvo 22,51 Eur/MWh. Sausio mėnesį biokuro kainos vidurkis Lietuvoje buvo 31,7 Eur/MWh, arba 29,4 proc. didesnis nei prieš metus, 2025 m. sausį, kai siekė 24,5 Eur/MWh).
Mėnesio biokuro tiekimo kaina sausį buvo – 25,45 Eur/MWh, vasarį siekia 25,76 Eur/MWh. Ankstesnio viso šildymo sezono ilgalaikių sandorių kaina Lietuvoje buvo 21,2 Eur/MWh. Latvijoje šį sausio mėnesį tiekimo kainos buvo 22,85 Eur/MWh, vasarį siekia 23,47 Eur/MWh. Estijoje sausį buvo 22,78 Eur/MWh, vasarį sudaro 25,31 Eur/MWh.
Galutines gyventojų gaunamas sąskaitas už būsto šildymą lemia ne tik šilumos kaina, bet ir lauko oro temperatūra bei kiekvieno pastato būklė. Kiekvieną šildymo sezono mėnesį butų savininkas renovuotame name gauna vidutiniškai apie 52 proc. mažesnes sąskaitas už buto nerenovuotame name šildymą.
Daugiau informacijos skirsnyje .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.