Naujiena
Šį šildymo sezoną šilumos energija Lietuvoje buvo pigiausia Baltijos šalyse, o jos gamyba sausį ir vasarį išaugo 60–80 procentų
2026 04 17Atšilus orams, Lietuvos didieji miestai ir savivaldybės planuoja oficialią 2025–2026 m. šildymo sezono pabaigą – šildymą preliminariai ketinama baigti balandžio 17–30 dienomis. Lietuvoje šį nelengvą dėl šalčių šildymo sezoną centralizuotai tiekiama šilumos energija buvo pigiausia, palyginti su kitomis Baltijos šalimis – Latvijoje ir Estijoje šiluma kainavo 8,1–8,2 proc. brangiau. Šilumos gamyba sausio–vasario mėnesiais dėl žemos oro temperatūros mūsų šalyje vidutiniškai išaugo 60–80 procentų. Šilumos energijos kainos vidurkis per visą šildymo sezoną, spalio–balandžio mėnesiais, siekė 7,79 ct/kWh. Ankstesnį, 2024–2025 m., šildymo sezoną kainos vidurkis buvo 7,42 ct/kWh, arba 5 proc. mažesnis.
Užbaigti oficialiai šį šildymo sezoną savivaldybės neskuba ir akcentuoja, kad gyventojai, atsižvelgdami į savo daugiabučio namo ypatumus, gali patys priimti sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos. Kol kas preliminariai skelbiama, kad Kauno rajone šildymą oficialiai planuojama baigti šiandien – balandžio 17 d., Vilniuje – balandžio 20 d., Tauragėje – balandžio 23 d., Akmenėje – balandžio 30 d. Kiti miestai preliminariai planuoja apsispęsti dėl šilumos sezono pabaigos antroje balandžio pusėje.
Lietuvoje šio šildymo sezono pradžioje, 2025 m. spalio mėnesį, visos šalies šilumos energijos kainos vidurkis buvo 5,42 ct/kWh, o paskutinį šildymo sezono mėnesį, šį balandį, kainos vidurkis šalyje siekė 7,89 ct/kWh, arba buvo 45,6 proc. didesnis. Didžiausia vidutinė visos šalies šilumos kaina buvo kovo mėnesį – 8,75 ct/kWh, arba 61 proc. didesnė nei šildymo sezono pradžioje.
Šį šildymo sezoną, spalio–balandžio mėnesiais, šilumos energijos pastoviosios kainos dalies vidurkis, lyginant su ankstesniu šildymo sezonu, padidėjo 9,8 proc. – nuo 3,87 ct/kWh iki 4,25 ct/kWh. Tai tokios sąnaudos, kurias sudaro įmonių personalo, turto nusidėvėjimo, einamojo remonto ir kitos sąnaudos bei investicijų grąža. Kintamoji šilumos energijos kainos dalis šį sezoną, palyginti su ankstesniu, padidėjo 4,2 proc. – nuo 5,01 ct/kWh iki 5,22 ct/kWh. Kintamąsias sąnaudas sudaro kuro, supirktos šilumos, elektros ir kitos sąnaudos, kurios kinta, priklausomai nuo pagamintos ir patiektos į perdavimo tinklus šilumos kiekio. Šį šildymo sezoną pastovioji kainos dalis sudarė apie 46 proc. galutinėje šilumos energijos kainoje, ankstesnį sezoną buvo apie 43 procentus.
Penkiuose didžiuosiuose miestuose vidutinė viso šio šildymo sezono šilumos kaina buvo 7,26 ct/kWh, arba 4,6 proc. didesnė nei ankstesnį šildymo sezoną, kai siekė 6,94 ct/kWh. Šiuose miestuose vartotojams tiekiama apie 70 proc. pagamintos šilumos energijos. Didžiausias šilumos kainų vidurkis didžiuosiuose miestuose buvo šį kovą – 8,24 ct/kWh, o mažiausias miestų kainų vidurkis buvo 2025 m. spalio mėnesį – 6,19 ct/kWh.
Mažiausia viso šio sezono šilumos kaina tarp miestų buvo Šiauliuose – 6,38 ct/kWh ir Klaipėdoje – 6,8 ct/kWh. Didžiausia viso sezono šilumos kaina Kaune – 8,54 ct/kWh, Vilniuje – 7,44 ct/kWh ir Panevėžyje – 7,14 ct/kWh.
Šį šildymo sezoną, palyginti su ankstesniu sezonu, vidutinė šilumos kaina tarp miestų sumažėjo tik Šiauliuose – buvo 0,9 proc. mažesnė.
Mažiausia šilumos kaina tarp miestų buvo spalio mėnesį Vilniuje – 5,42 ct/kWh, didžiausia kaina buvo vasario–kovo mėnesiais Kaune – 9,81 ct/kWh.
Šilumos energijos kainas konkrečiuose miestuose lėmė kuro, naudojamo šilumos energijai gaminti, struktūra, jo įsigijimo kaina, taip pat šilumos energijos, superkamos iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, kaina ir jos dalis galutiniame šilumos tarife.
Lyginant Baltijos šalis, vidutinė visos šalies šilumos energijos kaina šį sezoną Latvijoje buvo 8,48 ct/kWh, arba 8,1 proc. didesnė nei mūsų šalyje, Estijoje – 8,49 ct/kWh, arba 8,2 proc. didesnė.
Penkių didžiausių miestų šilumos kainos vidurkis kovą mažiausias Latvijoje – 7,11 ct/kWh, Lietuvoje – 7,15 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 7,7 ct/kWh.
Lyginant sostines, mažiausia šilumos energijos kaina Taline – 7,78 ct/kWh, Vilniuje – 7,89 ct/kWh, Rygoje – 8,3 ct/kWh.
Lietuvoje per penkis šildymo sezono mėnesius, spalį–vasarį, patiektas biokuro kiekis buvo didesnis beveik kiekvieną mėnesį, lyginant su tuo pačiu 2024–2025 m. laikotarpiu. Didžiausias paklausos šuolis buvo ypač ryškus sausį ir vasarį, kai skirtumas siekė 11–13 procentų.
Didžiausia biokuro kaina šį šildymo sezoną buvo vasario 10 dieną – kaina pakilo iki 40,09 Eur/MWh. Vėliau biokuro kaina mažėjo ir paskutinę kovo savaitę siekė 19,51 Eur/MWh. Kainos šuolį be kitų veiksnių lėmė atšalus orams išaugusi jo paklausa ir žaliavos tiekimą iš miškų apsunkinęs storas sniego sluoksnis.
Šį sezoną dalis šilumos energijos pagaminta naudojant rezervinį kurą – gamtines dujas, kurių suvartojimas šildymui individualiuose namuose ir centralizuotai tiekiamai šilumos energijai gaminti sausio–vasario mėnesiais išaugo beveik dvigubai – nuo 54,8 GWh/d 2025 m. gruodį iki 102–110 GWh/d šiemet sausio–vasario mėnesiais.
Vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo sunaudotos šilumos energijos kiekio ir konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos. Nuo 2026 m. sausio mėnesio padidintas PVM tarifas (nuo 9 proc. iki 21 proc.) sausio–balandžio mėnesių sąskaitas padidino vidutiniškai 18 eurų, arba 11 procentų.
Daugiau informacijos skirsnyje .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.