Naujiena

Šie pokyčiai paskatino atnaujinti LEA atliekamą Savivaldybių darnios energetikos plėtros vertinimą. Tarp kasmet taikomų vertinimo kriterijų įtraukti nauji kriterijai – pagal gamintojų vėjo elektrinių įrenginių ir pagal gamintojų saulės elektrinių įrenginių galią.

Be kita ko, vertinamas kiekvienos savivaldybės AIE naudojimo plėtros veiksmų plano parengtumas, paprastųjų gaminančių vartotojų įrenginių galia, nekilnojamojo turto mokestis AEI jėgainėms, renovuotų daugiabučių dalis savivaldybėje ir vidutinė šilumos kaina savivaldybėje, taip pat – dviračių takų ilgis, užregistruotų elektromobilių ir jų įkrovimo stotelių skaičius bei finansuojami projektai (AEI naudojimo skatinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo). Vertinamas ir energijos nepriteklius – energetinį skurdą patiriančių gyventojų dalis savivaldybėje.

Apibendrinus vertinimo rezultatus pagal atnaujintus kriterijus, sudarytas Savivaldybių darnios energetikos plėtros reitingas.

 

2022 m. savivaldybių vertinimo penketukas atrodo taip:

1. Kauno r. savivaldybė (surinko 54,5 balo iš 100 galimų).
2. Klaipėdos r. savivaldybė (53 balai).
3. Birštono savivaldybė (50,5 balo).
4. Mažeikių r. savivaldybė (46 balai).
5. Druskininkų savivaldybė (45,5 balo).
   
   

Pažangiausios Lietuvos savivaldybės pagal 2022 m. rezultatus*

*skaičiai žemėlapyje parodo savivaldybių užimamas vietas

Kauno r. savivaldybėje yra didžiausia Lietuvoje gamintojų saulės elektrinių įrenginių galia – šešis kartus didesnė, nei šalies vidurkis. Pagal tūkstančiui savivaldybės gyventojų tenkančią elektros energiją gaminančių vartotojų įrenginių galią ši savivaldybė yra antra Lietuvoje. AEI jėgainėms taikomas nedidelis nekilnojamojo turto mokestis (tarifas – 0,70 proc.). Kauno rajone žemas energetinio skurdo rodiklis (2,11 proc., kai vidutiniškai Lietuvoje – 6,8 proc.), daug įregistruota elektromobilių (daugiau nei 4,04 vnt. – tūkstančiui gyventojų). Vidutinė Kauno r. savivaldybėje centralizuotai tiekiamos šilumos kaina pernai IV ketvirtį buvo mažesnė už vidutinę kainą Lietuvoje. 

Klaipėdos r. savivaldybė yra pasitvirtinusi ir viešai paskelbusi 2021–2030 m. AIE naudojimo plėtros veiksmų planą. Jos teritorijoje gamintojų vėjo elektrinių įrenginių galios yra pustrečio karto daugiau, nei vidutiniškai Lietuvoje, o saulės elektrinių įrenginių galios – keturis kartus daugiau už šalies vidurkį. Šioje savivaldybėje tiek elektros energiją gaminančių vartotojų įrenginių galios, tiek ir įregistruotų elektromobilių (3,85 vnt. – tūkstančiui gyventojų) yra du kartus daugiau, palyginti su Lietuvos vidurkiu. Energetinį skurdą patiriančių gyventojų šioje savivaldybėje yra tik 1,56 proc. (vidutiniškai Lietuvoje – 6,8 proc.). 

Birštono savivaldybė 2019–2021 m. užėmė antrą vietą. 2022 m. pirmavo šiose veiklose: jau yra pasitvirtinusi ir viešai paskelbusi 2021–2030 m. AIE naudojimo plėtros veiksmų planą; iš visų savivaldybių santykinai daugiausia turi renovuotų daugiabučių namų (63 proc.); tūkstančiui šios savivaldybės gyventojų daugiausia tenka dviračių takų, įregistruotų elektromobilių ir įrengtų jų įkrovimo stotelių Lietuvoje. 

Mažeikių r. savivaldybė yra pasitvirtinusi ir viešai paskelbusi 2021–2030 m. AIE naudojimo plėtros veiksmų planą; gamintojų vėjo elektrinių įrenginių galios yra septynis daugiau, nei Lietuvos vidurkis, o saulės – tris kartus. Vidutinė centralizuotai tiekiamos savivaldybėje šilumos kaina 2022 m. IV ketvirtyje buvo daugiau, kaip trečdaliu mažesnė už vidutinę tokios šilumos kainą Lietuvoje. 

Įvertinus savivaldybes pagal gamintojų vėjo elektrinių įrenginių galią, labiausiai pažengusios ir daugiausia balų įvertintos (11 balų iš 11 galimų) yra Telšių r. (144,3 MW vėjo elektrinių įrenginių įrengtoji galia), Mažeikių r. (114,8 MW įrengtoji galia) ir Kretingos r. (108,8 MW) savivaldybės. Mažiau – po 10 balų – surinko Šilutės r. (94 MW), Pagėgių (88,5 MW) ir Šilalės (75,4 MW) savivaldybės. 

Tačiau net 27 savivaldybėse iš viso nėra gamintojų vėjo elektrinių.

Pagal gamintojų saulės elektrinių įrenginių galią labiausiai pažengusi ir daugiausiai balų įvertinta (10 balų iš 10 galimų) yra Kauno r. savivaldybė (jos teritorijoje yra 14,1 MW saulės elektrinių įrenginių galios). Mažiau (9 balus) gavo Elektrėnų (10,9 MW) savivaldybė. Klaipėdos r. (9,9 MW) ir Lazdijų r. (7,8 MW saulės elektrinių įrenginių galios) savivaldybės gavo po 8 balus.

Neringos ir Rietavo savivaldybėse 2022 m. nebuvo įrengta gamintojų saulės elektrinių įrenginių.

Kviečiame susipažinti su išsamiais atlikto Savivaldybių darnios energetikos plėtros pažangos vertinimo rezultatais ir duomenimis.


Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. 8 661 89 175.