Naujiena

Skelbiama, kad Suomija ir Švedija planuoja iki 2038 m. Baltijos jūroje nutiesti naują 800 MW galios povandeninį elektros kabelį, kuris pakeis senąją 400 MW galios jungtį „Fenno-Skan 1“, veikiančią nuo 1989 metų. Šį projektą vykdo šalių elektros tinklų operatoriai „Fingrid“ ir „Svenska Kraftnat“, kurie siekia padidinti elektros perdavimo pajėgumą tarp Švedijos SE 3 zonos ir Suomijos nuo dabartinių 1,2 GW iki 1,6 GW. Be to, tarp Šiaurės Švedijos ir Suomijos kitais metais pradės veikti 800 MW galios jungtis „Aurora“. Planuojama ir antroji „Aurora“ jungtis, kuri turėtų būti nutiesta 2030-ųjų pradžioje, jos galia sieks 700–1 000 MW. Šie projektai prisidės prie elektros energijos mainų stiprinimo regione ir tinklo patikimumo gerinimo.

Lietuvoje bendra elektros gamyba praėjusią savaitę siekė 173 GWh, arba 13,9 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite.

Elektros energijos vartojimas šalyje gegužės 19–25 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 3,5 proc. – iki 205,4 GWh.

Daugiausia elektros praėjusią savaitę pagamino šiluminės elektrinės – 60,2 GWh elektros, arba 1,8 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 59,2 GWh ir net 3,5 karto daugiau nei prieš metus, kai jos pagamino 17,1 GWh elektros. 

Saulės elektrinių generacija praėjusią savaitę išaugo 12,1 proc., jos pagamino 57,7 GWh elektros, kai ankstesnę savaitę buvo 51,5 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės pagamino 56 GWh, arba 3,1 proc. mažiau nei šiemet. 

Vėjo elektrinės nagrinėjamą savaitę pagamino 32,8 GWh. Nusilpus vėjui, elektros generacija vėjo elektrinėse, palyginus su ankstesne savaite (64,6 GWh), sumažėjo 49,2 procento. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 59,6 GWh elektros energijos, arba 44,9 proc. daugiau. 

Hidroelektrinės per savaitę mūsų šalyje pagamino 15,7 GWh – tai 8,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 17,1 GWh ir 19,0 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 19,3 GWh. 

Vystytojai skelbia, kad jūrinės vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūroje reikalingos valstybės subsidijos, nes šiuo metu sektorius susiduria su žemomis elektros kainomis bei kitais ekonominiais iššūkiais. Anot jų, be valstybės paramos ši pramonė negali savarankiškai vystytis. Kaip pagrindinės kliūtys išskiriami Covid-19 padariniai, infliacija ir tiekimo grandinės sutrikimai. Ekspertai siūlo taikyti indeksuotas sutartis dėl kainų skirtumo (angl. contract for difference, CFD), kurios užtikrintų stabilias pajamas gamintojams 10–15 metų laikotarpiui. Taip pat raginama nustatyti privalomus jūrinio vėjo energetikos tikslus. Vystytojai pripažino, kad tokios žinutės siuntimas yra sudėtingas, nes anksčiau sektorius pabrėžė mažėjančias sąnaudas ir augančią nepriklausomybę nuo paramos.

Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške padidėjo: nagrinėjamą savaitę dujos kainavo 34,8 Eur/MWh – tai 1,4 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai vidutinė kaina buvo 34,3 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 30,9 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 33,7 Eur/MWh. 

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 33–34 Eur/MWh ribose. 

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 45,9 proc. (praėjusią savaitę buvo 44,5 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 68,5 procento. 

Dabartinėmis kainomis Europa gali užsitikrinti pakankamai SGD žiemos atsargoms papildyti, tačiau jei kainos kristų, žemynas turėtų konkuruoti dėl tiekimo, teigia „Goldman Sachs“ analitikai. Europai pavyko užsitikrinti daugiau SGD krovinių šiemet dėl kritusios paklausos Azijoje. Didžiausia Azijos SGD vartotoja Kinija apribojo pirkimus. Dėl stipraus importo dujotiekiais ir paaugusių kainų trumpuoju laikotarpiu Kinijai neapsimoka vykdyti SGD pirkimų. Europos dujų atsargos žiemos pabaigoje pasiekė žemesnį lygį nei įprasta, bet pastaraisiais mėnesiais kritus dujų kainoms, saugyklos nuosekliai pildomos. 

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 38,3 proc., prieš savaitę buvo 36,6 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 49,2 procento. 

Gegužės 19–23 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 466,3 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 568,6 GWh). Į Latviją išsiųsta 184,2 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 210,2 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,7 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,4 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. gegužės 19–23 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 16,9  proc., suvartota 147,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 177,7 GWh).

Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 65 USD/bbl – tai 0,76 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 65,5 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 82,4 Eur/MWh, o 2023-ųjų tuo pačiu laikotarpiu – 76,5 Eur/MWh.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jos kainos bus tokios pačios, kaip ir buvo manoma prieš savaitę. Prognozuojama, kad Brent naftos kainos gali svyruoti tarp 64–65 USD/bbl.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos padidėjo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 0,7–2,9 proc., sumažėjo Lenkijoje ir Vokietijoje atitinkamai 1,2 proc. ir 0,1 procento. Dyzelino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 0,3–1,2 proc., išskyrus Lenkiją, kur kaina sumažėjo 1,3 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,2 proc., o dyzelino – 5,1 proc. mažesnė.

Biokuro kainos – žemiau 17 Eur/MWh: nagrinėjamą savaitę biokuro kaina Lietuvoje padidėjo 0,75 proc. lyginant su ankstesne savaite ir siekė 16,2 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 17,52 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.