Naujiena
Izraelio ir Irano konfliktas lėmė naftos kainų padidėjimą, tačiau žaliavinė nafta išlieka pigesnė nei buvo prieš metus
2025 06 16Praėjusią savaitę mūsų šalyje mažėjo biokuro ir degalų kainos – per savaitę biokuras atpigo 1,2 proc., o benzino ir dyzelino kainos sumažėjo atitinkamai 0,1 proc. ir 0,3 procento. Tuo tarpu gamtinių dujų kainos per savaitę padidėjo 1,1 proc., Brent naftos kainos dėl Izraelio ir Irano konflikto pakilo 6,3 proc., o didmeninės elektros kainos Lietuvoje šoktelėjo 19 procentų. Prie elektros kainų šuolio prisidėjo birželio 11 d. regione sumažėjusi vėjo elektrinių generacija bei atominių elektrinių remonto darbai Suomijoje.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 19 proc. iki 63,2 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina siekė 89,3 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 111,4 Eur/MWh.
Tuo metu Vokietijoje elektros kainos mažėjo 17 proc. – nuo 64,7 Eur/MWh iki 53,8 Eur/MWh, o Lenkijoje elektros kainos mažėjo 14 proc. – nuo 92,0 Eur/MWh iki 79,5 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas šalyje birželio 9–15 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 2,1 proc. – iki 202,9 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 187,1 GWh, arba 15,5 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Nagrinėjamą savaitę Lietuvoje pagaminta 92 proc. suvartotos elektros energijos. Likęs kiekis importuotas iš Švedijos.
Skelbiama, kad po balandžio 28 d. įvykusio elektros tiekimo sutrikimo, Ispanijos ir Portugalijos energetikos ministrės paragino Prancūziją įsipareigoti dėl dviejų elektros jungčių su Pirėnų pusiasaliu plėtros. Laiške Prancūzijos ministrui jos siūlė nustatyti konkrečius terminus ir prisiimti teisiškai įpareigojančius susitarimus dėl jungčių tarp Aragono ir Atlanto Pirėnų bei tarp Navaros ir Landeso. Ministrės pabrėžė, kad šie projektai buvo neįtraukti į Prancūzijos 2025–2035 m. tinklo plėtros planą. Jos pažymėjo, kad balandžio 28 d. elektros tiekimo nutrūkimas parodė, kaip svarbu stiprinti tarpvalstybinius elektros tinklus, kurie didina sistemos patikimumą ir leidžia šalims bendradarbiauti, ypač krizių metu. Šiuo metu Ispanija su Prancūzija turi tik 2,8 GW tarpusavio jungčių pajėgumų. Dvi papildomos tarpvalstybinės jungtys galėtų padidinti pajėgumą iki 8 GW. Ministrės pabrėžė, kad Pirėnų pusiasalis tebėra tarsi energetinė sala.
Tuo metu Norvegijos politikai nepritaria senstančių Skagerako 1 ir 2 elektros kabelių į Daniją atnaujinimui, motyvuodami siekiu sumažinti importuojamų elektros energijos kainų šuolius, nors vidutinės kainos poveikis yra minimalus. Jie teigia, kad pasirinkimas neatnaujinti jungčių padės sumažinti didmenines elektros energijos kainas Norvegijos pramonei. Nuo 1970-ųjų naudojami kabeliai šiuo metu sudaro beveik trečdalį Norvegijos elektros energijos mainų su Danija pajėgumų. Perdavimo sistemų operatoriai „Statnett“ ir „Energinet“ vis dar svarsto paraišką atnaujinti jungtis.
Nagrinėjamą savaitę Lietuvoje daugiausia elektros pagamino vėjo elektrinės – 82,9 GWh. Elektros generacija, palyginus su ankstesne savaite (60,2 GWh), padidėjo 37,7 procento. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 35,7 GWh elektros energijos, tai yra, elektros gamyba nagrinėjamą savaitę buvo 132,2 proc. didesnė nei lygiai prieš metus.
Saulės elektrinės nagrinėjamą birželio 9–15 d. savaitę mūsų šalyje pagamino 64,5 GWh elektros ir tai 0,9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai buvo pagaminta 63,9 GWh. Praėjusią savaitę, birželio 15 d., antrą savaitę iš eilės, buvo pagerintas dienos elektros gamybos saulės elektrinėse rekordas – per dieną jose pagaminta 12,8 GWh elektros, kai vidutiniškai nagrinėjamą savaitę per dieną buvo pagaminta apie 9,2 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 16,7 proc. mažiau elektros energijos – 55,2 GWh.
Hidroelektrinės per savaitę mūsų šalyje pagamino 19,5 GWh – tai 11,6 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 17,5 GWh, ir 33,9 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 14,6 GWh.
Šiluminėse elektrinėse nagrinėjamą savaitę buvo pagaminta 12,3 GWh, tai buvo 0,9 proc. mažiau nei praėjusią savaitę, kai šiluminės elektrinės pagamino 12,4 GWh elektros. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 15,9 GWh, arba 23,1 proc. daugiau nei šiemet.
Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške padidėjo: nagrinėjamą savaitę TTF dujos kainavo 35,6 Eur/MWh. Tai 1,1 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai gamtinės TTF dujos kainavo 35,3 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 34,5 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 25,7 Eur/MWh.
Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 34–35 Eur/MWh ribose.
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 41,5 proc., prieš savaitę buvo 40,5 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 53,3 procento.
Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 53,3 proc. (praėjusią savaitę buvo 50,9 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 73,4 procento.
Birželio 9–13 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 397,9 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 366,9 GWh). Į Latviją išsiųsta 364,6 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 332,5 GWh).
Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,8 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 3,1 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. birželio 9–13 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 3,8 proc., suvartota 62,9 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 60,6 GWh).
Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 69,5 USD/bbl – tai 6,27 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 65,4 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina buvo 15,6 proc. didesnė (ji siekė 82,3 Eur/MWh), o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 75,1 Eur/MWh.
Pranešama, kad naftos kainos šoko aukštyn, kai Izraelio smūgiai Iranui sukėlė grėsmę tiekimo grandinėms visame regione ir paskatino investuotojus ieškoti saugių turto prieglobsčių. Michaelas Alfaro, energetikos ir pramonės sektorių rizikos fondų „Gallo Partners“ investicijų vadovas, sakė, kad ataka prieš Irano branduolinius objektus žymi „seisminį konflikto paaštrėjimą“. „Žiūrime į užsitęsusį konfliktą, kuris, beveik neabejotinai, ilgai išlaikys aukštas naftos kainas“, – sakė jis. Izraelio smūgiai buvo nukreipti į Irano branduolinę programą, karinius objektus ir nukovė du aukščiausius Irano karininkus. Atnaujintas konfliktas kelia daug rizikų energetikos sektoriui. Hormūzo sąsiauris – siauras vandens kelias tarp Irano ir Persijos įlankos valstybių – yra maždaug trečdalio pasaulio jūrinių naftos tiekimų maršrutas. Iranas ne kartą grasino jį uždaryti kilus atakai. Kai kurie didžiausi pasaulio naftos telkiniai, įskaitant tuos, kurie yra Saudo Arabijoje ir Irake, taip pat yra Irano raketų ir dronų pasiekiamumo ribose.
Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais Brent naftos kainos bus 2–8 USD/bbl didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Prognozuojama, kad Brent naftos kainos gali svyruoti tarp 68–74 USD/bbl.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos sumažėjo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 0,1–0,3 proc., padidėjo Lenkijoje ir Vokietijoje po 0,1 procento.
Dyzelino vidutinės kainos padidėjo Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje 0,2–0,4 proc., sumažėjo Lietuvoje ir Latvijoje po 0,3 procento.
Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias yra Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje sudaro 0,02 Eur/l.
Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,2 proc., o dyzelino – 4,7 proc. mažesnė.
Nagrinėjamą savaitę biokuro kaina Lietuvoje siekė 16,0 Eur/MWh, ji sumažėjo 1,2 proc., lyginant su ankstesne savaite (16,19 Eur/MWh). Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 16,29 Eur/MWh.
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.