Naujiena

Nagrinėjamą savaitę Lietuvoje pagaminta apie 106 proc. suvartotos elektros energijos. Elektros energija daugiausia importuota tik tomis dienomis, kai vietinės elektros energijos neužteko.

Baltijos jūros regiono valstybėse didmeninės elektros energijos kainos birželio 16–22 d., palyginus su ankstesne savaite, mažėjo beveik visur, išskyrus Lenkiją ir Suomiją. Latvijoje elektros kainos taip pat mažėjo 36 proc. – nuo 36,5 Eur/MWh iki 23,5 Eur/MWh, Estijoje elektros kainos mažėjo 43 proc. – nuo 30,1 Eur/MWh iki 17,2 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos mažėjo 49 proc. – nuo 36,7 Eur/MWh iki 18,9 Eur/MWh, Vokietijoje elektros kainos mažėjo 11 proc. – nuo 71,8 Eur/MWh iki 63,6 Eur/MWh. Lenkijoje elektros kainos didėjo 4 proc. – nuo 75,5 Eur/MWh iki 78,6 Eur/MWh, Suomijoje elektros kainos didėjo 115 proc. – nuo 7,4 Eur/MWh iki 16 Eur/MWh.

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje birželio 23–29 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 3,4 proc. – iki 192 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 203,6 GWh, arba vos 0,1 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite.

Nagrinėjamą savaitę Lietuvoje daugiausia elektros pagamino vėjo elektrinės – 120,5 GWh. Jų generacija, palyginus su ankstesne savaite (102,0 GWh), padidėjo 18,1 procento. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 30,3 GWh elektros energijos, tad gamyba nagrinėjamą savaitę buvo 4 kartais didesnė nei lygiai prieš metus.

Saulės elektrinės birželio 23–29 d. pagamino 56,9 GWh elektros – tai 11,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 64,4 GWh elektros energijos. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 3,4 proc. mažiau elektros energijos – 55 GWh.

Hidroelektrinės per savaitę pagamino 11 GWh – tai 44,2 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 19,8 GWh, ir 34,4 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 16,8 GWh.

Šiluminėse elektrinėse nagrinėjamą savaitę pagaminta 8,9 GWh – tai 8,1 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai šiluminės elektrinės pagamino 9,7 GWh elektros. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 27,6 GWh, arba 67,9 proc. daugiau nei šiemet.

Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške didėjo: dujų kainų vidurkis birželio 23–27 d. padidėjo 1,5 proc. – iki 37,1 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (birželio 16–20 d.) kaina buvo 36,5 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 34,6 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 32,7 Eur/MWh.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 2–7 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 34–36 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 43,6 proc. (prieš savaitę buvo 43,6 proc.), prieš metus tuo pačiu metu buvo 58 procento.

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 58,15 proc. (praėjusią savaitę buvo 55,8 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 77,4 procento.

Europos dujų rinka, artėjant žiemai, išlieka įtempta, o mažos dujų atsargos kelia riziką kainų kilimui, teigia analitikai. Pasak ekspertų, žiemos bus laukiama nervingai, nes saugyklos iki lapkričio bus užpildytos tik 80–85 proc., t. y. 10–15 proc. punktais mažiau nei pernai. Toks atsargų lygis padaro rinką jautresnę pasiūlos ir paklausos svyravimams. Prognozuojama, kad kainos iki metų pabaigos išliks 33–35 Eur/MWh, o kainų mažėjimo potencialas trumpuoju laikotarpiu – ribotas. Europos Taryba ir Europos Parlamentas praėjusią savaitę pasiekė neoficialų susitarimą pratęsti ES mastu taikytiną 90 proc. dujų saugyklų užpildymo tikslą iki gruodžio 1 d.

Birželio 23–27 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 299,6 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 319,0 GWh). Į Latviją išsiųsta 280,0 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 289,4 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 3,2 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,98 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. birželio 23–27 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 3,0 proc., suvartota 54,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 55,8 GWh).

Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 68,4 USD/bbl – tai 10,6 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 76,5 USD/bbl. Naftos kainų sumažėjimą lėmė sumažėjusi geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir išaugusios prognozės, kad OPEC+ toliau didins naftos gavybą.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 85,8 Eur/MWh, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 74,5 Eur/MWh.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais Brent naftos kainos bus 3–9 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Prognozuojama, kad Brent naftos kainos gali svyruoti tarp 65–70 USD/bbl.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 0,1–3,3 procento.

Dyzelino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 3,4–7,4 proc., išskyrus Latviją, kur kaina sumažėjo 0,1 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias yra Lietuvoje, dyzelinas – Latvijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje išaugo ir sudaro 0,09 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,8 proc., o dyzelino – 3 proc. mažesnė.

Nagrinėjamą savaitę biokuro kaina Lietuvoje siekė 17,26 Eur/MWh, ji padidėjo 4 proc., lyginant su ankstesne savaite (16,59 Eur/MWh). Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 16,23 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.