Naujiena
Pigo nafta, biokuras ir gamtinės dujos, pabrango elektra ir degalai
2025 07 28Praėjusią savaitę Brent naftos kainos pasaulinėse rinkose sumažėjo 1,8 proc., o Lietuvoje nežymiai pabrango benzinas ir dyzelinas. Didmeninės gamtinių dujų kainos per savaitę sumažėjo 0,4 proc., Europai pildant saugyklas, kuriose šiuo metu dujų kiekis artėja prie 70 proc. užpildymo. Biokuras mūsų šalyje atpigo. Didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo 7 procentais. Tai lėmė mažesnė nacionalinė elektros gamyba, ypač vėjo elektrinėse, bet kainų augimą pristabdė importas per elektros importo jungtis su Latvija ir Švedija bei pakankamai gausi saulės elektrinių gamyba.
Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF sumažėjo: nagrinėjamą savaitę dujų kainų vidurkis smuko 0,4 proc. – iki 34,1 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (liepos 14–18 d.) jis buvo 34,3 Eur/MWh.
Palyginimui, dujų kainų savaitės vidurkis prekybos taške TTF prieš mėnesį, birželio 27 d., buvo 37,1 Eur/MWh. Prieš metus, 2024 m. birželio 25 d., gamtinių dujų savaitės kainų vidurkis siekė 34,7 Eur/MWh.
Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1–2 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 32–35 Eur/MWh ribose.
Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 48,86 proc., prieš savaitę buvo 47,5 proc., prieš metus tuo pačiu metu buvo užpildyta 65,07 procento.
Europos saugyklose dujų kiekis šiuo metu siekia apie 66,97 proc. (praėjusią savaitę buvo 64,7 proc.), prieš metus saugyklos buvo užpildytos 84,5 procento.
Liepos 21–25 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 232,5 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 234,4 GWh). Į Latviją gamtinių dujų neišsiųsta, kaip ir ankstesnę savaitę. į Lenkiją eksportuota 171,3 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 139,5 GWh).
Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,9 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 4,0 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. liepos 21–25 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 27,4 proc., suvartota 55,3 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 76,2 GWh).
Europos dujų rinka, artėjant žiemai, išlieka įtempta, saugyklos iki lapkričio bus užpildytos 10–15 proc. punktais mažiau nei pernai. Europos Taryba ir Europos Parlamentas prieš mėnesį pasiekė neoficialų susitarimą pratęsti ES mastu taikytiną 90 proc. dujų saugyklų užpildymo tikslą iki gruodžio 1 dienos.
Pranešama, kad Ukrainos valstybinė įmonė „Naftogaz“ pirmą kartą sudarė dujų tiekimo sutartį su Azerbaidžano „SOCAR“, naudodama Transbalkanų koridorių, taip apeidama rusijos infrastruktūrą. Dujos į Ukrainą atkeliaus per Bulgariją ir Rumuniją, o tai reiškia, kad Ukraina pirmą kartą veikia kaip dujų importuotoja per šį tinklą. Transbalkanų maršrutas, anksčiau skirtas rusiškoms dujoms, dabar naudojamas alternatyviems tiekimams. Šis žingsnis turi ilgalaikę strateginę reikšmę Juodosios jūros regiono energetiniam balansui.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 7 proc. – iki 56,3 Eur/MWh. Palyginimui, pernai tą pačią liepos savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina siekė 101,4 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 98,3 Eur/MWh.
Liepos 21–27 d. didmeninės elektros kainos, palyginus su ankstesne savaite, didėjo visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos didėjo 8 proc. – nuo 52 Eur/MWh iki 56,3 Eur/MWh, Estijoje – 31 proc. – nuo 37,7 Eur/MWh iki 49,3 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos augo 10 proc. – nuo 42,5 Eur/MWh iki 46,6 Eur/MWh, Vokietijoje elektra pabrango 1 proc. – nuo 88,6 Eur/MWh iki 89,6 Eur/MWh. Lenkijoje elektros kaina keitėsi mažiausiai – padidėjo vos 0,4 proc. – nuo 103,5 Eur/MWh iki 103,9 Eur/MWh. Tuo tarpu didžiausias elektros kainos pokytis buvo Suomijoje, kur jos kaina išaugo 47 proc. – nuo 18 Eur/MWh iki 26,3 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje liepos 21–27 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 3,2 proc. – iki 204,5 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 96,4 GWh, arba 18,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite ir buvo mažiausia šiemet. Tai lėmė rekordiškai maža elektros gamyba vėjo elektrinėse. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 47 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Latvijos bei Švedijos.
Nagrinėjamą savaitę Lietuvoje daugiausia elektros pagamino saulės elektrinės – 57 GWh elektros – tai 1,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 57,9 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 14,8 proc. mažiau elektros energijos – 48,5 GWh.
Prognozuojama, kad ES saulės energetikos plėtra 2025 m. pirmą kartą per beveik dešimtmetį lėtės, nors birželį ši energijos rūšis pirmą kartą tapo pagrindiniu elektros gamybos šaltiniu. Lėtėjimą daugiausia lemia mažėjantis gyventojų susidomėjimas stogo saulės elektrinėmis dėl žemų elektros kainų ir mažėjančių subsidijų. Tuo tarpu didelio masto saulės projektai išlieka stabilesni. Energetikos sistemos lankstumas ir baterijų saugyklos išlieka pagrindiniais įrankiais, padedančiais atskleisti visą saulės energijos potencialą – jie leidžia patenkinti didžiausią elektros paklausą, stabilizuoti tinklą ir pagerinti projektų ekonominį efektyvumą.
Vėjo elektrinės per nagrinėjamą savaitę pagamino 13,5 GWh elektros energijos – tai 36,6 proc. mažiau, palyginus su ankstesne savaite, kai jų generacija siekė 21,3 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 10,5 GWh elektros energijos, arba 22 proc. mažiau nei šiemet.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 9,2 GWh – tai 23,2 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 11,9 GWh, ir 38,5 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 14,9 GWh.
Šiluminėse elektrinėse nagrinėjamą savaitę pagaminta 10,6 GWh – tai 50,1 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai šiluminės elektrinės pagamino 21,3 GWh elektros. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 20,7 GWh, arba beveik dvigubai daugiau nei šiemet.
Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 65,8 USD/bbl – tai 1,79 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 67 USD/bbl.
Palyginimui, prieš mėnesį, birželio 30 d., Brent naftos savaitės kaina siekė 68,4 USD/bbl, per tą savaitę nukritusi 10,6 proc. (nuo 76,5 USD/bbl), sumažėjus geopolitinei įtampai Artimuosiuose Rytuose ir prognozuojant, kad OPEC+ toliau didins naftos gavybą. Prieš metus, 2024 m. birželio 25 d., savaitės Brent naftos kaina siekė 85,1 USD/bbl.
Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais Brent naftos kainos bus 1 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 0,1–1,3 procento, išskyrus Lenkiją, kur kaina nepakito. Dyzelino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 0,2–1,4 procento.
Tarp Baltijos šalių degalai pigiausi yra Lietuvoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje sudaro 0,10 Eur/l.
Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 14,1 proc., o dyzelino – 4,3 proc. mažesnė.
Biokuro kaina Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 16,68 Eur/MWh, ji sumažėjo 3,02 proc., lyginant su ankstesne savaite (17,2 Eur/MWh). Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 17,69 Eur/MWh.
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.