Naujiena

Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 49,5 proc., prieš savaitę buvo 48,9 proc., prieš metus tuo pačiu metu buvo užpildyta 67 procentais. 

Europos saugyklose gamtinių dujų kiekis šiuo metu siekia apie 69,2 proc., praėjusią savaitę buvo apie 67 proc., o prieš metus saugyklos buvo užpildytos 86 procentais. 

Liepos 28 d. – rugpjūčio 1 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 220,5 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 232,5 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 14,2 GWh (ankstesnę savaitę eksporto nebuvo), o į Lenkiją eksportuota 140,3 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 171,3 GWh). 

Skelbiama, kad plaukiojantys SGD terminalai pasaulyje išgyvena augimą – iki 2030 m. jų pasauliniai pajėgumai gali patrigubėti ir pasiekti 42 mln. tonų per metus, o iki 2035 m. – net 55 mln. tonų. Tai beveik keturis kartus daugiau nei 2024 m. užfiksuoti 14,1 mln. tonų. Šuolį lėmė gerokai pagerėję ekonominiai rodikliai: projektų kaštai sumažėjo, išaugo efektyvumas – 2024 m. vidutinis panaudojimo lygis siekė 86,5 procento. Šie SGD įrenginiai statomi greičiau nei sausumos terminalai, todėl jie ypač patrauklūs rinkoms, kuriose SGD paklausa sparčiai auga, pavyzdžiui, Europoje ir Azijoje.

ENTSOG duomenimis, liepos 26 d. sustojo rusiškų dujų tranzitas į Kaliningradą per Lietuvą. Tai ketvirtas atvejis per metus, kai tranzitas sustoja. Panašūs tranzito sustabdymai jau įvyko vasario, balandžio ir gegužės mėnesiais. Sprendžiant iš laivų plaukimo duomenų, tranzito sustojimus lemia rusiškų SGD krovinių į Kaliningradą srautas.

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,2 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 4,9 GWh). 

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. liepos 28 d. – rugpjūčio 1 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 9,6 proc., suvartota 60,6 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 55,3 GWh).

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 9 proc. – iki 51,4 Eur/MWh. Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina siekė 96,65 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 69,68 Eur/MWh.

Liepos 28 d. – rugpjūčio 3 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo beveik visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos mažėjo 9 proc. – nuo 56,3 Eur/MWh iki 51,4 Eur/MWh, Estijoje elektros kainos mažėjo 14 proc. – nuo 49,3 Eur/MWh iki 42,2 Eur/MWh, Vokietijoje elektros kainos mažėjo 15 proc. – nuo 89,6 Eur/MWh iki 76,4 Eur/MWh, Lenkijoje elektros kainos mažėjo 11 proc. – nuo 103,9 Eur/MWh iki 92,4 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos mažėjo 21 proc. – nuo 26,3 Eur/MWh iki 20,8 Eur/MWh.  Tuo tarpu Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos didėjo 4 proc. – nuo 46,6 Eur/MWh iki 48,7 Eur/MWh.

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje liepos 28 d. – rugpjūčio 3 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 0,5 proc. – iki 205,5 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 107,7 GWh, arba 11,7 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 52 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Latvijos bei Švedijos.

Daugiausia elektros vis dar pagamino saulės elektrinės – 41,1 GWh elektros – tai 27,9 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 57,0 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 3,0 proc. mažiau elektros energijos – 42,3 GWh. 

Vėjo elektrinės per nagrinėjamą savaitę pagamino 37,8 GWh elektros energijos – tai 179,6 proc., arba beveik 3 kartus daugiau, palyginus su ankstesne savaite, kai jų generacija siekė 13,5 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 64,4 GWh elektros energijos, arba 70,3 proc. daugiau nei šiemet. 

Paskelbtas „Wood Mackenzie“ tyrimas atskleidžia, kad pagrindinė Europos energetiniam saugumui kylanti grėsmė yra susijusi su ilgesniais laikotarpiais be vėjo ir saulės – reiškiniu, vadinamu „Dunkelflaute“. Tokios sąlygos dažniausiai pasitaiko nuo lapkričio iki sausio dėl aukšto slėgio orų, kurie mažina atsinaujinančių energijos šaltinių gamybą. Tada Europa būna priversta naudoti anglį ar brangius dujinius energijos gamybos įrenginius, o tai sukelia kainų svyravimus. Vidutiniškai per metus tikimasi 1,6 „Dunkelflaute“ įvykių, labiausiai paveikiant šiaurines šalis, ypač priklausomas nuo jūros vėjo. Šaltos dienos dažnai sutampa su mažais vėjo rodikliais, todėl kyla rizika tiekimo trūkumui didelės paklausos laikotarpiais. Tyrimas pabrėžia būtinybę diegti tikslinius pajėgumų mechanizmus ir geriau planuoti rinkos struktūrą. 

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 10,8 GWh – tai 17,6 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 9,2 GWh, tačiau 38,3 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 17,5 GWh. 

Šiluminėse elektrinėse nagrinėjamą savaitę pagaminta 12,2 GWh – tai 15,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai šiluminės elektrinės pagamino 10,6 GWh elektros. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 14,6 GWh, arba 19,2 proc. daugiau nei šiemet.

Nagrinėjamą savaitę vidutinė Brent naftos kaina siekė 71,6 USD/bbl – tai 8,81 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 65,8 USD/bbl.

Skelbiama, kad naftos kainos kilo dėl JAV prezidento D. Trump sprendimo sutrumpinti terminą rusijai susitarti dėl paliaubų su Ukraina. Tai sukėlė nuogąstavimų dėl galimų sankcijų rusijos energetikos sektoriui. D. Trump anksčiau grasino įvesti 100 proc. antrines rinkliavas agresorės naftai ir dujoms. Rinkos dalyviai mano, kad tokios sankcijos gali sukelti pasiūlos sutrikimų, nors kai kurie ekspertai abejoja, ar tokios griežtos priemonės bus įgyvendintos. Bet kainų augimą pristabdo OPEC+ susitarimas dėl reikšmingo gavybos šuolio rugsėjį. Grupė paskelbė apie planus kitą mėnesį padidinti gamybos apimtis 547000 barelių per dieną, siekdama susigrąžinti rinkos dalį dėl galimų tiekimo sutrikimų.

JAV prezidentas D. Trump pareiškė, kad galimos naujos sankcijos rusijos naftos sektoriui nesukels problemų, nes JAV turi pakankamai išteklių. Tačiau ekspertai tuo abejoja, kadangi šalis šiuo metu išgauna apie 13,2 mln. barelių naftos per dieną, o augimas iki 2026 m. prognozuojamas tik nuosaikus. Dauguma įmonių neskuba didinti gavybos – kapitalo investicijos ribojamos, o prioritetu laikomi dividendai investuotojams. Be to, gręžinių skaičius mažėja ir esant tokioms naftos kainoms (65–70 JAV dolerių už barelį) plėtra nėra patraukli. Nepaisant didelių naftos išteklių, jų greitas ir pelningas išgavimas nėra savaime suprantamas – reikalinga infrastruktūra, leidimai, darbo jėga ir tinkama rinkos situacija.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 79,1 Eur/MWh, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji vidutiniškai kainavo 85,2 Eur/MWh.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais kainos bus 2 USD/bbl didesnės, o vėlesniu laikotarpiu bus tokios pat kaip buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 65–70 USD/bbl ribose.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos regiono ir kaimynėse šalyse sumažėjo 0,1–1,0 procento. Dyzelino vidutinės kainos sumažėjo Estijoje (0,1 proc.), Lenkijoje (1,1 proc.) ir Vokietijoje (0,7 proc.), padidėjo Latvijoje (0,2 proc.) ir Lietuvoje (0,1 proc.).

Tarp Baltijos šalių degalai pigiausi išliko Lietuvoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų sudaro 0,11 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 14,3 proc., o dyzelino – 3,9 proc. mažesnė.

Biokuro kaina Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 16,89 Eur/MWh, ji padidėjo 1,26 proc., lyginant su ankstesne savaite (16,68 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 17,68 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 20,57 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.