Naujiena

Blėstant optimizmui dėl greito Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimo, mažesnio gamtinių dujų saugyklų užpildymo nei lygiai prieš metus, pagal gamtinių dujų ateities sandorius jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1–3 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 32–35 Eur/MWh ribose. 

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 51,8 proc., prieš savaitę buvo 51,4 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 69,7 procento. 

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 75,6 proc. (praėjusią savaitę buvo 73,6 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 91,0 procentą. 

Rugpjūčio 18–22 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 411,6 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 403,7 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 263,6 GWh (ankstesnę savaitę – 349,3 GWh), iš Lenkijos gamtinių dujų nebebuvo gauta (ankstesnę savaitę buvo gauta 8,9 GWh). 

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,5 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 3,6 GWh). 

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. rugpjūčio 18–22 d., palyginti su ankstesne savaite, dėl po trijų mėnesių pertraukos dalinai atnaujintos azoto trąšų gamybos, padidėjo 79,8 proc., suvartota 138,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 77,1 GWh).

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę dėl mažėjusios elektros energijos generacijos regione bei didėjusio elektros energijos vartojimo, padidėjo 27 proc. – iki 103,0 Eur/MWh. Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 103,4 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 142,6 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 85–101 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 39–67 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Rugpjūčio 18–24 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, didėjo beveik visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos didėjo 27 proc. – nuo 81,2 Eur/MWh iki 103,2 Eur/MWh, Estijoje – 47 proc. (nuo 73,8 Eur/MWh iki 108,4 Eur/MWh), o Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos didėjo 2 proc. – nuo 74,5 Eur/MWh iki 76,3 Eur/MWh. Tuo tarpu Lenkijoje elektros kainos didėjo 4 proc. – nuo 85,2 Eur/MWh iki 89,0 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos didėjo net 79 proc. – nuo 50,5 Eur/MWh iki 90,4 Eur/MWh. Vokietijoje elektros kainos mažėjo 2 proc. – nuo 81,8 Eur/MWh iki 80,3 Eur/MWh.        

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje rugpjūčio 18–24 d., palyginus su ankstesne savaite, išaugo 6,4 proc. – iki 193,6 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 145,0 GWh, arba 8,6 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 75 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos.

Daugiausia elektros per praėjusią savaitę pagamino vėjo elektrinės – 56,3 GWh elektros energijos – tai 3,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 58,4 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 53,0 GWh elektros energijos, arba 5,7 proc. mažiau nei šiemet. 

Saulės elektrinės pagamino 46,7 GWh elektros – tai 13,3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 53,8 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 15,2 proc. mažiau elektros energijos – 39,6 GWh. 

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 15,4 GWh – tai 12,5 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 17,6 GWh, bei 10,2 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 17,2 GWh. 

Šiluminėse elektrinėse nagrinėjamą savaitę pagaminta 19,2 GWh – tai 21,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai šiluminės elektrinės pagamino 24,5 GWh elektros. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 21,7 GWh, arba 13,2 proc. daugiau nei šiemet.

Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 66,9 USD/bbl – tai 1,1 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 66,2 USD/bbl.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 77,4 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 84,2 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–2 USD/bbl didesnės, nei buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 65–70 USD/bbl ribose.

Skelbiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas artimiausiu metu neplanuoja taikyti sankcijų Kinijai dėl rusiškos naftos pirkimo, tačiau D. Trumpas neatmeta tokios galimybės ateityje, „po dviejų ar trijų savaičių“. Šis pareiškimas nuskambėjo po jo susitikimo su V. Putinu Aliaskoje, kuriame nepavyko pasiekti susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos. Anksčiau D. Trumpas jau įvedė papildomą 25 proc. tarifą Indijos prekėms dėl tos pačios priežasties. Nors Kinija yra viena didžiausių Rusijos naftos pirkėjų, Trumpas kol kas susilaiko nuo veiksmų prieš Pekiną, tikėtina, dėl vykstančių derybų dėl prekybos susitarimo, kuris galėtų sumažinti įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.

Taip pat skelbiama, kad JAV naftos gavybos įmonė „Weatherford International“ plečia veiklą Rusijoje, nepaisydama JAV sankcijų, skirtų riboti Maskvos pajamas iš naftos. 2024 m. pirmąjį pusmetį Rusijoje sugeneruota 7 proc. įmonės pajamų (apie 155 mln. EUR), o aktyvai pasiekė 305 mln. EUR. Bendrovė padidino darbuotojų skaičių iki 2 382 ir paskelbė apie 100 naujų darbo vietų, o per dvejus metus pajamos augo 30 proc., o pelnas – 61 procentu. Panašiai šalyje tebėra aktyvi ir buvusi „Schlumberger“, didžiausia pasaulyje naftos telkinių aptarnavimo bendrovė, kai tuo tarpu konkurentai pasitraukė. Analitikų teigimu, JAV bendrovės išnaudoja sankcijų spragas, nors tai kelia teisinių ir reputacinių rizikų.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos sumažėjo Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje 0,1–0,6 proc., padidėjo Estijoje 0,2 proc., o Lenkijoje kaina nepakito. 2025 m. rugpjūčio 18 d., palyginti su rugpjūčio 11 d., dyzelino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,4–2,6 procento.

Pastebima, kad Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas sutrikdė apie 10 proc. šalies perdirbimo pajėgumų, sukeldamos benzino tiekimo problemas ir kainų Rusijoje šuolį. Didmeninės „Euro 95“ benzino kainos pasiekė 82 300 rublių už toną – 55 proc. daugiau nei metų pradžioje ir 8 proc. daugiau nei rugpjūčio pradžioje. Siekdama stabilizuoti rinką, Maskva uždraudė eksportą, tačiau deficito nepavyko pašalinti: kai kuriose srityse taikomas normavimas, o mažmeninės kainos per metus išaugo 9 procentais. Analitikų vertinimu, artimiausiu metu tikėtini tolesni kainų svyravimai ir regioniniai trūkumai, nors visos šalies mastu plataus masto kuro krizė kol kas nėra prognozuojama.

Tarp Baltijos šalių benzinas vėl yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sudaro 0,09 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,6 proc., o dyzelino – 2,8 proc. mažesnė.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 17,45 Eur/MWh, ji padidėjo 0,2 proc., lyginant su ankstesne savaite (17,41 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 18,75 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 19,50 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.