Naujiena

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1–2 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 30–33 Eur/MWh ribose. 

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 52 proc., prieš savaitę buvo 51,8 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 71 procentas. 

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 77,3 proc. (praėjusią savaitę buvo 75,6 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 92,4 procento. 

Rugpjūčio 25–29 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 454,9 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 411,6 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 249,4 GWh (ankstesnę savaitę – 263,6 GWh), iš Lenkijos gamtinių buvo gauta 15,7 GWh (ankstesnę savaitę gamtinių dujų nebuvo gauta). 

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,4 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 4,5 GWh). 

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. rugpjūčio 25–29 d., palyginti su ankstesne savaite, dėl atnaujintos azoto trąšų gamybos, padidėjo 65,9 proc., suvartota 230,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 138,7 GWh). 

Didžiausia JAV naftos gamintoja „ExxonMobil“ prognozuoja, kad pasaulinė gamtinių dujų paklausa iki 2050 m. išaugs daugiau nei 20 procentų, palyginti su praėjusiais metais. Manoma, kad dujos taps pagrindiniu kuru, keisiančiu anglį pramonėje ir tenkinsiančiu augančius elektros poreikius besivystančiose šalyse. Pasak „Exxon“, naftos paklausa po 2030 m. stabilizuosis, tačiau išliks aukštumose – virš 100 milijonų barelių per dieną. Dėl to nafta ir dujos 2050 m. vis dar sudarys 55 proc. viso pasaulio energijos rūšių derinio. Bendrovė taip pat prognozuoja, kad benzino paklausa dėl elektromobilių plėtros sumažės 25 procentų, tačiau dyzelino ir aviacinio kuro poreikis išliks stiprus. „Exxon“ pripažįsta, kad pagal šį scenarijų pasaulis nepasieks JT klimato tikslų, ir pabrėžia, kad tam reikalingos prieinamos technologijos bei stabili politika. 

Pavyzdžiui, dėl didžiulių vėlavimų jungiantis prie Jungtinės Karalystės elektros tinklų, kai laukti tenka net iki 2037 metų, duomenų centrų vystytojai ieško alternatyvių energijos šaltinių. Siekdami patenkinti sparčiai augančius dirbtinio intelekto energijos poreikius, jie pradėjo svarstyti galimybę statyti nuosavas dujines elektrines, jungdamiesi tiesiai prie magistralinių dujotiekių. Nacionalinis dujų tinklo operatorius „National Gas“ jau gavo penkias oficialias užklausas iš didelių projektų pietų Anglijoje, kurių bendra galia siekia apie 2,5 GW. Nors šis sprendimas laikomas laikinu, kol bus užtikrintas prisijungimas prie elektros tinklo, jis kelia susirūpinimą dėl didesnio iškastinio kuro naudojimo, nepaisant technologijų sektoriaus deklaruojamų ekologinių tikslų. 

Tai pat skelbiama, kad rusiškas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinys, kaip manoma, iš sankcionuoto „Arctic LNG 2“ projekto, pasiekė Kiniją. Analitikų teigimu, tai yra atviras geopolitinis iššūkis, kuriuo Maskva ir Pekinas testuoja JAV administracijos ryžtą realiai įgyvendinti sankcijas. Manoma, kad Putinas bando savo sėkmę po neseniai įvykusio, išoriškai draugiško, susitikimo su Donaldu Trumpu Aliaskoje. Nors krovinio kilmė tiesiogiai nepatvirtinta, laivų stebėjimo duomenys rodo, kad jis atplaukė iš Kamčiatkos saugyklos, kuri pildoma tik iš sankcionuoto terminalo. Kol kas rinkos poveikis laikomas minimaliu, nes gamykla neveikia pilnu pajėgumu, tačiau šis precedentas gali paskatinti Rusiją atnaujinti ir kitus sankcionuotus projektus, jei JAV nesureaguos.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę dėl mažėjusios AEI generacijos regione bei didėjusio elektros energijos vartojimo, padidėjo 1 proc. – iki 104,4 Eur/MWh. Kainų lygį taip pat palaikė sumažėjusi branduolinių jėgainių gamyba regione bei dėl planinio remonto laikinai neveikusi „EstLink 1“ jungtis. Be to, nuo šio ryto „EstLink 1“ jungtis vėl tapo neprieinama dėl gedimo Espoo keitiklio stotyje Suomijoje. Skelbiama, kad jungtis nebus prieinama visą pirmadienį. Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 115,8 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 111,8 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais
numatomos 68-97 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 26–69 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Rugpjūčio 25–31 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, didėjo beveik visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos didėjo 2 proc. – nuo 103,2 Eur/MWh iki 105,1 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos didėjo 19 proc. – nuo 76,3 Eur/MWh iki 91,0 Eur/MWh, Vokietijoje – 12 proc. – nuo 80,3 Eur/MWh iki 90,2 Eur/MWh, o Lenkijoje elektros kainos didėjo 15 proc. – nuo 89,0 Eur/MWh iki 102,4 Eur/MWh. Tuo metu Estijoje elektros kainos mažėjo 4 proc. – nuo 108,4 Eur/MWh iki 104,0 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos mažėjo 8 proc. – nuo 90,4 Eur/MWh iki 83,1 Eur/MWh.  

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje rugpjūčio 25–31 d., palyginus su ankstesne savaite, išaugo 5,4 proc. – iki 203,5 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 157,4 GWh, arba 8,6 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 77 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Lenkijos.

Skelbiama, kad Jungtinės Karalystės Nacionalinis gerovės fondas (angl. „National Wealth Fund“, NWF), kartu su Australijos pensijų fondu „Aware Super“ ir „Equitix“, investuoja 500 mln. svarų sterlingų į baterijų sektorių per įmonę „Eelpower Energy“. Ši investicija yra atsakas į skubų poreikį didinti energijos saugojimo pajėgumus Jungtinėje Karalystėje, kurie yra gyvybiškai svarbūs integruojant atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip vėjas ir saulė, ir siekiant dekarbonizuoti šalies elektros tinklą iki 2030 metų. Nors baterijų rinka yra apibūdinama kaip nepastovi ir ankstesnės investicijos ne visada pasiteisino, investuotojai tikisi, kad šis žingsnis paskatins didesnį finansavimą šiam gyvybiškai svarbiam sektoriui ir padės sukurti iki 1 GW baterijų pajėgumų. Tai padės Jungtinei Karalystei pasiekti ambicingus švarios energijos tikslus.

Daugiausia elektros per praėjusią savaitę pagamino šiluminės elektrinės – 49,1 GWh elektros energijos – tai 156 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 19,2 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 27,6 GWh elektros energijos, arba 43,9 proc. mažiau nei šiemet. 

Vėjo elektrinės pagamino 44,7 GWh elektros – tai 20,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vėjo elektrinės pagamino – 56,3 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės per savaitę pagamino 41,9 proc. mažiau elektros energijos – 26,0 GWh. 

Saulės elektrinėse nagrinėjamą savaitę pagaminta 40,3 GWh – tai 13,6 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino 46,7 GWh elektros. Lygiai prieš metus saulės elektrinės pagamino 46,1 GWh, arba 14,3 proc. daugiau nei šiemet. 

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 15,4 GWh – tai vos 0,1 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 15,40 GWh, tačiau 23,6 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 20,2 GWh.


Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 79,6 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 88,1 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1 USD/bbl mažesnės, o vėliau tokios pačios kaip ir buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 65–70 USD/bbl ribose.

Libijos valstybinė Nacionalinė naftos korporacija (angl. „National Oil Corporation“, NOC) paskelbė apie planus surengti bendrą Libijos ir JAV energetikos forumą. Pagrindinis šio renginio tikslas – paskatinti partnerystes ir pritraukti naujų investicijų į didžiulį potencialą turintį, tačiau dėl dešimtmetį trukusio nestabilumo nukentėjusį šalies naftos ir gamtinių dujų sektorių. Nors forumo data dar nepaskelbta, jame ketina dalyvauti didžiausių JAV energetikos įmonių atstovai, Libijos investuotojai ir pareigūnai. Ši iniciatyva rodo didesnį atvirumą Vakarų investicijoms, o ją sustiprina ir neseniai pasirašytas susitarimo memorandumas su JAV milžine „ExxonMobil“, kuri atnaujina savo veiklą Libijoje po dešimties metų pertraukos.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos sumažėjo Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje 0,1–1,2 proc., padidėjo Estijoje ir Vokietijoje atitinkamai 2,3 proc. ir 0,5 procento. Per savaitę dyzelino vidutinės kainos sumažėjo Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje 0,6–0,7 proc., padidėjo Estijoje ir Vokietijoje atitinkamai 2,0 proc. ir 0,5 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas vėl yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sudaro 0,08 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,9 proc., o dyzelino – 3,4 proc. mažesnė.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 18,06 Eur/MWh, ji padidėjo 3,5 proc., lyginant su ankstesne savaite (17,45 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 18,97 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 19,31 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.