Naujiena
Pirmąją rudens savaitę mažėjo beveik visų energijos išteklių kainos
2025 09 08Per savaitę gamtinių dujų kainos dėl išliekančios gamtinių dujų Europoje pasiūlos sumažėjo 2,1 proc., Brent naftos kainos dėl tolimesnio OPEC+ naftos gavybos didinimo mažėjo 1 proc., benzino kaina Lietuvoje per savaitę smuko 0,6 proc., o dyzelino – 0,3 procento. Biokuras mūsų šalyje atpigo 0,9 procento. Didmeninės elektros energijos kainų vidurkis dėl sumažėjusios vėjo elektrinių generacijos Lietuvoje padidėjo 1 proc., bet buvo mažesnis nei kaimyninėje Lenkijoje ar Estijoje.
Didmeninė vidutinė gamtinių dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF praėjusią savaitę dėl išliekančios pakankamos gamtinių dujų pasiūlos sumažėjo: dujų kainų vidurkis per savaitę mažėjo 2,1 proc. – iki 32,0 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (rugpjūčio 25–29 d.) jis buvo 32,7 Eur/MWh.
Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 38,3 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu 34,7 Eur/MWh.
Tiesa, nuogąstaujama, kad metų pabaigoje, jei įsivyrautų šalti orai, gamtinių dujų paklausos ir pasiūlos balansas gali susvyruoti ir todėl, pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 30–33 Eur/MWh ribose.
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 52,5 proc., prieš savaitę buvo apie 52 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 72,2 procento.
Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 79,2 proc. (praėjusią savaitę buvo 77,3 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 92,7 procento.
Rugsėjo 1–5 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 557,2 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 454,9 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 316,8 GWh (ankstesnę savaitę – 249,4 GWh), iš Lenkijos gamtinių nebebuvo gauta (ankstesnę savaitę buvo gauta 15,7 GWh), o į Lenkiją išsiųsta 24,6 GWh (ankstesnę savaitę gamtinių dujų į Lenkiją nebuvo siųsta).
Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 3,9 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 4,4 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. rugsėjo 1–5 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 9,7 proc., suvartota 207,9 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 230,1 GWh).
Pranešama, kad Vokietija neatmeta galimybės per ateinantį dešimtmetį toliau plėsti dujomis kūrenamų elektrinių pajėgumus, viršijant 10 GW, kuriuos planuojama paskelbti konkurse iki šių metų pabaigos. Šios šalies ekonomikos ministrė Katherina Reiche teigė, kad šaliai iki 2035 m. reikės 22–36 GW naujos elektros gamybos galios. Siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą, konkursų procedūros bus kuo paprastesnės. Vokietijos vyriausybė taip pat siekia, kad ateities elektrinės galėtų veikti kūrenant tiek dujomis, tiek ir vandeniliu. Tačiau pratęstos diskusijos kelia nerimą dėl galimo elektros tiekimo trūkumo, atsižvelgiant į ilgą elektrinių statybos procesą.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę dėl mažėjusios elektros generacijos vėjo elektrinėse padidėjo 1 proc. – nuo 104,4 Eur/MWh iki 106 Eur/MWh. Kainų lygį taip pat palaikė sumažėjusi branduolinių jėgainių gamyba regione bei dėl gedimo Suomijoje neveikianti „EstLink 1“ jungtis. Skelbiama, kad ši jungtis nebus prieinama iki rugsėjo 24 dienos. Palyginimui, pernai tuo pačiu metu savaitės vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 92,4 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 127,5 Eur/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 69–101 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 25–68 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Rugsėjo 1–7 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regione kito skirtingai. Latvijoje elektros kainos didėjo 1 proc. – nuo 105,1 Eur/MWh iki 106,0 Eur/MWh, Estijoje – 2 proc. – nuo 104,0 Eur/MWh iki 106,5 Eur/MWh. Lenkijoje elektra brango 10 proc., nuo 102,4 Eur/MWh, iki 112,5 Eur/MWh. Vokietijoje elektros kaina sumažėjo 6 proc. – nuo 90,2 Eur/MWh iki 84,9 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 10 proc., nuo 91,0 Eur/MWh iki 82,1 Eur/MWh. Labiausiai elektra atpigo Suomijoje – 58 proc., nuo 83,1 Eur/MWh iki 35,2 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje rugsėjo 1–7 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 1,1 proc. – iki 205,7 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 131,9 GWh, arba 16,2 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 64 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Lenkijos.
Daugiausia elektros per praėjusią savaitę pagamino saulės elektrinės 49,1 GWh – tai 21,7 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino 40,3 GWh elektros. Lygiai prieš metus saulės elektrinės pagamino 46,5 GWh, arba 5,4 proc. mažiau nei šiemet.
Vakarų Europos energetikos rinkose pirmąjį pusmetį maždaug trečdalis saulės energijos gamybos atsidūrė situacijoje, kai elektros kainos nukrito iki minimumo ar net tapo neigiamos. Tai atspindi atsinaujinančių išteklių perteklių ir kelia iššūkių dabartiniam ekonominiam modeliui. Ši tendencija ypač išryškėjo Vokietijoje, Prancūzijoje, kur 29 proc. potencialios saulės energijos būtų generuojama esant ypač mažoms ar nulinėms kainoms, ir Ispanijoje, kur šis rodiklis šoktelėjo iki 29 procentų. Tai įvyksta dėl to, kad atsinaujinančių išteklių plėtra lenkia investicijas į tinklo infrastruktūrą ir energijos kaupimo sprendimus. Prognozuojama, kad Vokietijoje vėjo ir saulės energijos apribojimai padidės 10 proc. – iki 1566 GWh 2025 metais. Nors energijos kaupimas laikomas kritine priemone, tikėtina, kad atsinaujinančių išteklių plėtra ir toliau viršys kaupimo pajėgumus iki 2030-ųjų vidurio, kas sukelia ekonominius nuostolius ir kelia susirūpinimą dėl „iššvaistytos“ žaliosios energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 41,9 GWh elektros energijos – tai 14,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 49,1 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 20,8 GWh elektros energijos, arba 50,5 proc. mažiau nei šiemet.
Vėjo elektrinės pagamino 27,2 GWh elektros – tai 39,2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vėjo elektrinės pagamino – 44,7 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės per savaitę pagamino 95,8 proc. daugiau elektros energijos – 53,3 GWh.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 8,2 GWh – tai 47,2 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 15,4 GWh, bei 42,8 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 14,2 GWh.
Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 67,5 USD/bbl – tai 1 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 68,2 USD/bbl. Naftos kainų mažėjimui įtakos turėjo OPEC+ sprendimas toliau nedideliu tempu didinti naftos gavybą.
Skelbiama, kad rusijos naftos milžinės „Rosneft“ grynasis pelnas per pirmąjį pusmetį smuko net 68 proc., agresoriaus įmonės vadovas dėl to tiesiogiai apkaltino OPEC nares, ypač Saudo Arabiją, kurios padidino gavybą ir taip numušė pasaulines naftos kainas. Šie komentarai yra pirmasis aiškus ženklas, kad rusija yra nepatenkinta dabartine OPEC+ strategija didinti gavybą, kuriai anksčiau pritarė.
Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 73,5 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 90,0 USD/bbl.
Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 65–70 USD/bbl ribose.
Prancūzija vis dažniau naudoja brangias ir aplinkai kenksmingas naftos jėgaines, kad subalansuotų elektros tinklą, ypač vakaro paklausos piko metu. Analitikai teigia, kad tai rodo ribotą lankstumą ir alternatyvų trūkumą. Nuo rugpjūčio 20 d. elektros perdavimo sistemos operatorius RTE šešis kartus įjungė naftos jėgaines, palyginti su dviem kartais per tą patį laikotarpį pernai, kartais pasiekdamas 1 GW gamybos. Ekspertai pabrėžia, kad Prancūzijai trūksta pigių lankstumo priemonių, tokių kaip baterijos (instaliuota tik 1 GW). Tikimasi, kad ši priklausomybė nuo naftos tęsis, kol Prancūzija neįdiegs reikšmingų elektros saugojimo ar paklausos lankstumo sprendimų.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos sumažėjo Lietuvoje, Estijoje ir Vokietijoje 0,4–0,6 proc., padidėjo Latvijoje ir Lenkijoje atitinkamai 0,3 proc. ir 0,2 procento. 2025 m. rugsėjo 1 d., palyginti su rugpjūčio 25 d., dyzelino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,2–4,2 proc., išskyrus Estiją, kur kaina padidėjo 0,4 procento.
Tarp Baltijos šalių benzinas vėl yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Latvijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sudaro 0,09 Eur/l.
Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 14,4 proc., o dyzelino – 3,3 proc. mažesnė.
Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 17,9 Eur/MWh, ji sumažėjo 0,9 proc., lyginant su ankstesne savaite (18,06 Eur/MWh).
Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,05 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 19,4 Eur/MWh.
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.