Naujiena

Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 37,2 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu 34,8 Eur/MWh. 

Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatih Birol teigia, kad 2026–2030 m. Europos dujų kainoms bus daromas reikšmingas spaudimas, nes rinką pasieks apie 300 mlrd. kub. metrų papildomos dujų pasiūlos iš JAV, Kataro ir Kanados. Tai gali tapti gera žinia vartotojams, nes pigesnės dujos reikštų ir mažesnes elektros kainas bei didesnį regiono konkurencingumą. Prognozuojama, kad nauja tiekimo banga gali sumažinti rinkos nepastovumą. Europa jau žymiai diversifikavo importą, siekdama visiškai atsisakyti rusiškų dujų. SGD tiekimas iš JAV ir Kataro į Europą išaugo nuo 47 mlrd. kub. metrų 2021 m. iki daugiau nei 73 mlrd. kub. metrų šiemet.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 53,6 proc., prieš savaitę buvo 52,5 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 74,1 procento. 

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 79,6 proc. (praėjusią savaitę buvo 79,2 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 93,4 procento. 

Europos Sąjunga patvirtino sprendimą iki 2028 m. sausio 1 d. nutraukti rusiškos naftos ir dujų importą, nepaisant JAV reikalavimų paspartinti šį procesą. Rengiamas teisės aktas, kuris užkirs kelią naujoms trumpalaikėms sutartims su rusijos tiekėjais. Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragino nedelsiant nutraukti rusiškos naftos pirkimą ir svarsto galimybę taikyti tarifus ar antrines sankcijas šalims, kurios ir toliau importuoja rusijos naftą, Briuselis siekia subalansuoti sankcijas su kainų stabilumu ir tiekimo saugumu. ES planas apima energijos išteklių paiešką iš JAV ir Kataro, investicijas į vietinius atsinaujinančius energijos šaltinius ir griežtesnį sankcijų vykdymą prieš rusų „šešėlinį laivyną“. Rinkos laukia, ar 19-asis ES sankcijų paketas, numatomas iki šių metų pabaigos, pakeis dabartinį planą dėl rusiškos energijos. Vengrija ir kitos narės, labiausiai priklausomos nuo rusijos, siekia išlaikyti 2028 m. terminą, o kitos narės yra atviresnės siūlymui sparčiau atsisakyti šio tiekimo. JAV signalizavo, kad gali veikti vienašališkai, jei Europa atsisakys veikti anksčiau. 

Rugsėjo 8–12 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 526,5 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 557,2 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 352,3 GWh (ankstesnę savaitę – 316,8 GWh). 

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,1 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 3,9 GWh). 

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. rugsėjo 8–12 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 13,6 proc., suvartota 179,6 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 207,9 GWh). 

Ekspertai praneša, kad Europos dujų suvartojimas šiemet turėtų šiek tiek padidėti – apie 1 proc., iki 463 mlrd. kub. metrų. Didžiausias augimas stebėtas pirmąjį pusmetį dėl šaltesnio oro ir sumažėjusios AEI generacijos. Dujų naudojimas energijos gamybai pirmąjį pusmetį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo daugiau nei 12 proc., o namų ūkių ir komercinė paklausa – beveik 5 procentais. Šiemet dujų paklausos augimą daugiausia ir toliau lems oro sąlygos, o Europos vidaus gamyba prognozuojama mažės apie 1,5 proc., todėl importo poreikis gali išaugti daugiau nei 5 procentais. Pasaulinė dujų paklausa turėtų padidėti 1,7 proc., o Europoje kainų svyravimai turėtų būti mažesni dėl lankstesnio saugyklų valdymo.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 11 proc. – nuo 106 Eur/MWh iki 93,9 Eur/MWh daugiausia dėl išaugusios vėjo elektrinių generacijos, tačiau didmeninėms elektros kainoms ženkliau mažėti neleido regione sumažėjusi elektros gamyba dėl techninės priežiūros darbų pilnu pajėgumu neveikiančiose branduolinėse elektrinėse ir sugedusi „EstLink 1“ jungtis. Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 96,7 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 142,4 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 69–102 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 26–70 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Rugsėjo 8–14 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regione kito skirtingai. Latvijoje elektros kainos mažėjo 11 proc. – nuo 106 Eur/MWh iki 93,9 Eur/MWh, Estijoje mažėjo 12 proc. – nuo 106,5 Eur/MWh iki 93,4 Eur/MWh, o Švedijos SE 4 zonoje – 7 proc. – nuo 82,1 Eur/MWh iki 76,6 Eur/MWh. Vokietijoje elektros kainos didėjo 10 proc. – nuo 84,9 Eur/MWh iki 93 Eur/MWh, Lenkijoje – 8 proc. – nuo 112,5 Eur/MWh iki 121,6 Eur/MWh, o Suomijoje didėjo 35 proc. – nuo 35,2 Eur/MWh iki 47,7 Eur/MWh.   

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje rugsėjo 8–14 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 2,2 proc. – iki 210,2 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 164,5 GWh, arba 24,8 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 78 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos.

Daugiausia elektros per praėjusią savaitę Lietuvoje pagamino vėjo elektrinės 80 GWh – tai beveik 3 kartais daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vėjo elektrinės pagamino 27,2 GWh elektros. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 54,4 GWh, arba 32 proc. mažiau nei šiemet. 

Rugsėjo 11 d., ketvirtadienį, dėl didelės vėjo generacijos Lietuvoje buvo pagaminta daugiau elektros energijos, negu jos suvartota. Elektros energijos perteklius buvo eksportuotas. 

Saulės elektrinės pagamino 39,1 GWh elektros – tai 20,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 49,1 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 27,8 proc. mažiau elektros energijos – 28,2 GWh. 

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 25,7 GWh elektros energijos – tai 38,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 41,9 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 28,4 GWh elektros energijos, arba 10,6 proc. daugiau nei šiemet. 

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 14,8 GWh – tai 81,7 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 8,2 GWh, tačiau 5 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 15,6 GWh. 

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (angl. The General Court of the Court of Justice of the European Union) nusprendė, kad ES turi teisę tam tikrus gamtinių dujų ir branduolinės energijos projektus laikyti „tvariomis investicijomis“, atmesdamas Austrijos skundą. Šis sprendimas remiasi 2022 m. Europos Komisijos atnaujintu aktu, leidžiančiu dujų projektus klasifikuoti kaip „pereinamuosius“, jei jie prisideda prie perėjimo nuo anglies prie atsinaujinančių šaltinių, o branduolinė energija pripažįstama turinti beveik nulines emisijas. Teismas palaikė ES požiūrį, kad šie sektoriai, esant tam tikroms sąlygoms, gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, kartu užtikrinant energijos tiekimą, ypač po energetikos krizės, kilusios dėl rusijos invazijos į Ukrainą.

Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 66,7 USD/bbl – tai 1,2 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 67,5 USD/bbl. Naftos kainų mažėjimui įtakos turėjo padidėjusi OPEC+ naftos gavyba bei prognozuojamas naftos paklausos mažėjimas JAV.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 71,0 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 92,4 USD/bbl.

Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1 USD/bbl didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 65–70 USD/bbl ribose.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 0,1–1,2 proc., išskyrus Estiją, kur kaina sumažėjo 8,1 procento. Dyzelino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 0,1–5,4 proc., išskyrus Estiją, kur kaina sumažėjo 6 procentais.

Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sudaro 0,08 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 14,5 proc., o dyzelino – 3,6 proc. mažesnė.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 17,87 Eur/MWh, ji sumažėjo 0,17 proc., lyginant su ankstesne savaite (17,9 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,27 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 19,68 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.