Naujiena
Sekmadienį fiksuota viena mažiausių didmeninių elektros kainų šiais metais
2025 09 22Didmeninė elektros kaina rugsėjo 15–21 d. sumažėjo 44 proc., o kainų mažėjimą labiausiai lėmė išaugusi vėjo elektrinių generacija. Sekmadienį, rugsėjo 21 d., vidutinė dienos didmeninė elektros energijos kaina buvo 5,34 Eur/MWh – mažesnės kainos buvo fiksuotos tik tris birželio dienas ir vieną rugpjūčio dieną. Per savaitę pasigaminome apie 88 proc. vartojimui reikalingos elektros, o penktadienį ir sekmadienį Lietuvoje pagaminta daugiau elektros nei suvartojome. Per savaitę dyzelino, benzino ir gamtinių dujų kainos beveik nepasikeitė: dyzelinas atpigo 0,1 proc., benzinas pabrango 0,3 proc., gamtinių dujų kaina pakilo 0,2 proc., o Brent naftos kaina padidėjo 1,4 proc., biokuro – 2,2 procento.
Didmeninė vidutinė gamtinių dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF praėjusią savaitę padidėjo 0,2 proc. – iki 32,4 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę (rugsėjo 8–12 d.) ji buvo 32,3 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę – jos gali svyruoti 28–34 Eur/MWh ribose.
Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 36,4 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 35,2 Eur/MWh.
Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 54,5 proc., prieš savaitę buvo 53,6 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 74,3 procento.
Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 81,6 proc. (praėjusią savaitę buvo 79,6 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 93,7 procento.
Rugsėjo 15–19 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 510,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 526,5 GWh).
Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 358,1 GWh (ankstesnę savaitę – 352,3 GWh).
Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 3,9 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 4,1 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. rugsėjo 15–19 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 6,6 proc., suvartota 167,8 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 179,6 GWh).
Naujas JAV analitinio centro tyrimas rodo, kad įgyvendinant visapusišką energetikos transformaciją ES, gamtinių dujų ir SGD importas iki 2030 m. gali sumažėti 25 procentais. Nors pirmąjį 2025 m. pusmetį dujų vartojimas ES išaugo 4 proc. dėl šalto oro ir silpnesnės AEI gamybos, prognozuojama, kad nuo kitų metų dujų paklausa vėl mažės. 2021–2024 m. dujų vartojimas regione jau smuko 20 proc., o importas – 18 procentų. Ekspertai pabrėžia, kad spartesnis saulės, vėjo pajėgumų, šilumos siurblių diegimas ir tinklų modernizavimas sustiprintų energetinį saugumą ir apsaugotų vartotojus nuo kainų svyravimų. Ataskaitoje nurodoma, kad nors ES siekia iki 2027 m. atsisakyti rusiškų energijos išteklių, dujų tiekimas iš agresorės per Turkiją pastaraisiais metais išaugo. Nuo 2022 m. pradžios ES šalys išleido apie 380 mlrd. eurų vamzdynais tiekiamų dujų importui, iš jų 83 mlrd. eurų – rusiškoms dujoms.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje dėl regione išaugusios vėjo elektrinių generacijos per savaitę sumažėjo 44 proc. – nuo 93,9 Eur/MWh iki 52,8 Eur/MWh. Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 98,1 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 110,6 Eur/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 69–102 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 25–72 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Rugsėjo 15–21 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regione mažėjo. Latvijoje elektros kainos mažėjo 43 proc. – nuo 93,9 Eur/MWh iki 53,4 Eur/MWh, Estijoje – 40 proc. – nuo 93,4 Eur/MWh iki 55,8 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos mažėjo 63 proc. – nuo 76,6 Eur/MWh iki 28,1 Eur/MWh, Vokietijoje mažėjo 45 proc. – nuo 93,0 Eur/MWh iki 51,0 Eur/MWh, Lenkijoje elektros kainos mažėjo 28 proc. – nuo 121,6 Eur/MWh iki 88,0 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos mažėjo 16 proc. – nuo 47,7 Eur/MWh iki 40,2 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje rugsėjo 15–21 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 3,3 proc. – iki 203,4 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 178,3 GWh, arba 8,3 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 88 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos.
Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausia elektros – 105,9 GWh, tai 32,3 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 80 GWh elektros. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 21,4 GWh, arba 79,8 proc. mažiau nei šiemet.
Rugsėjo 19 d., penktadienį, dėl didelės vėjo generacijos Lietuvoje buvo pagaminta daugiau elektros energijos, nei jos suvartota. Elektros energijos perteklius buvo eksportuotas.
Saulės elektrinės pagamino 31,9 GWh elektros – tai 18,3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 39,1 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 27,8 proc. daugiau elektros energijos – 40,8 GWh.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 23,3 GWh elektros energijos – tai 9,3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 25,7 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 30,1 GWh elektros energijos, arba 29,3 proc. daugiau nei šiemet.
Rugsėjo 21 d., sekmadienį, dėl aukštos vėjo, saulės ir šiluminių elektrinių generacijų kombinacijos Lietuvoje taip pat buvo pagaminta daugiau elektros energijos, nei jos suvartota. Elektros energijos perteklius buvo eksportuotas. Šią dieną Lietuvoje fiksuota ir penkta mažiausia (5,34 Eur/MWh) vidutinė dienos didmeninės elektros energijos kaina 2025 m. – mažesnės kainos šiais metais buvo fiksuotos tik tris birželio dienas ir vieną rugpjūčio dieną.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 12,3 GWh – tai 16,8 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 14,8 GWh, ir 24,6 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 16,3 GWh.
Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 67,6 USD/bbl – tai 1,4 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 66,7 USD/bbl. Naftos kainų padidėjimui įtakos turėjo Europos Sąjungos oro erdvės pažeidimai bei galimos naujos sankcijos rusijai. Bet kainų didėjimą riboja susirūpinimas dėl per didelės naftos pasiūlos.
Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 73,9 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 93,8 USD/bbl.
Pagal naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus tokios pačios, o vėliau 1 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 65–70 USD/bbl ribose.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 0,1–4,3 proc., išskyrus Latviją, kur kaina sumažėjo 0,1 procento. Dyzelino vidutinės kainos padidėjo Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje 0,4–3,5 proc., sumažėjo Lietuvoje ir Latvijoje po 0,1 procento.
Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sudaro 0,08 Eur/l.
Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 14,6 proc., o dyzelino – 4,2 proc. mažesnė.
Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 18,27 Eur/MWh, ji padidėjo 2,2 proc., lyginant su ankstesne savaite (17,87 Eur/MWh).
Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,68 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 20,14 Eur/MWh.
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.