Naujiena

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 55,5 proc., prieš savaitę buvo 54,5 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 75,9 procento. 

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 82,3 proc. (praėjusią savaitę buvo 81,6 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 94,1 procento. 

Europos Komisijos planai paankstinti rusiškų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo draudimą vieneriais metais, iki 2027 m. pradžios, neturėtų sukelti didesnių problemų Europos energetiniam saugumui. Pasak analitikų, nors toks žingsnis gali turėti trumpalaikį, nedidelį poveikį kainoms – labiau „centų, o ne dolerių“ lygio – rinka nepatirs dujų trūkumo. Taip yra todėl, kad pasaulinė SGD pasiūla sparčiai auga, ypač iš Šiaurės Amerikos, ir šis naujas srautas lengvai pakeistų rusišką produkciją, kuri šiuo metu sudaro 13 proc. Europos SGD importo. Vis dėlto, kai kurie ekspertai įspėja, kad 2027 m. gali būti per anksti, nes nauji pajėgumai dar nebus pilnai išvystyti. Pats draudimo paankstinimas laikomas labiau „politiniu gestu“, galimai padarytu dėl JAV spaudimo. Lietuva rusiškų gamtinių dujų atsisakė 2022 m., Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą.

Rugsėjo 22–26 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 538,6 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 510,1 GWh).

Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 331,6 GWh (ankstesnę savaitę – 358,1 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,2 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 3,9 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. rugsėjo 22–26 d., palyginti su ankstesne savaite, dėl didesnės elektros energijos gamybos gamtines dujas naudojančiose elektrinėse, padidėjo 25,7 proc., suvartota 210,9 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 167,8 GWh).

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje dėl smukusios vėjo elektrinių generacijos per savaitę padidėjo 52 proc. – nuo 52,8 Eur/MWh iki 80,1 Eur/MWh. Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 44,3 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 90,2 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 68–135 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 26–73 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Rugsėjo 22–28 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, didėjo visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos didėjo 50 proc. – nuo 53,4 Eur/MWh iki 80,1 Eur/MWh, Estijoje – 25 proc. – nuo 55,8 Eur/MWh iki 69,8 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos pakilo 119 proc. – nuo 28,1 Eur/MWh iki 61,6 Eur/MWh, Vokietijoje elektra brango 78 proc. – nuo 51,0 Eur/MWh iki 90,9 Eur/MWh, Lenkijoje 13 proc. – nuo 88,0 Eur/MWh iki 99,9 Eur/MWh. Suomijoje elektros kainos padidėjo 3 proc. – nuo 40,2 Eur/MWh iki 41,3 Eur/MWh. 

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje rugsėjo 22–28 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 2,0 proc. – iki 207,5 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 133,9 GWh, arba 24,9 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 65 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 40,8 GWh – tai 74,9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 23,3 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 18,1 GWh elektros energijos, arba 55,7 proc. mažiau nei šiemet. 

Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino 38,8 GWh, tačiau tai 63,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 105,9 GWh elektros. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 94,8 GWh, arba 144,6 proc. daugiau nei šiemet. 

Saulės elektrinės pagamino 32,7 GWh elektros – tai 2,4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 31,9 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 7,3 proc. mažiau elektros energijos – 30,4 GWh. 

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 14,2 GWh – tai 15,1 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 12,3 GWh, ir 13,3 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 16,4 GWh. 

Analitinis centras „Ember“ įspėja, kad daugiau nei pusė (55 proc.) Europos energetikos sistemos susiduria su padidėjusia elektros energijos tiekimo nutraukimo rizika. Pagrindinė to priežastis – nepakankamos tarpvalstybinės elektros tinklų jungtys, dėl kurių tokios šalys kaip Ispanija, Airija ir Suomija yra ypač pažeidžiamos. Ataskaitoje pabrėžiama, kad būtent šios jungtys yra Europos energetinio saugumo pagrindas. Didėjant hibridinio karo grėsmėms ir padažnėjus atakoms prieš energetikos infrastruktūrą, kaip nutiko Baltijos jūroje, šių jungčių plėtra ir apsauga tampa ne tik energetiniu, bet ir gyvybiškai svarbiu Europos saugumo prioritetu. 

Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 68,6 USD/bbl – tai 1,5 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 67,6 USD/bbl. Naftos kainų padidėjimui įtakos turėjo Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje, taip sumažindami agresorės kuro eksportą. Tiesa, kainų didėjimą pristabdė žinia, kad Irako Kurdistano regionas po dviejų su puse metų tarpo atnaujina žaliavinės naftos eksportą, taip dar labiau padidindamas nuogąstavimus dėl žaliavinės naftos pertekliaus.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 73,2 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 94,9 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 2-3 USD/bbl didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 67–70 USD/bbl ribose.

Pranešama, kad Rusija imasi priemonių suvaldyti degalų trūkumą, kilusį dėl sėkmingų Ukrainos dronų atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas. Vyriausybė paskelbė, kad iki metų pabaigos pratęsiamas jau galiojantis benzino eksporto draudimas ir įvedamas dalinis dyzelino eksporto draudimas. Šiuo žingsniu siekiama užtikrinti tiekimą vidaus rinkai, kurioje kai kurie regionai jau susiduria su apribojimais. Vis dėlto, dyzelino draudimas galios tik perpardavinėtojams, o ne patiems gamintojams, kurie eksportuoja didžiąją dalį produkcijos vamzdynais. Dėl šios priežasties, manoma, kad bendras dyzelino eksporto kiekis smarkiai nesumažės. Tuo tarpu benzino draudimas apims ir gamintojus. 

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos padidėjo Lietuvoje ir Latvijoje atitinkamai 0,6 proc. ir 0,3 proc., sumažėjo Estijoje ir Lenkijoje po 0,5 proc., o Vokietijoje kaina nepakito.  2025 m. rugsėjo 22 d., palyginti su rugsėjo 15 d., dyzelino vidutinės kainos padidėjo Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje 0,1–0,3 proc., sumažėjo Estijoje ir Lenkijoje atitinkamai 1,4 proc. ir 0,5 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sumažėjo ir sudaro 0,074 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 14,1 proc., o dyzelino – 4,1 proc. mažesnė.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 18,66 Eur/MWh, ji padidėjo 2,1 proc., lyginant su ankstesne savaite (18,27 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,52 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 20,5 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.