Naujiena

Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 38,9 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu 39,4 Eur/MWh.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 56,3 proc., prieš savaitę buvo 55,5 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 76,8 procento. 

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 82,8 proc. (praėjusią savaitę buvo 82,3 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 94,5 procento. 

Per savaitę, rugsėjo 29 d. – spalio 3 d., per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 542,8 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 538,6 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 248,4 GWh (ankstesnę savaitę – 331,6 GWh). 

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,5 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 4,2 GWh). 

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas rugsėjo 29 d. – spalio 3 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 25,1 proc., suvartota 264 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 210,9 GWh).

Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 65,8 USD/bbl – tai 4,1 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 68,6 USD/bbl. Naftos kainos krito, OPEC+ svarstant dėl naftos gavybos didinimo. Šis kainų kritimas stebimas po praėjusios savaitės augimo, kurį lėmė geopolitinė įtampa, ypač Ukrainos atakos prieš rusų energetikos infrastruktūrą, Vakarų sankcijos ir riboti pasauliniai gavybos rezervai. Taigi, rinkoje susidaro dvejopa situacija: viena vertus, didinama pasiūla spaudžia kainas žemyn, kita vertus, geopolitinė rizika ir riboti rezervai vis dar palaiko aukštesnį kainų lygį.

Palyginimui, lygiai prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 75 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 87,2 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 2–5 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 63–68 USD/bbl ribose.

Pranešama, kad Taivanas tapo didžiausiu pasaulyje rusiškos naftos produkcijos (pirminio benzino) importuotoju, o tai kelia didelį nerimą dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai sukuria didžiulę nacionalinio saugumo riziką. Naftos produktai yra gyvybiškai svarbi Taivano lustų ir technologijų pramonei, o Kinija gali pasinaudoti savo artimais ryšiais su maskva ir bet kada nutraukti tiekimą, taip darydama ekonominį spaudimą. Antra, Taivanas rizikuoja pažeisti Vakarų sankcijas ir sulaukti kritikos, kad finansuoja kremliaus karą. Beveik visą importą vykdo privati įmonė „Formosa Petrochemical“. Jos priklausomybė nuo rusiškos naftos produktų per pastaruosius kelerius metus išaugo nuo 9 proc. iki net 90 procentų. 

Nagrinėjamu laikotarpiu vidutinės benzino kainos padidėjo Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje 0,1–2 proc., sumažėjo Estijoje ir Latvijoje atitinkamai 0,4 proc. ir 0,3 procento. Dyzelino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 0,4–1,7 proc., išskyrus Latviją, kur kaina sumažėjo 0,4 procento. 

Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sumažėjo ir sudaro 0,076 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,7 proc., o dyzelino – 4,0 proc. mažesnė.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje dėl atvėsusių orų nulemto elektros energijos vartojimo augimo padidėjo 6 proc. – nuo 80,1 Eur/MWh iki 85,0 Eur/MWh. Palyginimui, pernai tą pačią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 131,2 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 66 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 69–101 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 25–71 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Rugsėjo 29 d. – spalio 5 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, didėjo beveik visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos didėjo 6 proc. – nuo 80,1 Eur/MWh iki 85 Eur/MWh, Estijoje kainos didėjo 9 proc. – nuo 69,8 Eur/MWh iki 76,1 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos didėjo 6 proc. – nuo 61,6 Eur/MWh iki 65,4 Eur/MWh, Lenkijoje – 2 proc. – nuo 99,9 Eur/MWh iki 102,0 Eur/MWh, o Suomijoje didėjo 2 proc. – nuo 41,3 Eur/MWh iki 42,3 Eur/MWh. Tuo metu Vokietijoje elektros kainos mažėjo 13 proc. – nuo 90,9 Eur/MWh iki 79,2 Eur/MWh.        

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje rugsėjo 29 d. – spalio 5 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 8 proc. – iki 224,2 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 145,4 GWh, arba 8,6 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 65 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos.

Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 60,9 GWh, tai 57,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 38,8 GWh elektros. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 27,8 GWh, arba 54,3 proc. mažiau nei šiemet. 

Saulės elektrinės pagamino 28,8 GWh elektros – tai 11,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 32,7 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 21,7 proc. mažiau elektros energijos – 22,6 GWh. 

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 31 GWh elektros energijos – tai 23,9 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 40,8 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 25 GWh elektros energijos, arba 19,4 proc. mažiau nei šiemet. 

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 14,3 GWh – tai 1,1 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 14,2 GWh, tačiau 19,6 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 17,8 GWh.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 18,97 Eur/MWh, ji padidėjo 1,4 proc., lyginant su ankstesne savaite (18,71 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,52 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 20,5 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.