Naujiena

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 28–32 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 57,7 proc., prieš savaitę buvo 57,8 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 78,9 procento. 

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 82,8 proc. (praėjusią savaitę buvo 83 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 95,3 procento. 

Nors per pastarąją savaitę šiek tiek sumažėjo tiek Europos, tiek Inčukalnio dujų saugyklų užpildymo lygis, gamtinių dujų išėmimas iš saugyklų vyko ne nuolat, todėl kol kas sudėtinga teigti, kad prasidėjo dujų išėmimo sezonas, kuris įprastai pradedamas lapkričio pirmoje pusėje. 

Per savaitę, spalio 13–17 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 233,5 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 521,6 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 79,9 GWh (ankstesnę savaitę – 298,4 GWh). 

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,3 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 4,6 GWh). 

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. spalio 13–19 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 4,1 proc., suvartota 276,9 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 265,9 GWh).

Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 62 USD/bbl – tai 4,6 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 65 USD/bbl. Naftos kainos mažėjo, nerimaujant dėl žaliavinės naftos pasiūlos pertekliaus, sumažėjus įtampai Artimuosiuose Rytuose. Palyginimui, lygiai prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 74,5 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji sudarė 91,1 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–2 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę, o vėliau bus tokios pačios kaip ir buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 60–65 USD/bbl ribose.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, rusijos pajamos iš naftos ir degalų eksporto rugsėjo mėnesį mažėjo ir siekė 13,35 mlrd. dolerių. Nors žalios naftos eksportas išaugo daugiausia per 16 mėnesių (7,4 mln. barelių per dieną), šis padidėjimas negalėjo atsverti smarkiai sumažėjusio naftos produktų eksporto. TEA nurodo, kad Ukrainos dronų atakos, apgadinusios rusijos naftos perdirbimo gamyklas, drastiškai sumažino naftos perdirbimo pajėgumus ir sukėlė degalų trūkumą šalies viduje. Degalų eksporto nuosmukis paveikė pasaulio rinkas, padidindamas dyzelino ir aviacinio kuro kainas. rusija, siekdama stabilizuoti vidaus rinką, pratęsė benzino eksporto draudimą ir įvedė dyzelino eksporto apribojimus. Nors tikimasi, kad po gamyklų techninės priežiūros eksportas atsigaus ketvirtąjį metų ketvirtį, tai gali riboti ilgalaikė dronų atakų žala.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,1–1,7 proc., Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo atitinkamai 0,1 proc. ir 0,4 procento. 2025 m. spalio 13 d., palyginti su spalio 6 d., dyzelino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,2–1,0 proc., išskyrus Latviją, kur kaina padidėjo 0,3 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sumažėjo ir sudaro 0,063 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,6 proc., o dyzelino – 4,3 proc. mažesnė.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje padidėjo 3 proc. – nuo 126,2 Eur/MWh iki 130,2 Eur/MWh dėl sumažėjusios nacionalinės generacijos, daugiausia vėjo ir saulės elektrinių gamybos, ir padidėjusio elektros energijos vartojimo. Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 57,5 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 87,9 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais
numatomos 68–106 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 24–71 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Spalio 13–19 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, didėjo visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos didėjo 3 proc. – nuo 126,2 Eur/MWh iki 130,2 Eur/MWh, o Estijoje – 25 proc. – nuo 86,9 Eur/MWh iki 108,8 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos didėjo 76 proc. – nuo 58,4 Eur/MWh iki 103,0 Eur/MWh, o Vokietijoje – 13 proc. – nuo 103,3 Eur/MWh iki 116,6 Eur/MWh. Lenkijoje elektros kainos didėjo 15 proc. – nuo 108,8 Eur/MWh iki 125,6 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos didėjo net 89 proc. – nuo 40,8 Eur/MWh iki 77,0 Eur/MWh.  

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje spalio 13–19 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 4,7 proc. – iki 226,8 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 159,1 GWh, arba 6 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 70 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Latvijos ir Švedijos.

Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 70,8 GWh, tai 6,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 75,9 GWh elektros. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 67,1 GWh, arba 5,2 proc. mažiau nei šiemet. 

Saulės elektrinės pagamino 18,7 GWh elektros – tai 21,9 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 24 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 25,9 proc. daugiau elektros energijos – 23,6 GWh. 

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 44 GWh elektros energijos – tai 1,6 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 44,7 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 24,2 GWh elektros energijos, arba 45 proc. mažiau nei šiemet. 

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 12,5 GWh – tai 0,7 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 12,4 GWh, ir 0,2 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 12,5 GWh. 

Nors praėjusiais metais Europa pasiekė rekordinį atsinaujinančios energetikos pajėgumų augimą, to nepakanka, kad būtų pasiekti 2030 m. klimato tikslai. 2024 m. ES padidino naujus pajėgumus 72,3 GW, tačiau, norint neviršyti 1,5 °C atšilimo ribos, iki 2030 m. bendra galia turi išaugti beveik dvigubai – iki 1247 GW. Problema globali: nors pasaulyje 2024 m. instaliuota rekordiniai 582 GW, norint pasiekti COP28 tikslą, metinis augimas turėtų būti beveik dvigubai didesnis. Todėl šalių vyriausybės raginamos ne tik nusistatyti ambicingesnius nacionalinius tikslus, bet ir smarkiai padidinti investicijas. Taip pat pabrėžiama būtinybė spręsti tinklų ir energijos kaupimo problemas bei investuoti į visą tiekimo grandinę.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 19,98 Eur/MWh, ji sumažėjo 0,9 proc., lyginant su ankstesne savaite (20,17 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,44 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 20,69 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.