Naujiena

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 29–32 Eur/MWh ribose. 

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 58,3 proc., prieš savaitę buvo 57,7 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 79,7 procento. 

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 82,8 proc. (praėjusią savaitę buvo 82,8 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 95,3 procento. 

Pranešama, kad Europos dujų saugyklų lygis yra pastebimai žemesnis nei pernai ir 7–8 proc. punktais žemesnis už vidurkį, o tai kelia susirūpinimą dėl galimo dujų kainų šuolio. Analitikai įspėja, kad šalta žiema, maža žaliosios energijos gamyba ir tiekimo sutrikimai galėtų padidinti dujų kainas daugiau nei 30 procentų. Esant „įtemptam“ scenarijui, kai atsiranda žema temperatūra, mažas saugojimo lygis ir tiekimo sutrikimai, kainos gali viršyti 150 EurMWh. Prognozuojama, kad nepaisant galimos švelnesnės žiemos, geopolitinė įtampa dėl karo Ukrainoje ir infrastruktūros sabotažo rizika išlieka reikšmingais veiksniais. Vokietijoje saugyklų lygis siekia tik 75,5 proc., o Baltijos regione padėtis yra dar prastesnė. Nors Europa priklausoma nuo suskystintųjų gamtinių dujų, pagrindinis kainų veiksnys vis tiek bus SGD paklausos Azijoje dinamika. 

Be to, Europos Sąjungos šalys pasiekė „istorinį“ susitarimą nuo 2028 m. sausio 1 d. visiškai nutraukti rusijos dujų ir SGD importą. Šis sprendimas yra beprecedentis, nes, skirtingai nuo ankstesnių sankcijų, jam nereikėjo vienbalsiškumo – jis buvo priimtas kvalifikuota balsų dauguma. Tačiau tam griežtai pasipriešino Vengrija ir Slovakija, kurios teigia, kad toks draudimas „nužudys“ jų energetinį saugumą. Abi šalys yra smarkiai priklausomos nuo rusiškų dujų, tiekiamų per „TurkStream“ dujotiekį, ir tvirtina, kad neturi pakankamai alternatyvios infrastruktūros. Europos Komisija atsakė, kad neplanuoja didelių kompensacijų, tačiau padės šioms šalims diversifikuoti tiekimą. Šis susitarimas kol kas yra neformalus ir dar turės būti galutinai suderintas tarp pagrindinių ES institucijų. 

Per savaitę, spalio 20–24 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 548,5 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 233,5 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 193,9 GWh (ankstesnę savaitę – 79,9 GWh). 

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,7 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 4,3 GWh). 

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. spalio 20–24 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 9,3 proc., suvartota 302,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 276,9 GWh).

Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 64 USD/bbl – tai 3,2 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 62 USD/bbl. Naftos kainos pakilo JAV įvedus sankcijas Rusijos naftos perdirbėjams bei tikintis JAV ir Kinijos prekybos susitarimo, kuris paskatintų naftos paklausos augimą. Palyginimui, lygiai prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 75,1 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 89,3 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–5 USD/bbl didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 64–70 USD/bbl ribose.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje padidėjo 0,4–0,6 proc.,  Latvijoje ir Vokietijoje sumažėjo atitinkamai 0,3 proc. ir 1 procentu. Dyzelino vidutinės kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,3–2,3 proc., Estijoje ir Lenkijoje padidėjo atitinkamai 2,2 proc. ir 0,3 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sumažėjo ir sudaro 0,053 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,8 proc., o dyzelino – 3,4 proc. mažesnė.


Didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 39 proc. – nuo 130,2 Eur/MWh iki 79,6 Eur/MWh dėl išaugusios nacionalinės generacijos, daugiausia vėjo elektrinių gamybos. Spalio 21 d. Lietuvos nacionalinė elektros generacija viršijo suvartojimą, todėl elektra buvo eksportuojama. Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 120,1 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 130,9 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 68–104 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 24–70 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Spalio 20–26 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos mažėjo 39 proc. – nuo 130,2 Eur/MWh iki 79,6 Eur/MWh, Estijoje – 29 proc. – nuo 108,8 Eur/MWh iki 77,7 Eur/MWh. Tuo tarpu Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos mažėjo 64 proc. – nuo 103,0 Eur/MWh iki 37,0 Eur/MWh, o Vokietijoje mažėjo 50 proc. – nuo 116,6 Eur/MWh iki 58,2 Eur/MWh. Lenkijoje elektros kainos mažėjo 23 proc. – nuo 125,6 Eur/MWh iki 96,8 Eur/MWh, o Suomijoje – 63 proc. – nuo 77,0 Eur/MWh iki 28,5 Eur/MWh.

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje spalio 20–26 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 1,6 proc. – iki 230,5 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 206,4 GWh, arba 29,8 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 90 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos.

Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 121,0 GWh, tai 71 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 70,8 GWh elektros. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 69,0 GWh, arba 42,9 proc. mažiau nei šiemet. 

Saulės elektrinės pagamino 15,2 GWh elektros – tai 18,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai saulės elektrinės pagamino – 18,7 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 17,5 proc. mažiau elektros energijos –  12,5 GWh. 

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 49,9 GWh elektros energijos – tai 13,5 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 44,0 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 57,9 GWh elektros energijos, arba 15,9 proc. daugiau nei šiemet. 

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 7,4 GWh – tai 40,5 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 12,5 GWh, ir 66,0 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 21,9 GWh.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 20,71 Eur/MWh, ji padidėjo 3,7 proc., lyginant su ankstesne savaite (19,98 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 20,48 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 21,49 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.