Naujiena

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1–2 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 27–32 Eur/MWh ribose. 

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 59,2 proc., prieš savaitę buvo 58,3 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 79,8 procento. 

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 82,8 proc. (praėjusią savaitę buvo 82,8 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 95,2 procento. 

Per savaitę, spalio 27–31 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 486,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 548,5 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 216,3 GWh (ankstesnę savaitę – 193,9 GWh). 

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,7 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 4,7 GWh). 

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. spalio 27–31 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 18,3 proc., suvartota 247,4 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 302,7 GWh). 

Šiuo metu Vokietijoje kyla prieštaringa situacija dėl gamtinių dujų naudojimo: kol šalies regionai planuoja palaipsniui atsisakyti dujų tinklų centralizuotam šildymui iki 2045 m., federalinė Vyriausybė siekia plėsti dujinių elektrinių pajėgumus elektros gamybai, prašydama ES subsidijų. Apklausos rodo, kad beveik penktadalis vietos energijos tiekėjų ketina panaikinti dujų tinklus, o kiti dar nėra apsisprendę dėl perėjimo prie tvarių alternatyvų arba visiško išjungimo. Vokietijos ekonomikos ministerija dujines elektrines mato kaip laikiną technologiją, kurią ateityje galima pritaikyti vandeniliui, siekiant užtikrinti energijos tiekimą, kai nepakanka saulės ir vėjo energijos. Toks dvilypis požiūris kelia klausimų dėl planavimo aiškumo ir tinklų demontavimo kaštų, kurie gali tekti vartotojams, įskaitant ir įmones.


Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 65 USD/bbl – tai 1,6 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 64 USD/bbl. Naftos kainų padidėjimą lėmė OPEC+ pranešimas, kad kitų metų pirmąjį ketvirtį pristabdys naftos gavybos didinimą. Tai sumažino rinkos susirūpinimą dėl naftos pertekliaus. Palyginimui, lygiai prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 72,3 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 86,2 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais kainos bus 1 USD/bbl mažesnės, o vėliau – tokios pačios, kaip buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 64–70 USD/bbl ribose.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,2–1,4 proc.,  Estijoje sumažėjo 0,9 proc., o Lietuvoje kaina nepakito. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 0,1–3 proc., išskyrus Estiją, kur kaina sumažėjo 3,7 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sudaro 0,055 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,2 proc., o dyzelino – 4,3 proc. mažesnė.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 15 proc. – nuo 79,6 Eur/MWh iki 91,8 Eur/MWh dėl sumažėjusios nacionalinės generacijos bei išaugusio elektros energijos vartojimo. Spalio 20–30 dienomis dėl Kruonio HAE rekonstrukcijos darbų siekiant užtikrinti elektros sistemos patikimumą, taip pat buvo ribojami Lietuvos–Švedijos ir Estijos–Suomijos jungčių pralaidumai. Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 54,4 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 58,3 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais
numatomos 67–104 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 23–68 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Spalio 27 d. – lapkričio 2 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, didėjo beveik visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos didėjo 15 proc. – nuo 79,6 Eur/MWh iki 91,8 Eur/MWh, Estijoje didėjo 9 proc. – nuo 77,7 Eur/MWh iki 84,6 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 64 proc., nuo 37 Eur/MWh iki 60,8 Eur/MWh, Vokietijoje elektros kainos kilo 27 proc. – nuo 58,2 Eur/MWh iki 74,1 Eur/MWh, Suomijoje – 79 proc., nuo 28,5 Eur/MWh iki 51,2 Eur/MWh, o Lenkijoje elektros kainos mažėjo 1 proc. – nuo 96,8 Eur/MWh iki 96 Eur/MWh.

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje spalio 27 d. – lapkričio 2 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 2,6 proc. – iki 236,5 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 159,2 GWh, arba 22,9 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę Lietuvoje pagaminta apie 67 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos, Latvijos ir Lenkijos.

Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 98 GWh, tai 19 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 120,9 GWh elektros. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 120,7 GWh. 

Saulės elektrinės pagamino 9,2 GWh elektros – tai 39,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 15,2 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 3 proc. daugiau elektros energijos –  9,5 GWh. 

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 29,5 GWh elektros energijos – tai 41,2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 50,2 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 17 GWh elektros energijos, arba 42,6 proc. mažiau nei šiemet. 

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 10,0 GWh – tai 36,3 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 7,3 GWh, ir 18,2 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 12,2 GWh. 

Europoje sparčiai augant elektromobilių skaičiui, jų elektros suvartojimas iki 2030 m., kaip prognozuojama, išaugs nuo 45 TWh iki 100 TWh. Ekspertai pažymi, kad nors tai reikšmingas augimas, jis vis dar menkesnis nei kitų sektorių, pavyzdžiui, duomenų centrų, energijos poreikis. Šiemet elektromobiliai sudarė 16 proc. visų naujų automobilių ES, o Norvegijoje – net 95 procentus. Tačiau ši transporto sektoriaus transformacija kelia iššūkių elektros tinklams: kai kuriose vietovėse trūksta pajėgumų įrengti greito įkrovimo stoteles, ypač didelės galios sunkiasvorių transporto priemonių įkrovimui.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 21,64 Eur/MWh, ji padidėjo 4,5 proc., lyginant su ankstesne savaite (20,71 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,98 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 21,26 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.