Naujiena
Pigo gamtinės dujos ir nafta, degalų ir biokuro kainos nežymiai didėjo
2025 11 24Praėjusią savaitę, Europoje prognozuojant šiltesnius orus bei išliekant stabiliam gamtinių dujų tiekimui, gamtinių dujų kainos mažėjo 0,4 proc. net ir prasidėjus saugyklų tuštėjimo sezonui, o rinkoms svarstant apie Rusijos ir Ukrainos taikos galimybes, naftos kainos sumažėjo apie 0,3 procento. Biokuras mūsų šalyje per savaitę pabrango 0,4 proc., benzinas 0,8 proc., o dyzelinas – 1,3 procento. Didmeninė elektros energijos kaina, dėl padidėjusio elektros vartojimo visame Baltijos jūros regione, didėjo 19 procentų. Brangiausiai elektra kainavo kaimyninėje Lenkijoje. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 62 proc. suvartotos elektros energijos.
Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF per savaitę sumažėjo 0,4 proc. – kainų vidurkis lapkričio 17–21 d. sudarė 31,3 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę buvo 31,6 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainų mažėjimą lėmė prognozuojami šiltesni orai Europoje, lemsiantys mažesnę gamtinių dujų paklausą. Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 43 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 46,7 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos nepakitusios kaip ir buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 27–30 Eur/MWh ribose.
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 58,6 proc., prieš savaitę buvo 60,5 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 77,2 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 79,1 proc. (praėjusią savaitę buvo 82,0 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 87,7 procento.
Per savaitę, lapkričio 17–21 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 439,5 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 564,2 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 107,7 GWh (ankstesnę savaitę – 209,3 GWh).
Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,3 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 4,4 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. lapkričio 17–21 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 12,2 proc., suvartota 265,3 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 236,5 GWh).
Europos šalys dar bent iki 2027 m. turės importuoti suskystintas gamtines dujas (SGD) iš Rusijos, teigia „TotalEnergies“ vadovas P. Pouyanné. Pasak jo, pasaulinės SGD tiekimo galimybės kol kas per mažos, kad būtų galima visiškai atsisakyti rusiškų dujų anksčiau be rizikos kainų šuoliui Europoje. Nuo 2027 m. rinką pasieks nauji Kataro ir JAV SGD projektai, kurie turėtų sumažinti kainas ir leisti nutraukti importą iš Rusijos. ES jau susitarė uždrausti rusiškas SGD nuo 2027 metų. P. Pouyanné taip pat pabrėžė, kad „Nord Stream“ dujotiekiai greičiausiai niekada nebebus paleisti, o pasitikėjimas energijos tiekėju yra esminis veiksnys.
Vidutinė Brent naftos kaina praėjusią savaitę siekė 63,7 USD/bbl – tai 0,3 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 63,9 USD/bbl. Naftos kainų sumažėjimą lėmė rinkoms svarstant apie taikos susitarimo tarp Rusijos ir Ukrainos galimybes. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 73,8 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 81,8 USD/bbl.
Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–2 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 60–65 USD/bbl ribose.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 0,7–1,8 proc., išskyrus Latviją, kur kaina nepasikeitė. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 0,1–2,2 procento, išskyrus Latviją, kur kaina nepasikeitė.
Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo ir sudaro 0,103 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,6 proc., o dyzelino – 3,6 proc. mažesnė.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje didėjo 19 proc. – nuo 98,1 Eur/MWh iki 116,3 Eur/MWh. Elektros energijos kaina augo dėl šaltesnių orų padidėjusio vartojimo ir sumažėjusių galimybių importuoti pigesnę elektrą iš Skandinavijos, kur taip pat išaugo suvartojimas, o menkesnė vėjo ir hidroelektrinių generacija ribojo pasiūlą. Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 90 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 125,7 Eur/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 70–105 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 24–69 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Lapkričio 17–23 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse didėjo: Latvijoje elektros kainos didėjo 19 proc. – nuo 98,1 Eur/MWh iki 116,3 Eur/MWh, Estijoje didėjo 43 proc. – nuo 78,1 Eur/MWh iki 112,1 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 65 proc. – nuo 60 Eur/MWh iki 99,2 Eur/MWh, Vokietijoje elektros kainos didėjo 12 proc. – nuo 93,7 Eur/MWh iki 104,9 Eur/MWh, Lenkijoje kainos didėjo 15 proc. – nuo 111,4 Eur/MWh iki 127,8 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos didėjo 171 proc. – nuo 34,8 Eur/MWh iki 94,2 Eur/MWh.
Skelbiama, kad Vokietijos planas iki 2031 m. įrengti 10 GW naujų elektros gamybos pajėgumų gali sumažinti elektros kainas penktadaliu, tačiau tai priklausys nuo paklausos augimo. Pasak „Montel Energy Brainpool“ analitiko, jei Vokietijos elektros poreikis išaugtų iki vyriausybės prognozuojamų 625 TWh, kaina 2031 m. galėtų siekti apie 56 Eur/MWh. Tačiau rinka, atrodo, vertina situaciją kitaip. Dabartinė 2031 m. ateities sandorių kaina EEX biržoje siekia 72 Eur/MWh. Tai rodo, kad rinka tikisi žymiai didesnės paklausos – apie 700 TWh – kuriai esant naujų elektrinių poveikis kainai būtų kur kas mažesnis. Paklausos augimą skatina elektrifikacija, įskaitant elektromobilius, šilumos siurblius ir pramonės procesus.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje lapkričio 17–23 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 4,9 proc. – iki 263,9 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 162,6 GWh, arba 30,3 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 62 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos.
Vėjo elektrinės pagamino daugiausiai elektros energijos – 109,2 GWh, 65,8 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 65,9 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 133,4 GWh, arba 22,1 proc. daugiau nei šiemet.
Saulės elektrinės pagamino 5,7 GWh elektros – tai 22,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 7,3 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 4,8 proc. daugiau elektros energijos – 5,9 GWh.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 23,1 GWh elektros energijos – tai 0,6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 23,0 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 30,7 GWh elektros energijos, arba 32,7 proc. daugiau nei šiemet.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 12,0 GWh – tai 29,1 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 17,0 GWh, ir 35,7 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 18,7 GWh.
Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 22,03 Eur/MWh, ji pakilo 0,4 proc., lyginant su ankstesne savaite (21,95 Eur/MWh). Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 20,54 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 20,93 Eur/MWh.
Skelbiama, kad Europą užklupęs arktinis šalčio protrūkis taps išbandymu tūkstančiams Lenkijos šeimų, kurios pastaraisiais metais anglies krosnis pakeitė saulės baterijomis ir šilumos siurbliais. Po pandemijos ir Rusijos invazijos išaugus anglies kainoms, daugelis perėjo prie saulės energijos, o šilumos siurblių diegimas augo, nors pastaraisiais metais bumo nebeatkartota. Lenkija sparčiai plėtoja atsinaujinančią energetiką – 2024 m. ji sudarė daugiau nei 40 proc. šalies elektros gamybos. Vis dėlto šalis dar atsilieka nuo tikslų atsisakyti daugumos anglimi kūrenamų katilų iki vidurio dešimtmečio, todėl būtina gerinti subsidijas ir elektros tarifus.
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.