Naujiena
Toliau pigo gamtinės dujos ir nafta, elektros kainos kilo visose kaimyninėse valstybėse
2025 12 01Praėjusią savaitę gamtinių dujų kainos sumažėjo 2,2 proc., išliekant stabiliam dujų tiekimui į Europą. Brent naftos kainos, tikintis taikos Ukrainoje, mažėjo 0,9 procento. Tuo metu benzino kainos Lietuvoje pakilo 0,7 proc., dyzelino – 3,5 proc., o biokuras brango 5,6 procento. Didmeninės elektros kainų savaitės vidurkis, sumažėjus nacionalinei generacijai ir išaugus vartojimui, kilo 23 proc. ir tapo trečiu didžiausiu savaitės rodikliu šiais metais. Brangiau elektra kainavo tik vasario 10–16 d. ir vasario 24 d. – kovo 2 dienomis. Elektra brango ir kaimyninėse valstybėse. Dėl menkesnės vėjo ir hidroelektrinių gamybos bei augusio energijos poreikio, savaitės pradžioje aukštos elektros kainos buvo fiksuojamos ir Skandinavijos valstybėse, todėl pigesnės elektros importo galimybės buvo ribotos. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 47 proc. suvartotos elektros energijos.
Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF per savaitę sumažėjo 2,2 proc. – kainų vidurkis lapkričio 24–28 d. sudarė 30,6 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę buvo 31,3 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainų mažėjimą lėmė stabilus suskystintų gamtinių dujų tiekimas į Europą.
Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 44,7 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – taip pat 44,7 Eur/MWh.
Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1–2 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 25–29 Eur/MWh ribose.
Skelbiama, kad Europos dujų rinka, po kelerius metus trukusio chaoso, yra kur kas ramesnė, o galimas taikos susitarimas Ukrainoje greičiausiai nepakeis žemyno strategijos. Europa iš esmės atsikratė priklausomybės nuo rusiškų dujų vamzdynų ir persiorientavo į suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importą, kurio pagrindinė tiekėja tapo JAV. Šis pokytis lėmė rinkos stabilizavimą: net ir esant mažesniam dujų kiekiui saugyklose, kainos išlieka žemos, nes prekybininkai pasitiki stabiliu SGD tiekimu. Net jei būtų pasiektas taikos susitarimas ir sušvelnintos sankcijos, Europos vyriausybės nebesugrįš prie kremliaus, kaip pagrindinio dujų tiekėjo. Naujoji, į SGD orientuota strategija, priklausoma nuo JAV, laikoma lankstesne ir saugesne.
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 55,3 proc. (ankstesnę savaitę buvo 58,6 proc.), prieš metus tuo pačiu metu – 75,4 procento.
Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 75,8 proc. (praėjusią savaitę buvo 79,1 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 85,1 procento.
Per savaitę, lapkričio 24–28 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 417,2 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 439,5 GWh). Į Latviją gamtinių dujų nagrinėjamą savaitę nebebuvo išsiųsta (ankstesnę savaitę – 104,7 GWh). Iš Latvijos buvo gauta 177,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 27,1 GWh).
Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,8 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 4,3 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. lapkričio 24–28 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 28 proc., suvartota 339,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 265,3 GWh).
Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 63,1 USD/bbl – tai 0,9 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 63,7 USD/bbl. Naftos kainų sumažėjimą vis dar lėmė rinkoms svarstant apie taikos susitarimo tarp Rusijos ir Ukrainos galimybes, tačiau didesnį kainų mažėjimą stabdė OPEC+ pranešimai dėl didinamos gavybos stabdymo ir griežtėjančios JAV retorikos prieš Venesuelą. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 73 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 81,3 USD/bbl.
Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausius metus jų kainos bus panašios, kaip buvo manoma ir prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 60–65 USD/bbl ribose.
2025 m. lapkričio 24 d., palyginti su lapkričio 17 d., benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje padidėjo 0,7–2,4 proc., Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo atitinkamai 0,7 proc. ir 0,5 procento. Nagrinėjamu laikotarpiu dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 1,2–3,5 procento.
Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo iki 0,147 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,0 proc., dyzelino – 1,9 proc. mažesnė.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo 23 proc. – nuo 116,3 Eur/MWh iki 142,5 Eur/MWh. Elektros energijos kaina Lietuvoje augo dėl mažėjusios nacionalinės generacijos, padidėjusio vartojimo ir ypač savaitės pradžioje sumažėjusių galimybių importuoti pigesnę elektrą iš Skandinavijos, kur taip pat augo suvartojimas, o menkesnė vėjo ir hidroelektrinių gamyba ribojo pasiūlą.
Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 86,7 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 147,9 Eur/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais
numatomos 68–101 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 24–64 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Lapkričio 24–30 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse keitėsi įvairiai: Latvijoje elektros kainos didėjo 23 proc. – nuo 116,3 Eur/MWh iki 142,5 Eur/MWh, Estijoje didėjo 9 proc. – nuo 112,1 Eur/MWh iki 122,4 Eur/MWh, Vokietijoje elektros kainos kilo 18 proc. – nuo 104,9 Eur/MWh iki 123,6 Eur/MWh, Lenkijoje – 21 proc., nuo 127,8 Eur/MWh iki 154,6 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos mažėjo 2 proc. – nuo 99,2 Eur/MWh iki 97,4 Eur/MWh, o Suomijoje mažėjo 57 proc. – nuo 94,2 Eur/MWh iki 40,7 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje lapkričio 24–30 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 8,3 proc. – iki 285,9 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 135 GWh, arba 17 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 47 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos.
Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 62,8 GWh, arba 42,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 109,2 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 80,7 GWh, arba 28,5 proc. daugiau nei šiemet.
Saulės elektrinės pagamino 2,4 GWh elektros – tai 57,1 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 5,7 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 48,4 proc. daugiau elektros energijos – 3,6 GWh.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 38,2 GWh elektros energijos – tai 65,1 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 23,1 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 20,7 GWh elektros energijos, arba 45,8 proc. mažiau nei šiemet.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 18 GWh – tai 50,1 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 12 GWh, ir 15,7 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 15,6 GWh.
Suomijos energetikos įmonės „Fortum“ generalinis direktorius M. Rauramo prognozuoja, kad dabartinis maždaug 50 TWh metinis Šiaurės šalių elektros perteklius artimiausiais metais gali išnykti, nes sparčiai auganti paklausa lenks naujos generacijos plėtrą. Elektros vartojimas regione, jo vertinimu, padidės nuo 394 TWh šiemet iki 550 TWh elektros 2030 m. ir 760 TWh – 2040 metais. Didžiausią paklausos augimą lems duomenų centrai, transporto, pramonės ir šildymo sektorių elektrifikacija. „Fortum“ planuoja iki 2028 m. parengti 1,2 GW AEI projektų ir užtikrinti 2,5 GW lankstumo pajėgumų, taip pat pratęsti Loviisos atominės elektrinės veikimą iki 2050 metų. Bendrovė numačiusi iki 2,5 mlrd. eurų investicijoms į atsinaujinančią energetiką, lankstumą, tačiau pabrėžia ilgalaikių PPA (angl. power purchase agreements) svarbą.
Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 23,27 Eur/MWh, ji pakilo 5,6 proc., lyginant su ankstesne savaite (22,03 Eur/MWh).
Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 21,53 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 21,96 Eur/MWh.
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.