Naujiena
Pigo nafta, dujos ir degalai, pabrango elektra ir biokuras
2025 12 22Praėjusią savaitę tiek naftos, tiek ir dujų kainas mažino pakankama bei stabili šių energijos išteklių pasiūla. Brent naftos kainos pasaulio rinkose mažėjo 3,1 proc., gamtinės dujos pigo 0,6 procento. Mūsų šalyje per savaitę dyzelinas atpigo 2,5 proc., benzinas – 1,9 proc., o biokuras pabrango 4,5 procento. Dėl išaugusio vartojimo ir mažėjusios vietinės vėjo generacijos praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina padidėjo 11 proc. – nuo 74,2 Eur/MWh iki 82,5 Eur/MWh.
Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF sumažėjo 0,6 proc. – kainų vidurkis gruodžio 15–19 d. sudarė 27,5 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę buvo 27,7 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainų mažėjimą ir toliau palaikė rekordinis SGD eksportas iš JAV bei stabilus gamtinių dujų tiekimas iš Norvegijos.
Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 45 Eur/MWh, 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 37,5 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos tokios, kaip buvo manoma ir prieš savaitę: kainos gali svyruoti 24–27 Eur/MWh ribose.
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 50,6 proc., prieš savaitę buvo 52,1 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 68,3 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 67,2 proc. (praėjusią savaitę buvo 69,6 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 75,6 procento.
Per savaitę, gruodžio 15–19 d., per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 548,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 561,3 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 15 GWh (ankstesnę savaitę – 8,1 GWh).
Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 5,8 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 5,3 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. gruodžio 15–19 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 23,4 proc. – suvartota 302,4 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 245,1 GWh).
Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 59,9 USD/bbl – tai 3,07 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 61,8 USD/bbl. Kainas mažino lūkesčiai dėl perteklinės pasiūlos, nustelbę geopolitinius faktorius. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 73,3 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu – 79 USD/bbl.
Remiantis naujausiais Brent naftos ateities sandoriais, prognozuojama, kad artimiausiais metais naftos kainos bus maždaug 1 USD/bbl mažesnės nei buvo prognozuota prieš savaitę.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos ES šalyse sumažėjo 0,3–1,9 procento. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,9–2,5 procento.
Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sumažėjo iki 0,126 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,8 proc., o dyzelino – 2,2 proc. mažesnė.
Saudo Arabijos bendrovė „Midad Energy“ tapo viena pagrindinių kandidačių įsigyti rusijos naftos koncerno „Lukoil“ tarptautinį turtą, kurio vertė siekia apie 22 mlrd. JAV dolerių. Šis priverstinis pardavimas vykdomas reaguojant į griežtas JAV sankcijas, apribojusias „Lukoil“ galimybes valdyti aktyvus užsienyje. Konkuruodama su rinkos milžinėmis „Exxon Mobil“ bei „Chevron“, „Midad Energy“ siūlo atsiskaitymą grynaisiais lėšas įšaldant depozitinėje sąskaitoje iki sankcijų atšaukimo. Sandoris atidžiai stebimas JAV reguliuotojų ne tik dėl jo masto, bet ir dėl „Midad“ vadovybės politinių sąsajų bei stiprėjančios strateginės partnerystės tarp JAV ir Saudo Arabijos.
Ukraina pirmą kartą atakavo rusijos „šešėlinio laivyno“ naftos tanklaivį „Qendil“ Viduržemio jūroje. Nors tuščias laivas pavojaus aplinkai nesukėlė, šis išpuolis kartu su lygiagrečiomis atakomis prieš „Lukoil“ gręžimo platformas Kaspijos jūroje žymi intensyvėjantį „energetinį karą“. Šiais veiksmais Ukraina siekia apriboti kremliaus pajamas, naudojamas karui finansuoti, ir atsako į rusijos vykdomą Ukrainos energetikos infrastruktūros naikinimą. Nors rusijos vadovybė teigia, kad tai nesutrikdys eksporto srautų, pasikeitusi laivybos taktika ir tanklaivių maršrutai rodo augantį saugumo nerimą.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo 11 proc. – nuo 74,2 Eur/MWh iki 82,5 Eur/MWh. Kainų augimą lėmė padidėjęs vartojimas ir sumažėjusi nacionalinė elektros gamyba, ypač vėjo elektrinėse, bet vidutinė kaina išliko gana stabili.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 65–105 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 23–62 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Gruodžio 15–21 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse keitėsi įvairiai: Latvijoje elektros kainos didėjo 11 proc. – nuo 74,2 Eur/MWh iki 82,5 Eur/MWh, Estijoje mažėjo 8 proc. – nuo 73,7 Eur/MWh iki 67,5 Eur/MWh. Lenkijoje elektra pabrango 8 proc. – nuo 108,5 Eur/MWh iki 116,8 Eur/MWh, Vokietijoje – 1 proc., nuo 90,1 Eur/MWh iki 91,4 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektra atpigo 5 proc. – nuo 58,5 Eur/MWh iki 55,7 Eur/MWh, Suomijoje – 75 proc., nuo 54,7 Eur/MWh iki 13,8 Eur/MWh.
Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 55,9 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 47 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje gruodžio 15–21 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 3,2 proc. – iki 267,1 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 162,2 GWh, arba 16,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 61 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos. Dėl remonto darbų Švedijoje nuo penktadienio iki šeštadienio jungtis „Nord Balt“ buvo išjungta.
Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 94,3 GWh, tačiau dėl nurimusio vėjo – 31,9 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 138,5 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 152,9 GWh, arba 62,1 proc. daugiau nei šiemet.
Šiluminių elektrinių gamyba augo, baigus Elektrėnų komplekso kombinuoto ciklo bloko remontą. Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 37,1 GWh elektros energijos – tai 67,7 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 22,1 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 39,3 GWh elektros energijos, arba 6 proc. daugiau nei šiemet.
Saulės elektrinės pagamino 1,6 GWh elektros – tai 17,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 1,9 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino du kartus daugiau elektros energijos – 3,3 GWh.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 16,2 GWh – tai 12 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 18,4 GWh, ir 9,9 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 14,7 GWh.
Skelbiama, kad Lenkija surengė pirmąjį konkurencingą jūros vėjo jėgainių aukcioną, kuris laikomas strateginiu testu visam Europos atsinaujinančios energetikos sektoriui. Siekdama atkurti investuotojų pasitikėjimą po nesėkmingų konkursų regione, valstybė siūlo patrauklias 25 metų sutartis su fiksuota 135–143 JAV dolerių už MWh kaina, taip užtikrindama ilgalaikį pajamų stabilumą. Analitikai vertina, kad sėkmingas aukcionas, kuriame dėl 4 GW pajėgumų varžysis tokie rinkos žaidėjai kaip „PGE“, „Orlen“ ir „Equinor“, gali tapti sektoriaus atsigavimo katalizatoriumi.
Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 26,04 Eur/MWh, ji pakilo 4,5 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 24,92 Eur/MWh.
Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 24,0 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 23,14 Eur/MWh.
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.