Naujiena
Biokuras ir nafta pigo, gamtinės dujos ir degalai brango nedaug, o elektra Lietuvoje išliko viena pigiausių regione
2026 01 05Metų sandūroje, 2025 m. gruodžio 29 – 2026 m. sausio 4 d., biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo 5,6 proc., o Brent naftos kaina pasaulinėse rinkose sumažėjo 0,7 procento. Tuo tarpu gamtinių dujų TTF kaina, atvėsus orams, padidėjo 1,3 proc., dyzelino kaina Lietuvoje per praėjusią savaitę pakilo 1,5 proc., benzino – 1,6 procento. Dėl žiemiškų orų augant elektros vartojimui, didmeninė elektros energijos kaina praėjusią savaitę padidėjo 32 procentais. Elektros kainos didėjo beveik visose Baltijos jūros regiono valstybėse, o Lietuvoje jos kaina išliko viena mažiausių regione dėl aukštos vėjo elektrinių generacijos – didmeninės elektros kainų vidurkis nagrinėjamą savaitę mažesnis nei Lietuvoje buvo tik Suomijoje ir Švedijos SE4 zonoje. 2026 m. sausio 1 d. buvo pasiektas naujas paros vėjo elektros energijos gamybos rekordas – 33,1 GWh.
Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF praėjusią savaitę padidėjo 1,3 proc. – kainų vidurkis 2025 m. gruodžio 29 d. – 2026 m. sausio 2 d. sudarė 27,9 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę buvo 27,6 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainų padidėjimą lėmė įsivyravę vėsesni orai.
Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 48,2 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu 32,3 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 24–28 Eur/MWh ribose.
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 46,95 proc., prieš savaitę buvo 49,4 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 61,2 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 60,6 proc. (praėjusią savaitę buvo 63,7 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 69,7 procento.
2025 m. gruodžio 29 d. – 2026 m. sausio 2 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 445,4 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 493,7 GWh).
Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 9,5 GWh (ankstesnę savaitę – 0 GWh). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,9 GWh dujų (15,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę – 5,8 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. gruodžio 29 d. – 2026 m. sausio 4 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 7,9 proc., suvartota 311,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 288,2 GWh).
Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 61,4 USD/bbl – tai 0,7 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 61,8 USD/bbl. Naftos kainoms neigiamą poveikį darė neramumai Venesueloje, tačiau išlaikoma stabili OPEC+ gavyba sušvelnino kainų svyravimo tendencijas. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 77,2 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 77,6 USD/bbl.
Pranešama, kad 2025-ieji naftos rinkai tapo didžiausio metinio nuosmukio metais nuo pandemijos pradžios. Nors metus ženklino intensyvūs geopolitiniai konfliktai Ukrainoje bei Artimuosiuose Rytuose ir sugriežtintos sankcijos Rusijai, Iranui bei Venesuelai, rinkos pasiūla gerokai viršijo paklausą. Pagrindiniais kainų spaudimo veiksniais tapo nuosekli JAV naftos gavyba, OPEC+ gavybos apimčių didinimas bei baimės dėl naujų tarifų įtakos pasauliniam ekonomikos augimui. Ekspertai prognozuoja, kad 2026 m. pradžioje prognozuojamas žaliavų perteklius gali dar labiau sumažinti Brent naftos kainą iki maždaug 55 USD/bbl. Visgi geopolitinis neapibrėžtumas ir būsimi D. Trumpo administracijos sprendimai išlieka esminiais rizikos faktoriais, galinčiais suformuoti kainų stabilumo grindis.
Remiantis naujausiais Brent naftos ateities sandoriais, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus tokios pačios, kaip ir buvo prognozuojama prieš savaitę, ir svyruos 60–62 USD/bbl ribose.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje sumažėjo 0,2–1,5 proc., Lietuvoje ir Vokietijoje padidėjo atitinkamai 1,6 proc. ir 0,8 procento. Dyzelino vidutinės kainos Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje sumažėjo 0,2–2,2 proc., Lietuvoje ir Vokietijoje padidėjo atitinkamai 1,5 proc. ir 0,8 procento.
Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sumažėjo iki 0,122 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,4 proc., o dyzelino – 0,5 proc. mažesnė.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 32 proc. – nuo 52,5 Eur/MWh iki 69,4 Eur/MWh. Nors nacionalinė elektros gamyba, palyginti su praėjusia savaite, augo ir 2026 m. sausio 1 d. buvo pasiektas naujas paros vėjo elektros energijos gamybos rekordas – 33,1 GWh, kainų augimą lėmė po Kalėdų buvę žiemiški orai ir dėl jų išaugęs elektros energijos vartojimas. Vis dėlto didelė vėjo elektrinių generacija Lietuvoje padėjo išlaikyti mažesnes elektros energijos kainas nei Latvijoje ar Estijoje.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 69–100 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 20–79 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Gruodžio 29 – sausio 4 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse keitėsi įvairiai: Latvijoje elektros kainos didėjo 40 proc. – nuo 52,5 Eur/MWh iki 73,7 Eur/MWh, Estijoje didėjo 63 proc. – nuo 45,0 Eur/MWh iki 73,5 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 29 proc. – nuo 44,5 Eur/MWh iki 57,6 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos didėjo net 247 proc. – nuo 16,8 Eur/MWh iki 58,1 Eur/MWh. Tuo tarpu Vokietijoje elektros kainos mažėjo 11 proc. – nuo 83,0 Eur/MWh iki 73,9 Eur/MWh, o Lenkijoje mažėjo 20 proc. – nuo 101,1 Eur/MWh iki 80,5 Eur/MWh.
Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 64,0 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 201,2 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje 2025 m. gruodžio 29 d. – 2026 m. sausio 4 d., palyginus su ankstesne savaite, išaugo 7,1 proc. – iki 251,2 GWh.
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 226,5 GWh, arba 24,3 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 90 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos.
Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 179,0 GWh – 41,1 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 126,8 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 129,4 GWh, arba 27,7 proc. mažiau nei šiemet.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 18,2 GWh elektros energijos – tai 25,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 24,4 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 54,9 GWh elektros energijos, arba daugiau nei tris kartus daugiau nei šiemet.
Saulės elektrinės pagamino 2,4 GWh elektros – tai 21,9 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 3,1 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 27,9 proc. daugiau elektros energijos – 3,1 GWh.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 14,1 GWh – tai 1,3 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 13,9 GWh, ir 6,0 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 13,3 GWh.
Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 26,45 Eur/MWh – ji mažėjo 5,6 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 28,01 Eur/MWh.
Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 24,94 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 23,02 Eur/MWh.
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.
