Naujiena

Įsivyravus šaltiems orams, energijos išteklių poreikis didėjo, o kainos kilo

2026 01 12

Regione įsivyravus šaltiems orams, sausio 5–11 dienomis brango visi energijos ištekliai: gamtinių dujų TTF kaina padidėjo 0,6 proc., biokuras mūsų šalyje pabrango 8,6 proc., o didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje nagrinėjamą savaitę pakilo 116 proc., dėl šaltų orų smarkiai padidėjus vartojimui, kuris sutapo su mažesne vietine elektros energijos generacija. Sausio 8 d. pasiektas paros elektros energijos vartojimo rekordas – apie 48,7 GWh. Ankstesnis paros elektros vartojimo rekordas pasiektas 2024 m. sausio 8 d. – 46,4 GWh. Brent naftos kainų vidurkis dėl neramumų Irane ir Venesueloje brango 0,3 proc., dyzelinas mūsų šalyje pabrango 0,8 proc., o benzinas – 1,4 procento. 

Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF praėjusią savaitę padidėjo 0,6 proc. – kainų vidurkis sausio 5–9 d. sudarė 28,1 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę buvo 27,9 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainų padidėjimą vis dar lemia įsivyravę vėsesni orai. 

Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 48,3 Eur/MWh, o 2024-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 32,2 Eur/MWh.


Įsivyravus šaltiems orams, energijos išteklių poreikis didėjo, o kainos kilo

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos tokios pačios kaip buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 24–28 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 43,2 proc., prieš savaitę buvo 46,9 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 60,7 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 54,9 proc. (praėjusią savaitę buvo 60,6 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 65,8 procento. 

Ekspertai ragina Europą mažinti priklausomybę nuo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir kito iškastinio kuro, siekiant apsisaugoti nuo geopolitinio netikrumo, kurį kelia JAV veiksmai. Dėl JAV operacijos Venesueloje ir atvirai deklaruojamų ambicijų aneksuoti Grenlandiją, kyla susirūpinimas dėl Europos energetinio saugumo. Anot ekspertų, perėjimas prie švarios energijos yra ne ideologinis, o „ekonominis būtinumas“, nes pasikliauti „nepastoviais lyderiais ir energijos šaltiniais“ yra didžiulė rizika. Europa, kuri pernai importavo rekordinį kiekį JAV SGD, tapo pažeidžiama JAV spaudimui. Vietoj diplomatinių priemonių, ekspertai siūlo sparčiai investuoti į elektrifikaciją, elektros tinklų plėtrą ir energijos kaupimo technologijas, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo bet kokio išorinio tiekėjo, įskaitant JAV.

2026 m. sausio 5–9 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 561,3 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 445,4 GWh). 

Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 128,6 GWh (ankstesnę savaitę – 9,5 GWh). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,9 GWh dujų (0 proc. pokytis nei ankstesnę savaitę – 5,9 GWh). 

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2026 m. sausio 5–9 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 38,8 proc., suvartota 431,9 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 311,1 GWh).

Brent naftos vidutinė kaina nagrinėjamą savaitę siekė 61,6 USD/bbl – tai 0,3 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 61,4 USD/bbl. Naftos kainoms neigiamą poveikį darė protestai Irane, keliantys susirūpinimą dėl tiekimo sutrikimų. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 77,2 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu ji taip pat siekė 77,2 USD/bbl.

Remiantis naujausiais Brent naftos ateities sandoriais, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–2 USD/bbl didesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę ir svyruos 62–63 USD/bbl ribose.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,7–4,5 proc., Estijoje ir Lenkijoje sumažėjo atitinkamai 1 proc. ir 0,6 procento. Dyzelino vidutinės kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,8–5,1 proc., Estijoje ir Lenkijoje sumažėjo atitinkamai 0,7 proc. ir 0,5 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sumažėjo iki 0,115 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 11,8 proc., o dyzelino – 2,4 proc. mažesnė.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 116 proc. – nuo 69,4 Eur/MWh iki 149,5 Eur/MWh. Didmeninės elektros energijos kainos didesnės nei 100 Eur/MWh nagrinėjamą savaitę buvo visose Baltijos jūros regiono valstybėse. Kainų augimą lėmė dėl žiemiškų orų išaugęs elektros energijos vartojimas ir sumažėjusi nacionalinė generacija, ypač vėjo elektrinių. Sausio 8 d. pasiektas paros elektros energijos vartojimo rekordas – apie 48,7 GWh. Ankstesnę dieną prieš šią suvartojimas siekė apie 46,9 GWh. Ankstesnis paros elektros suvartojimo rekordas buvo pasiektas lygiai prieš dvejus metus – 2024 m. sausio 8 d. (apie 46,4 GWh).

Šių metų sausio 8 d., esant žemai AEI generacijai (vėjo elektrinės pagamino 3,7 GWh, saulės – 0,2 GWh), pasiektas ir aukščiausias per pastaruosius dvejus metus šiluminių elektrinių gamybos lygis – per parą jos pagamino 16,5 GWh elektros energijos, tai sudarė daugiau kaip 70 proc. visos nacionalinės gamybos. Didesnė šiluminių elektrinių paros gamyba pastarąjį kartą fiksuota 2024 m. sausio 5 d., kai ji siekė 20,2 GWh. 

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 70–120 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 22–85 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Sausio 5–11 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse didėjo: Latvijoje elektros kainos didėjo 103 proc. – nuo 73,7 Eur/MWh iki 149,5 Eur/MWh, Estijoje kainos didėjo 100 proc. – nuo 73,5 Eur/MWh iki 147,1 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 85 proc. – nuo 57,6 Eur/MWh iki 106,7 Eur/MWh, Vokietijoje – 52 proc. – nuo 73,9 Eur/MWh iki 112,5 Eur/MWh, Lenkijoje elektros kainos didėjo 82 proc. – nuo 80,5 Eur/MWh iki 146,2 Eur/MWh, o Suomijoje didėjo 83 proc. – nuo 58,1 Eur/MWh iki 106,1 Eur/MWh. 

Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 89,7 Eur/MWh, o 2024-iųjų tą pačią savaitę – 103,0 Eur/MWh. 

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje sausio 5–11 d., palyginus su ankstesne savaite, išaugo 25,7 proc. – iki 315,7 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 165,3 GWh, arba 27 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 52 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos.

Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 80,6 GWh – tai 55 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 179,0 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 107,5 GWh, arba 33,4 proc. daugiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 54,9 GWh elektros energijos – tai tris kartus daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 18,2 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 57,5 GWh elektros energijos, arba 4,6 proc. daugiau nei šiemet. 

Saulės elektrinės pagamino 1,9 GWh elektros – tai 23,9 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 2,4 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 73,7 proc. daugiau elektros energijos – 3,3 GWh. 

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 14,2 GWh – tai 0,6 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 14,1 GWh, ir 23,1 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 18,5 GWh.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 28,73 Eur/MWh, ji didėjo 8,6 proc., lyginant su ankstesne savaite (26,45 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 24,94 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 23,02 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.