Naujiena
Gamtinės dujos ir biokuras brango, vyraujant šalčiams, o kitos kainos išliko stabilios
2026 01 26Dėl įsivyravusių šaltų orų ir didelio energijos vartojimo, per savaitę gamtinių dujų vidutinė kaina padidėjo 7,2 proc., o biokuras pabrango 7,6 procento. Kitų energijos išteklių kainos išliko stabilios: dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc., benzinas – 0,7 procento. Brent naftos kainos nesikeitė, o didmeninė elektros energijos kaina mūsų šalyje sausio 19–25 d. mažėjo 3 proc. ir buvo tokia pati kaip Latvijoje ir Estijoje. Sustiprėjus vėjo generacijai, per savaitę šalyje pasigaminome apie 71 proc. suvartotos elektros energijos.
Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF praėjusią savaitę padidėjo 7,2 proc. – kainų vidurkis sausio 19–23 d. sudarė 31,1 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę buvo 29 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainų padidėjimą lėmė dėl tebesitęsiančių vėsesnių orų išaugęs gamtinių dujų vartojimas ir mažesnis SGD importas iš JAV, kadangi audringi orai sutrikdė gamtinių dujų gavybą ir eksportą.
Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 47,4 Eur/MWh, o 2024-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 30,4 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1–3 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 26–40 Eur/MWh ribose.
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 33,61 proc., prieš savaitę buvo 38,3 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 57,1 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 45,59 proc. (praėjusią savaitę buvo 50,4 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 55,72 procento.
2026 m. sausio 19–23 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 535,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 541 GWh).
Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 89,56 GWh (ankstesnę savaitę – 0 GWh), į Lenkiją – 6,01 GWh (ankstesnę savaitę – 53,9 GWh). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,9 GWh dujų (5,7 proc. pokytis, palyginus su ankstesne savaite – buvo 5,2 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2026 m. sausio 19–23 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 4 proc. – suvartota 514,22 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 535,4 GWh).
Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 64,8 USD/bbl – tai tokia pati kaina kaip ankstesnę savaitę. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 79,1 USD/bbl, o 2024-iųjų tuo pačiu laikotarpiu – 81,1 USD/bbl.
Remiantis naujausiais Brent naftos ateities sandoriais, prognozuojama, kad artimiausiais metais naftos kainos bus 1–2 USD/bbl didesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę: 64–66 USD/bbl.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos Lietuvoje, Estijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,2–1,1 proc., Latvijoje ir Lenkijoje sumažėjo atitinkamai 0,04 proc. ir 1,2 procento. Dyzelino vidutinės kainos Lietuvoje, Estijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,7–3,5 proc., Latvijoje ir Lenkijoje sumažėjo atitinkamai 0,1 proc. ir 0,9 procento.
Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo iki 0,131 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 11,8 proc., o dyzelino – 0,6 proc. mažesnė.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 3 proc. – nuo 160,5 Eur/MWh iki 156,0 Eur/MWh. Praėjusią savaitę Lietuvoje augo vėjo generacija, tai prisidėjo stabilizuojant didmenines elektros kainas ir jos nežymiai smuktelėjo, nors išliko palyginti aukštos dėl šaltų orų lemiamo didelio elektros vartojimo.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 73–158 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 26–123 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Sausio 19–25 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse keitėsi įvairiai: Latvijoje elektros kainos mažėjo 3 proc. – nuo 160,5 Eur/MWh iki 156 Eur/MWh, Estijoje mažėjo 0,5 proc. – nuo 156,8 Eur/MWh iki 156 Eur/MWh, o Lenkijoje – 17 proc. – nuo 169,7 Eur/MWh iki 140 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos didėjo 16 proc. – nuo 101,7 Eur/MWh iki 118,3 Eur/MWh, Vokietijoje kilo 12 proc. – nuo 108,7 Eur/MWh iki 121,8 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos didėjo 78 proc. – nuo 75,1 Eur/MWh iki 133,3 Eur/MWh.
Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 111,2 Eur/MWh, o 2024-iųjų tą pačią savaitę – 81,8 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje sausio 19–25 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 0,6 proc. – iki 332,5 GWh. Suvartojimas šiemet – 25,2 proc. didesnis nei pernai tą pačią savaitę (265,5 GWh).
Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 237,7 GWh, arba 19,4 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 71 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos. Palyginimui, ankstesnę savaitę Lietuvoje pagaminta 60 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos. Prieš metus tą pačią savaitę Lietuvoje pagaminta 59 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos, Latvijos ir Lenkijos.
Šių metų sausio 1–25 d. Lietuvoje pasigaminome apie 65 proc. suvartotos elektros energijos. Praėjusiais metais, tuo pačiu laikotarpiu, šalyje pasigaminome 74 proc. reikalingos elektros.
Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 146,0 GWh, arba 48,2 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 98,5 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 51,9 GWh, arba 64,4 proc. mažiau nei šiemet.
Šiluminės elektrinės per savaitę pagamino 60,0 GWh elektros energijos – tai 14,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 70,4 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 70,7 GWh elektros energijos, arba 17,7 proc. daugiau nei šiemet.
Saulės elektrinės pagamino 5,2 GWh elektros – tai 57,6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 3,3 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 24,7 proc. mažiau elektros energijos – 3,9 GWh.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 12,1 GWh – tai 10,2 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 13,5 GWh, ir 25,9 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 16,3 GWh.
2025 m. Europos Sąjungoje užfiksuotas istorinis lūžis energetikoje: vėjo ir saulės jėgainės pirmą kartą pagamino daugiau elektros energijos (30 proc.) nei iškastinis kuras (29 procentų). Remiantis „Ember“ duomenimis, bendra mažo anglies dioksido kiekio energijos dalis, įskaitant branduolinę energetiką, pasiekė net 71 proc., o anglies naudojimas nukrito iki rekordinės žemumos. Nors sparčiai augantys saulės jėgainių pajėgumai skatina dekarbonizaciją, procesas susiduria su politiniu pasipriešinimu ir infrastruktūros iššūkiais. Nepakankamos investicijos į elektros tinklus ir energijos kaupimo sistemas lemia priverstinius gamybos stabdymus piko metu, o tai didina sąnaudas bei išlaiko aukštas kainas vartotojams. Siekiant stabilizuoti rinką ir mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro, ekspertai pabrėžia būtinybę skubiai modernizuoti tinklus ir didinti elektros kaupimo baterijų rezervą.
Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 32,12 Eur/MWh – ji padidėjo 7,6 proc., lyginant su ankstesne savaite (29,86 Eur/MWh).
Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 24,54 Eur/MWh, o 2024-iųjų tą pačią savaitę – 21,40 Eur/MWh.
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.