Naujiena

Per praėjusią savaitę didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF padidėjo 9,4 proc. – kainų vidurkis sausio 26–30 d. sudarė 34,1 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę buvo 31,1 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainų padidėjimą ir toliau lėmė dėl tebesitęsiančių vėsesnių orų išaugęs gamtinių dujų vartojimas ir sumažėjęs SGD importas iš JAV, kadangi audringi orai sutrikdė gamtinių dujų gavybą ir eksportą. Prie kainų augimo prisidėjo ir geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, neapibrėžtumas Irane. Džiugu tai, kad artimoje ateityje prognozuojami šiltesni orai sumažins gamtinių dujų vartojimą, leis atsigauti SGD srautams ir taip galimai teigiamai paveikti gamtinių dujų kainas. 

Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 48,8 Eur/MWh, o 2024-aisiais tuo pačiu laikotarpiu 29,9 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 2–3 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 23–38 Eur/MWh ribose. 

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 29,63 proc., prieš savaitę buvo 33,61 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 52,55 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 41,13 proc., praėjusią savaitę buvo 45,59 proc., prieš metus saugyklų užpildymas siekė 52,55 procento. 

2026 m. sausio 26–30 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 574,32 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 535,7 GWh). 

Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 189,30 GWh (ankstesnę savaitę – 89,56 GWh). Į Lenkiją gamtinių dujų išsiųsta 6,66 GWh (ankstesnę savaitę – 6,01 GWh). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,99 GWh dujų (0,6 proc. pokytis, palyginus su ankstesne savaite – 4,9 GWh). 

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2026 m. sausio 26–30 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 0,7 proc., suvartota 515,81 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 514,22 GWh).


Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 68,6 USD/bbl – tai 5,9 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 64,8 USD/bbl. Prie kainų didėjimo prisidėjo neramumai Irane. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 79,1 USD/bbl, o 2024-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 81,1 USD/bbl.

Remiantis naujausiais Brent naftos ateities sandoriais, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 2–4 USD/bbl didesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo atitinkamai 0,6 proc. ir 0,1 proc., Estijoje ir Lenkijoje sumažėjo atitinkamai 1,7 proc. ir 0,1 proc., o Vokietijoje kaina nepakito. Dyzelino vidutinės kainos praėjusią savaitę visose lyginamose šalyse padidėjo 0,1–2,0 proc., išskyrus Lenkiją, kur kaina sumažėjo 0,3 procento.

Tarp Baltijos šalių degalai pigiausi yra Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo iki 0,154 Eur/l ir tai yra didžiausias kainų skirtumas per tris metus – 2023 vasario 7 d. dyzelinas 0,16 Eur/l buvo brangesnis už benziną. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 11,4 proc., o dyzelino – 0,8 proc. mažesnė.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per sava1itę didėjo 24 proc. – nuo 156 Eur/MWh iki 192,8 Eur/MWh. Kainos augimą lėmė užsitęsę šalti orai, dėl kurių padidėjo elektros vartojimas, taip pat sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba. 

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 73–125 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 34–130 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Sausio 26 d. – vasario 1 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse didėjo: Latvijoje elektros kainos didėjo 24 proc. – nuo 156 Eur/MWh iki 192,8 Eur/MWh, Estijoje didėjo 30 proc. – nuo 156 Eur/MWh iki 203,4 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 2 proc., nuo 118,3 Eur/MWh iki 120,9 Eur/MWh. Vokietijoje elektros kainos taip pat didėjo 2 proc. – nuo 121,8 Eur/MWh iki 124,7 Eur/MWh. Lenkijoje didėjo 11 proc. – nuo 140 Eur/MWh iki 154,8 Eur/MWh, o Suomijoje – 35 proc., nuo 133,3 Eur/MWh iki 180,3 Eur/MWh. 

Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 101,2 Eur/MWh, o 2024-iųjų tą pačią savaitę – 64,4 Eur/MWh. 

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje sausio 26 d. – vasario 1 d., palyginus su ankstesne savaite, išaugo 2 proc. – iki 339 GWh. Suvartojimas šiemet – 38,6 proc. didesnis nei pernai tą pačią savaitę (244,5 GWh).

Sausio 26 d. – vasario 1 d. bendra elektros gamyba Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite (237,7 GWh), sumažėjo 0,9 proc. ir siekė 235,6 GWh. Lietuvoje pasigaminta apie 70 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – 71 procentas. Palyginus su praėjusių metų ta pačia savaite (195,5 GWh), šiemet elektros gamyba yra 20,5 proc. didesnė, pernai buvo pagaminta 80 proc. suvartotos elektros.

Šių metų sausio 1–31 d. Lietuvoje pasigaminome apie 67 proc. suvartotos elektros energijos. Praėjusiais metais, tuo pačiu laikotarpiu, esant mažesniam vartojmui, šalyje pasigaminome apie 75 proc. reikalingos elektros.

Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 119 GWh, bet 18,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 146 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 96,5 GWh, arba 18,9 proc. mažiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės per savaitę pagamino 78 GWh elektros energijos – tai 30 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 60 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 59,5 GWh elektros energijos, arba 23,8 proc. mažiau nei šiemet. 

Saulės elektrinės pagamino 6,1 GWh elektros – tai 16 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 5,2 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 18,8 proc. daugiau elektros energijos – 7,2 GWh. 

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 17,1 GWh – tai 40,8 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 12,1 GWh, bet 11,5 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 19,3 GWh. 

Pranešama, kad auganti didelių elektros energijos vartotojų, ypač duomenų centrų, paklausa gali tapti pagrindiniu impulsu Suomijos jūros vėjo energetikos plėtrai, teigia Suomijos Energetikos tarnyba. Šiuo metu technologija yra per brangi, kad būtų komerciškai perspektyvi: jos savikaina siekia 85–120 Eur/MWh, o praėjusių metų vidutinė rinkos kaina buvo tik 30 Eur/MWh. Šis skirtumas nepatrauklus investuotojams. Sprendimu galėtų tapti duomenų centrai: vienas 500 MW galios centras, sudaręs ilgalaikę pirkimo sutartį, galėtų užtikrinti viso 1 GW jūros vėjo parko finansavimą ir gyvybingumą. Nors Suomija planuoja konkursus naujiems pajėgumams, projektai susiduria su papildomais iššūkiais, tokiais kaip dideli kaštai dėl sudėtingų jūros dugno sąlygų.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 35,95 Eur/MWh – ji padidėjo 11,9 proc., lyginant su ankstesne savaite (32,12 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 22,7 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 22,09 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.