Naujiena
Dėl šalčių energijos vartojimas išliko didelis ir neleido kristi kainoms, pigo tik nafta
2026 02 09Dėl šaltų orų ir didelio energijos vartojimo, per savaitę Lietuvoje biokuras pabrango 1,6 proc., gamtinių dujų vidutinė kaina pakilo 2,6 proc., o Brent naftos kainos pasaulio rinkose sumažėjo 1,3 procento. Aukštas didmenines elektros kainas palaikė sumažėjusi nacionalinė generacija ir dėl užsitęsusių šalčių išliekantis didelis elektros poreikis. Didmeninė elektros energijos kaina mūsų šalyje padidėjo 12 procentų. Elektra brango ir Latvijoje, Estijoje, Suomijoje. Vasario 2 d. pasiektas paros elektros vartojimo rekordas – 53,7 GWh. Lietuvoje dyzelino vidutinė kaina padidėjo 0,8 proc., benzino – 0,4 procento.
Per praėjusią savaitę vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF padidėjo 2,6 proc. – kainų vidurkis vasario 2–6 d. sudarė 35 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę buvo 34,1 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainų padidėjimą lėmė prognozuojami šaltesni orai Šiaurės ir Rytų Europoje bei mažesnė elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių.
Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 3 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 23–35 Eur/MWh ribose.
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 25,92 proc., prieš savaitę buvo 29,63 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 52,84 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 37,08 proc. (praėjusią savaitę buvo 41,13 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 48,92 procento.
2026 m. vasario 2–6 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 588,45 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 574,32 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 11,7 proc., suvartota 576,10 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 515,81 GWh).
Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 258,81 GWh (ankstesnę savaitę – 189,30 GWh). Į Lenkiją gamtinių dujų neišsiųsta (ankstesnę savaitę – 6,66 GWh). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 5,64 GWh dujų (13 proc. pokytis, palyginus su ankstesne savaite – 4,99 GWh).
Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 67,7 USD/bbl – tai 1,3 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 68,6 USD/bbl. Kainų sumažėjimui įtakos turėjo po diplomatinių derybų sumažėjęs susirūpinimas dėl JAV ir Irano konflikto.
Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 77 USD/bbl, o 2024-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 80,6 USD/bbl. Remiantis naujausiais Brent naftos ateities sandoriais, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1 USD/bbl mažesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę.
Lietuvoje ir kitose regiono šalyse benzino vidutinės kainos padidėjo 0,3–0,8 procento. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 0,4–1,5 proc., išskyrus Lenkiją, kur kaina sumažėjo 0,05 procento.
Tarp Baltijos šalių degalai pigiausi Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo iki 0,162 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 11,4 proc., o dyzelino – 0,9 proc. didesnė.
Skelbiama, kad Indijos naftos perdirbėjai teigia, kad jiems reikės pereinamojo laikotarpio rusiškos naftos importui nutraukti, nes jau užsakyti kroviniai atvyks iki kovo mėnesio. Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie prekybos susitarimą, pagal kurį Indija mainais į mažesnius JAV muitus nutrauks rusiškos naftos pirkimą, Indijos vyriausybė oficialaus nurodymo perdirbėjams dar nedavė. Šaltiniai teigia, kad staigus nutraukimas ypač pakenktų „Nayara Energy“ perdirbimo gamyklai, kuri dėl ES sankcijų yra visiškai priklausoma nuo rusiškos žaliavos. Tikimasi, kad rusišką naftą Indija palaipsniui keis importu iš JAV ir, galbūt, Venesuelos. Indijos importas iš Rusijos jau dabar mažėja, o šalis aktyviai ieško alternatyvų Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Pietų Amerikoje.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje didėjo 12 proc. – nuo 192,8 Eur/MWh iki 215,6 Eur/MWh. Aukštas didmenines elektros kainas Lietuvoje palaikė sumažėjusi nacionalinė generacija ir dėl užsitęsusių šaltų orų jau kurį laiką išliekantis aukštas elektros energijos suvartojimas. Kainų spaudimą taip pat didino žemas hidroenergijos potencialas Skandinavijoje bei visame regione vyravę šalčiai, riboję pigesnės elektros importo galimybes.
Vasario 2 d., spaudžiant šalčiui, buvo pasiektas paros elektros energijos vartojimo rekordas – 53,7 GWh. Iki tol didžiausias vartojimas buvo fiksuotas sausio 13 d. – 51,4 GWh. Šis rodiklis taip pat buvo viršytas ir vasario 3 d. – tą dieną suvartota 52,2 GWh elektros energijos.
Vasario 2 ir 3 dienos išsiskyrė ir aukštomis didmeninėmis paros elektros energijos kainomis, atitinkamai 317 Eur/MWh ir 389 Eur/MWh. 300 Eur/MWh viršijančios kainos tomis dienomis buvo fiksuojamos ir Latvijoje, Estijoje bei Suomijoje. 2025 m. aukščiausia paros vidutinė didmeninė elektros kaina – 309 Eur/MWh buvo kovo 31 dieną. Paskutinį kartą kaina aukštesnė buvo 2024 m. sausio 5 d - 671 Eur/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 69–138 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 33–125 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Vasario 2–8 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse keitėsi įvairiai: Latvijoje elektros kainos didėjo 12 proc. – nuo 192,8 Eur/MWh iki 215,6 Eur/MWh, Estijoje didėjo 6 proc. – nuo 203,4 Eur/MWh iki 215,3 Eur/MWh, o Suomijoje – 19 proc., nuo 180,3 Eur/MWh iki 213,8 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos mažėjo 9 proc. – nuo 120,9 Eur/MWh iki 109,7 Eur/MWh, Vokietijoje mažėjo 14 proc. – nuo 124,7 Eur/MWh iki 107,6 Eur/MWh, o Lenkijoje – 17 proc., nuo 154,8 Eur/MWh iki 127,9 Eur/MWh.
Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 125,7 Eur/MWh, o 2024-iųjų tą pačią savaitę – 96,5 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje vasario 2–8 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 0,2 proc. – iki 339,7 GWh (buvo 339 GWh). Suvartojimas šiemet – 31,9 proc. didesnis nei pernai tą pačią savaitę (257,5 GWh).
Vasario 2–8 d. bendra elektros gamyba Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite (235,6 GWh), sumažėjo 2,3 proc. ir siekė 230,2 GWh. Lietuvoje pasigaminta apie 68 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – 70 procentų.
Palyginus su gamyba praėjusių metų tą pačią savaitę (169,2 GWh), šiemet elektros gamyba yra 36 proc. didesnė, pernai buvo pagaminta 66 proc. tuo metu suvartotos elektros.
Šių metų vasario 1–8 d. Lietuvoje pasigaminome apie 65 proc. suvartotos elektros energijos. Praėjusiais metais, tuo pačiu laikotarpiu, šalyje pasigaminome apie 67 proc. reikalingos elektros.
Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 114,8 GWh, 3,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 119 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 55,7 GWh, arba 51,5 proc. mažiau nei šiemet.
Šiluminės elektrinės per savaitę pagamino 75,3 GWh elektros energijos – tai 3,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 78 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 80,2 GWh elektros energijos, arba 6,5 proc. daugiau nei šiemet.
Saulės elektrinės pagamino 7,4 GWh elektros – tai 22,1 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 6,1 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 9,1 proc. mažiau elektros energijos – 6,7 GWh.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 17 GWh – tai 0,6 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 17,1 GWh, bet 46,3 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 11,6 GWh.
Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 36,52 Eur/MWh – ji pakilo 1,6 proc., lyginant su ankstesne savaite (35,95 Eur/MWh).
Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 22,51 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 21,42 Eur/MWh.
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.



