Naujiena
Sumažėjus vartojimui, atpigo elektra ir gamtinės dujos, bet toliau brango biokuras
2026 02 16Praėjusią savaitę trumpam atšilus orams, sumažėjo ir energijos išteklių vartojimas, o tai atspindėjo kainų dinamika: elektros kainos Lietuvoje mažėjo 22 proc., gamtinių dujų TTF kainos smuktelėjo 2,9 procento. Dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 23,3 proc., o elektros energijos vartojimas mažėjo 2,7 proc., bet tebėra 20,3 proc. didesnis nei pernai tą pačią savaitę. Dėl silpno vėjo ir saulės potencialo, Lietuvoje pasigaminta apie 52 proc. visos suvartotos elektros energijos, bet palyginus su ta pačia savaite pernai, elektros gamyba šiemet yra 16,3 proc. didesnė. Brent naftos kainos dėl išliekančios įtampos tarp JAV ir Irano pasaulinėse rinkose augo 1,2 proc., o Lietuvoje neženkliai brango degalų benzinas ir dyzelinas – iki 1 procento. Išliekanti stora sniego danga miškuose turėjo įtakos biokuro brangimui – per savaitę jo pakainos kilo 9,8 proc. ir peržengė 40 Eur/MWh – tiek biokuras Lietuvoje pastarąjį kartą kainavo 2022 m. spalio mėnesį.
Per savaitę vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF sumažėjo 2,9 proc. – kainų vidurkis vasario 9–13 d. sudarė 34 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę buvo 35 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainų sumažėjimą lėmė prognozuojami švelnesni orai Europoje.
Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 54,5 Eur/MWh, o 2024-aisiais tuo pačiu laikotarpiu – 27,9 Eur/MWh.
Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 2 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 26–31 Eur/MWh ribose.
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 22,54 proc., prieš savaitę buvo 25,92 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 43,33 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 33,54 proc. (praėjusią savaitę buvo 37,08 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 43,33 procento.
2026 m. vasario 9–13 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 555,52 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 588,45 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 23,3 proc. – suvartota 441,83 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 576,1 GWh).
Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 345,54 GWh (ankstesnę savaitę – 258,81 GWh). Į Lenkiją gamtinių dujų neišsiųsta (kaip ir ankstesnę savaitę). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,44 GWh dujų (-21,3 proc. pokytis, palyginus su ankstesne savaite – 5,64 GWh).
Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 68,5 USD/bbl – tai 1,2 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 67,7 USD/bbl. Kainų padidėjimui įtakos turėjo padidėjusi įtampa prieš antrąjį JAV ir Irano derybų etapą, Iranui pradėjus jūrų pratybas Hormūzo sąsiauryje. Prie kainų didėjimo prisidėjo ir skeptiškas Ukrainos ir Rusijos derybų vertinimas.
Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 75,1 USD/bbl, o 2024-ųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 79,9 USD/bbl. Remiantis naujausiais Brent naftos ateities sandoriais, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1 USD/bbl mažesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę
Lietuvoje ir kitose regiono šalyse benzino vidutinės kainos padidėjo 0,2–1,8 procento. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 0,3–1,3 proc., išskyrus Vokietiją, kur kaina sumažėjo 0,5 procento.
Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje ir Estijoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje nepakito ir sudaro 0,162 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 10,7 proc., o dyzelino – 1,7 proc. didesnė.
Skelbiama, kad Indijos naftos perdirbimo įmonės, siekdamos paspartinti strateginio prekybos susitarimo su JAV pasirašymą, pradėjo vengti rusiškos naftos pirkimų balandžio mėnesiui. Nors Naujasis Delis oficialiai nepatvirtino visiško importo nutraukimo, JAV prezidentas D. Trumpas atšaukė tarifus Indijos prekėms, remdamasis šalies įsipareigojimu mažinti rusiškos žaliavos vartojimą. Prognozuojama, kad importo apimtys, praėjusiais metais siekusios vidutiniškai 1,7 mln. barelių per dieną, artimiausiu metu kris iki 500–600 tūkst. barelių per dieną. Šis pokytis žymi esminį Indijos energetikos politikos posūkį: šalis aktyviai diversifikuoja tiekimą, didindama pirkimus iš Artimųjų Rytų, Afrikos bei Pietų Amerikos. Nors kai kurios privačios bendrovės gali išlaikyti ribotus ryšius su Rusija, bendra tendencija rodo ryškų Indijos prioritetų perorientavimą, derinant energetinį saugumą su ekonominiu bendradarbiavimu su Vakarais.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 22 proc. – nuo 215,6 Eur/MWh iki 168,6 Eur/MWh. Didžiausią įtaką kainų mažėjimui turėjo smukęs elektros vartojimas, tačiau kainos išliko santykinai aukštos dėl mažesnės nacionalinės generacijos, ypač vėjo elektrinėse, ir žemo hidropotencialo Skandinavijos regione.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 64–95 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 34–92 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Vasario 9–15 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse keitėsi įvairiai: Latvijoje elektros kainos mažėjo 22 proc. – nuo 215,6 Eur/MWh iki 168,6 Eur/MWh, Estijoje taip pat mažėjo 22 proc. – nuo 215,3 Eur/MWh iki 167,7 Eur/MWh, Lenkijoje elektros kainos mažėjo 3 proc. – nuo 127,9 Eur/MWh iki 124,4 Eur/MWh, o Suomijoje – 30 proc., nuo 213,8 Eur/MWh iki 149,1 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos didėjo 22 proc. – nuo 109,7 Eur/MWh iki 133,6 Eur/MWh, o Vokietijoje – 2 proc., nuo 107,6 Eur/MWh iki 109,7 Eur/MWh.
Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 194,4 Eur/MWh, o 2024-iųjų tą pačią savaitę – 76,2 Eur/MWh.
Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje vasario 9–15 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 2,7 proc. – iki 330,6 GWh (buvo 339,7 GWh). Suvartojimas šiemet 20,3 proc. didesnis nei pernai tą pačią savaitę (274,8 GWh).
Vasario 9–15 d. bendra elektros gamyba Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite (230,2 GWh), sumažėjo 25,7 proc. ir siekė 171 GWh. Lietuvoje pasigaminta apie 52 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – 68 procentai.
Palyginus su gamyba praėjusių metų tą pačią savaitę (147 GWh), šiemet elektros gamyba yra 16,3 proc. didesnė, pernai buvo pagaminta 53 proc. tuo metu suvartotos elektros.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 67,7 GWh, tačiau tai 10,2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 75,3 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 76,7 GWh elektros energijos, arba 13,3 proc. daugiau nei šiemet.
Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino 61,7 GWh elektros energijos, 46,2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 114,8 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 25,6 GWh, arba 58,6 proc. mažiau nei šiemet.
Saulės elektrinės pagamino 8,8 GWh elektros – tai 18,1 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 7,4 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 29,2 proc. daugiau elektros energijos – 11,3 GWh.
Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 16,6 GWh – tai 2,4 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 17 GWh, bei 5,9 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 17,6 GWh.
Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 40,09 Eur/MWh – ji pakilo 9,8 proc., lyginant su ankstesne savaite (36,52 Eur/MWh).
Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 21,88 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 21,18 Eur/MWh.
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.