Naujiena

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 2–3 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 26–32 Eur/MWh ribose. 

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 20,79 proc., prieš savaitę buvo 22,54 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 44,44 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 30,88 proc. (praėjusią savaitę buvo 33,54 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 40,70 procento. 

2026 m. vasario 16–20 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 581,31 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 555,52 GWh). 

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 2,6 proc. – suvartota 453,70 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 441,83 GWh). 

Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 391,9 GWh (ankstesnę savaitę – 345,54 GWh). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 5,49 GWh dujų (19,1 proc. pokytis, palyginus su ankstesne savaite – 4,44 GWh). 

Pranešama, kad Vokietijos Mukrano suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas atnaujino veiklą po priverstinės pertraukos dėl apledėjimo, taip sustiprindamas šalies strategiją visiškai atsisakyti rusiškų dujotiekių tiekimo. Vokietijai pavyko diversifikuoti dujų importą per Norvegiją ir Beniliukso šalis, JAV tapo dominuojančia partnerė, tiekiančia per 90 proc. Vokietijos ir apie 65 proc. visos Europos SGD poreikio 2026 metais. Mukrano terminalas, kurio pajėgumus planuojama išplėsti iki 13,5 mlrd. kub. metrų per metus, yra gyvybiškai svarbus ne tik Vokietijai, bet ir Čekijai. Visgi energetikos ekspertai įspėja apie besiformuojančią naują energetinę priklausomybę nuo JAV: prognozuojama, kad iki 2030 m. Amerikos tiekėjų dalis Europos SGD rinkoje gali išaugti iki 80 procentų. Ši situacija pabrėžia sudėtingą balansą tarp energetinio saugumo užtikrinimo ir tiekimo šaltinių monopolizavimo rizikos.

Vidutinė naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 70 USD/bbl – tai 2,2 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 68,5 USD/bbl. Prie kainų padidėjimo prisidėjo prekybininkų nerimas dėl galimo laivų eismo sutrikdymo Hormūzo sąsiauryje, kuris yra vienas svarbiausių naftos eksporto koridorių pasaulyje.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 75,6 USD/bbl, o 2024-iųjų tuo pačiu laikotarpiu buvo 82,5 USD/bbl. Remiantis naujausiais Brent naftos ateities sandoriais, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–4 USD/bbl didesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę.

Skelbiama, kad suintensyvėję Ukrainos išpuoliai prieš Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą bei sutrikęs rusiškos naftos tranzitas sausuma verčia Maskvą didinti žaliavos eksportą per jūrų uostus. Vasario vidurio duomenimis, Rusijos naftos gabenimas jūra auga ketvirtą savaitę iš eilės, pasiekdamas vidutinį 3,39 mln. barelių per parą lygį. Dėl atakų prieš strateginius objektus, tokius kaip „Lukoil“ gamykla Volgograde, nepanaudota žaliava nukreipiama į Azijos rinkas. Nors JAV spaudimas privertė Indiją riboti importą, Rusija operatyviai perorientavo tiekimą į Kiniją, kuriai taikomos didelės nuolaidos. Prognozuojama, kad vasarį Kinijos importas iš Rusijos pasieks istorinį rekordą, viršijantį 2 mln. barelių per parą. Tai rodo priverstinę Rusijos energetikos logistikos transformaciją reaguojant į karinį spaudimą ir besikeičiančias geopolitines aplinkybes.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 0,3–1,1 proc., išskyrus Lietuvą, kur kaina sumažėjo 0,7 procento. Dyzelino vidutinės kainos Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje padidėjo 0,1–1,8 proc., Lietuvoje ir Vokietijoje sumažėjo atitinkamai 0,9 proc. ir 0,2 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sumažėjo iki 0,157 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 10,8 proc., o dyzelino – 0,4 proc. didesnė.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 27 proc. – nuo 168,6 Eur/MWh iki 123,4 Eur/MWh. Pagrindinę įtaką elektros kainų kritimui turėjo išaugusi nacionalinė elektros gamyba, ypač reikšmingai padidėjusi vėjo elektrinių generacija. Prie kainų mažėjimo taip pat prisidėjo sumažėjęs elektros energijos vartojimas, kurį lėmė švelnesni žiemiški orai ir trumpesnė darbo savaitė. 

Vasario 21 d., šeštadienį, užfiksuotas iš naujas paros vėjo elektrinių gamybos rekordas – 34,2 GWh. Anksčiau daugiausiai elektros vėjo elektrinės pagamino šių metų sausio 1 d. – 33,1 GWh. 

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 66–102 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 32–76 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Vasario 16–22 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos mažėjo 27 proc. – nuo 168,6 Eur/MWh iki 123,3 Eur/MWh, Estijoje ir Švedijos SE4 zonoje – taip pat mažėjo 27 proc.: Estijoje nuo 167,7 Eur/MWh iki 121,9 Eur/MWh, Švedijos SE4 zonoje nuo 133,6 Eur/MWh iki 97,1 Eur/MWh. Suomijoje elektros kainos mažėjo 36 proc., nuo 149,1 Eur/MWh iki 94,8 Eur/MWh, Lenkijoje 8 proc. – nuo 124,4 Eur/MWh iki 113,8 Eur/MWh, o Vokietijoje – 21 proc., nuo 109,7 Eur/MWh iki 86,1 Eur/MWh. 

Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 138,1 Eur/MWh, o 2024-iųjų tą pačią savaitę – 64,9 Eur/MWh. 

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje vasario 16–22 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 5,7 proc. – iki 311,6 GWh (buvo 330,6 GWh). Tačiau suvartojimas šiemet  22,9 proc. didesnis nei pernai tą pačią savaitę (253,5 GWh).

Vasario 16–22 d. bendra elektros gamyba Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite (171,0 GWh), padidėjo 29,1 proc. ir siekė 220,8 GWh. Lietuvoje pasigaminta apie 71 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – 52 procentai.

Palyginus su gamyba praėjusių metų tą pačią savaitę (165,9 GWh), šiemet elektros gamyba yra 33,1 proc. didesnė, pernai buvo pagaminta 65 proc. tuo metu suvartotos elektros.

Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 140,1 GWh, apie 2,3 karto daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 61,7 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 76,7 GWh, arba 45,2 proc. mažiau nei šiemet. 

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 37,0 GWh elektros energijos, 45,2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 67,7 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 46,9 GWh elektros energijos, arba 26,7 proc. daugiau nei šiemet. 

Saulės elektrinės pagamino 14,0 GWh elektros – tai 59,4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 8,8 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 3,2 proc. mažiau elektros energijos – 13,5 GWh. 

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 14,3 GWh – tai 13,7 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino  16,6 GWh, bei 1,3 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 14,1 GWh.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 38,44 Eur/MWh – ji sumažėjo 4,12 proc., lyginant su ankstesne savaite (40,09 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 20,88 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 20,65 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.