Naujiena

Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 50,1 Eur/MWh, o 2024-aisiais tuo pačiu laikotarpiu – 25,8 Eur/MWh.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 19,72 proc., prieš savaitę buvo 20,79 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 42,04 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 29,98 proc., praėjusią savaitę buvo 30,88 proc., prieš metus saugyklų užpildymas siekė 38,16 procento. 

2026 m. vasario 23–27 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 580,88 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 581,31 GWh). 

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 20,64 proc. – suvartota 360,05 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 453,70 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 259,50 GWh (ankstesnę savaitę – 391,9 GWh). 

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 5,18 GWh dujų (-5,65 proc. pokytis, palyginus su ankstesne savaite – 5,49 GWh).

Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 71,3 USD/bbl – tai 1,9 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 70 USD/bbl. Prie kainų padidėjimo prisidėjo prekybininkų nerimas dėl galimo laivų eismo sutrikdymo Hormūzo sąsiauryje, kuris yra vienas svarbiausių naftos eksporto koridorių pasaulyje. Šią savaitę dėl savaitgalį dėl įvykių Irane tikimasi naftos kainų didėjimo, tačiau ryškų naftos kainų šuolį gali pristabdyti OPEC+ sprendimas nuo balandžio mėnesio didinti žaliavinės naftos gavybą.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 75,6 USD/bbl, o 2024-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 82,8 USD/bbl.

Praėjusią savaitę buvo pranešama, kad Persijos įlankos šalys, įskaitant Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), skubiai didino naftos eksportą, baiminantis dėl Hormūzo sąsiaurio blokados. Saudo Arabija vasarį eksportavo didžiausią naftos kiekį nuo 2023 m., o JAE eksportas pasiekė rekordus. Šios priemonės yra dalis nenumatytų atvejų plano, siekiant užtikrinti naftos tiekimą, jei būtų sukelta sąsiaurio blokada.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos padidėjo Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje  0,2–1,2 proc., Estiją kaina sumažėjo 0,9 procento.

Dyzelino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 0,4–1,3 proc., išskyrus Estiją, kur kaina sumažėjo 3,3 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas ir dyzelinas pigiausi yra Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje nepakito ir sudaro 0,157 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 11 proc., o dyzelino – 1,3 proc. didesnė.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 20 proc. – nuo 123,4 Eur/MWh iki 98,2 Eur/MWh. Pagrindinę įtaką elektros kainų kritimui turėjo sumažėjęs elektros energijos vartojimas, kurį lėmė švelnesni orai bei 27,4 proc. išaugusi saulės elektrinių generacija. 

Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 146,2 Eur/MWh, o 2024-iųjų tą pačią savaitę – 66,2 Eur/MWh. 

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 67–99 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 32–78 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Vasario 23 d. – kovo 1 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo visame Baltijos jūros regione. Latvijoje elektros kainos mažėjo 19 proc. – nuo 123,3 Eur/MWh iki 100,1 Eur/MWh, Estijoje elektros – 18 proc., nuo 121,9 Eur/MWh iki 99,5 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje – taip pat 18 proc., nuo 97,1 Eur/MWh iki 79,9 Eur/MWh, Vokietijoje mažėjo 13 proc. – nuo 86,1 Eur/MWh iki 74,9 Eur/MWh, Lenkijoje – 21 proc., nuo 113,8 Eur/MWh iki 90,4 Eur/MWh, Suomijoje – 7 proc., nuo 94,8 Eur/MWh iki 88,3 Eur/MWh. 

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje vasario 23 d. – kovo 1 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 11,1 proc. – iki 277,2 GWh (buvo 311,6 GWh). Bet vartojimas šiemet vis dar 11,4 proc. didesnis nei pernai tą pačią savaitę (248,7 GWh).

Bendra elektros gamyba per savaitę Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite (220,8 GWh), sumažėjo 5,9 proc. ir siekė 207,8 GWh. Šalyje pasigaminta apie 75 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – 71 procentas.

Palyginus su gamyba praėjusių metų tą pačią savaitę (148,8 GWh), šiemet elektros gamyba yra 39,6 proc. didesnė, pernai buvo pagaminta apie 60 proc. tuo metu suvartotos elektros.

Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 131,3 GWh, apie 6,3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 140,1 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 47 GWh, arba 64,2 proc. mažiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 34,1 GWh elektros energijos, 8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 37 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 65,2 GWh elektros energijos, arba 91,3 proc. daugiau nei šiemet. 

Saulės elektrinės pagamino 17,8 GWh elektros – tai 27,4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 14 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 46,9 proc. mažiau elektros energijos – 9,4 GWh. 

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 10,3 GWh – tai 27,6 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 14,3 GWh, bei 14,1 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 12 GWh.

Biokuro kaina praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 34,19 Eur/MWh – ji sumažėjo 11,06 proc., lyginant su ankstesne savaite (38,44 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,91 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 20,45 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.