Naujiena

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 1–3 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 24–53 Eur/MWh ribose. Nors ateities sandoriai yra kur kas didesni nei buvo prieš savaitę, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje yra tikimasi gamtinių dujų pigimo. 

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 20,91 proc., prieš savaitę buvo 20,13 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 39,04 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 28,97 proc., praėjusią savaitę buvo 29,40 proc., prieš metus saugyklų užpildymas siekė 34,77 procento. 

2026 m. kovo 9–13 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 568,08 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 571,84 GWh). 

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 20,80 proc. – suvartota 213,93 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 270,10 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 278,78 GWh (ankstesnę savaitę – 237,89 GWh). 

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 5,31 GWh dujų (6,41 proc. pokytis, palyginus su ankstesne savaite – 4,99 GWh). 

Pranešama, kad SGD eksportas iš Kataro per Hormūzo sąsiaurį gali atsinaujinti gerokai lėčiau, nei tikėtasi, jei Iranui pavyktų dislokuoti jūrines minas, teigia ekspertai. Po pranešimų, kad Iranas galėjo pradėti minavimo operacijas, JAV paskelbė, jog netoli Hormūzo sąsiaurio buvo sunaikinta 16 minų klojimo laivų. Manoma, kad Iranas turi mažiausiai 6 tūkst. jūrinių minų atsargų. Ekspertų teigimu, net ir greitai atnaujinus SGD gamybą, sąsiaurio atidarymas būtų sudėtingas ir vyktų palaipsniui, nes pirmiausia reikėtų užtikrinti laivybos saugumą ir atkurti draudikų bei laivų savininkų pasitikėjimą. Prieš konfliktą per šį sąsiaurį buvo gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos ir SGD. Saugumo specialistai pažymi, kad net pašalinus minas, tanklaivių judėjimui greičiausiai būtų reikalinga karinių laivų palyda, todėl energijos tiekimo srautų normalizavimas gali užtrukti ilgiau nei prognozuota.


Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę, kovo 9–13 d., siekė 96,5 USD/bbl – tai 15,5 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 83,7 USD/bbl.

Ketvirtadienį, kovo 12 d., Brent nafta kainavo 100,5 USD/bbl, o penktadienį, kovo 13 d., – 103,14 USD/bbl – tai pirmas kartas nuo 2022 m. rugpjūčio, kai Brent naftos dienos kainos viršijo 100 USD/bbl. Šiandienos, pirmadienio, kovo 16 d., kaina taip pat laikosi virš 100 USD/bbl, tačiau tikslus šios paros kainų vidurkis bus aiškus antradienį, užsidarius biržoms.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 70,5 USD/bbl, o 2024-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 82,6 USD/bbl.

Kainų augimą toliau lemia įvykiai Artimuosiuose Rytuose ir sustabdytas naftos gabenimas per Hormūzo sąsiaurį, o Tarptautinės energetikos agentūros leidimas naudoti naftos rezervus naftos kainas sumažino tik trumpam (antradienį, kovo 10 d., buvo fiksuotas apie 11 proc. siekęs naftos kainų mažėjimas, palyginus su pirmadieniu, tačiau nuo trečiadienio, kovo 11 d., nafta vėl brangsta).

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 3–10 USD/bbl didesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę. Nors ateities sandoriai yra kur kas didesni nei buvo prieš savaitę, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi žaliavinės naftos pigimo. Brent naftos kainų vidurkiai ateinančius metus gali svyruoti 80–105 USD/bbl lygyje.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 5,4–9,9 procento. Dyzelino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 15,8–19,4 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias yra Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo iki 0,325 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 11,2 proc., o dyzelino – 2,1 proc. didesnė.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 59 proc. – nuo 120,3 Eur/MWh iki 48,8 Eur/MWh. Tai mažiausiai savaitės didmeninė elektros energijos kaina šiemet. Pastarąjį kartą mažesnė kaina buvo fiksuota 2025 m. rugpjūčio pradžioje (rugpjūčio 4–10 d.) – tada elektra kainavo 37,5 Eur/MWh.

 Kainų kritimą lėmė tiek dėl pavasariškų orų, tiek dėl šventinės savaitės mažėjęs elektros energijos vartojimas bei ženkliai išaugusi nacionalinė, ypač vėjo elektrinių, generacija. Kovo 13 d., šeštadienį, buvo fiksuotas naujas vėjo elektrinių paros gamybos rekordas – jos pagamino 34,9 GWh elektros energijos. Ankstesnį kartą rekordinė vėjo elektrinių generacija buvo fiksuota vasario 21 d. – 34,2 GWh. 

Nagrinėjamą kovo 9–15 d. savaitę buvo tik viena diena – kovo 12-oji – kai nacionalinė generacija neviršijo vartojimo. Šeštadienį, kovo 14 d. – nacionalinė generacija buvo beveik 2 kartus didesnė nei elektros energijos vartojimas –  nacionalinė gamyba patenkino apie 183 proc. elektros vartojimo poreikio. 

Tiek savaitgalį, tiek šventinę kovo 11 d. perteklinę elektros energiją eksportavome, daugiausia į Švediją. Bendrame savaitės elektros energijos importo–eksporto balanse išlikome eksportuotojais. Nacionalinė generacija šią savaitę patenkino net 119 proc. elektros energijos vartojimo. 

Primename, kad 2024 m. kovo 11 d. buvo pirmojo diena nuo Ignalinos AE uždarymo, kai pasigaminome daugiau elektros energijos nei suvartojome. 

Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 112,5 Eur/MWh, o 2024-iųjų tą pačią savaitę – 64,3 Eur/MWh. 

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 85–122 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 42–73 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Šiaurės Europos kainų lygiui.

Kovo 9–15 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regione mažėjo: Latvijoje elektros kainos mažėjo 59 proc. – nuo 120,3 Eur/MWh iki 48,8 Eur/MWh, Estijoje mažėjo 63 proc. – nuo 96,0 Eur/MWh iki 35,9 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 39 proc., nuo 107,4 Eur/MWh iki 65,2 Eur/MWh. Tuo tarpu Vokietijoje elektros kainos mažėjo 13 proc. – nuo 113,5 Eur/MWh iki 99,1 Eur/MWh, Lenkijoje mažėjo 11 proc. – nuo 110,6 Eur/MWh iki 98,4 Eur/MWh, o Suomijoje – 20 proc., nuo 36,9 Eur/MWh iki 29,5 Eur/MWh. 

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje kovo 9–15 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 13,7 proc. – iki 203,5 GWh (buvo 235,9 GWh). Vartojimas šiemet buvo ir 11,1 proc. mažesnis nei pernai tą pačią savaitę (229,0 GWh).

Bendra elektros gamyba per savaitę Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite (176,7 GWh), išaugo 37,4 proc. ir siekė 242,7 GWh. Šalyje pasigaminta apie 119 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – 75 procentai.

Palyginus su gamyba praėjusių metų tą pačią savaitę (162,7 GWh), šiemet elektros gamyba yra 49,2 proc. didesnė, pernai buvo pagaminta apie 71 proc. tuo metu suvartotos elektros.

Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 159,0 GWh, apie 66,9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 95,3 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 58,4 GWh, arba 63,3 proc. mažiau nei šiemet.

Saulės elektrinės pagamino 36,4 GWh elektros – tai 22,9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 29,6 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 35,8 proc. mažiau elektros energijos – 23,4 GWh. 

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 17,0 GWh elektros energijos, 3,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 17,6 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 55,4 GWh elektros energijos, arba 3,3 karto daugiau nei šiemet. 

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 17,5 GWh – tai 13,5 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 20,3 GWh, bei 44,4 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 12,1 GWh. 

Biokuro kaina praėjusią savaitę Lietuvoje krito ir siekė 21,06 Eur/MWh – ji sumažėjo 15,1 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 24,81 Eur/MWh. 

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 17,05 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 19,2 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.


Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.