Naujiena

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 0–5 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 28–59 Eur/MWh ribose. Nors ateities sandoriai yra didesni nei buvo prieš savaitę, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje yra tikimasi gamtinių dujų pigimo. 

Pranešama, kad Europos TTF dujų kainos šią vasarą turėtų svyruoti 45–65 Eur/MWh intervale, jei Hormuzo sąsiauris bus atidarytas artimiausiu metu, teigia analitikai. Tikimasi, kad SGD eksportas iš Artimųjų Rytų galėtų palaipsniui atsigauti nuo gegužės, o visu pajėgumu veiktų nuo rugpjūčio. Vertinama, kad dėl karo pasaulinė rinka šią vasarą neteks apie 30 mlrd. kub. metrų SGD, o didžiausią poveikį pajus Azija. 

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 22,80 proc., prieš savaitę buvo 21,56 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 37,46 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 28,14 proc., praėjusią savaitę buvo 28,48 proc., prieš metus saugyklų užpildymas siekė 33,58 procento. 

Pagal optimistinį scenarijų Europos saugyklos iki lapkričio 1 d. galėtų būti užpildytos iki 87 proc., užtikrinant stabilų pasirengimą žiemai. Vis dėlto, jei tiekimas neatsistatys ir žiema bus šalta, atsargos gali smarkiai sumažėti, o kainos reikšmingai augti. Analitikai pabrėžia, kad kainų dinamika išliks itin nepastovi ir priklausys nuo tiekimo atsigavimo tempo. 

2026 m. kovo 23–27 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 585,24 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 569,62 GWh). 

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 2,32 proc. – suvartota 215,68 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 220,81 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 290,99 GWh (ankstesnę savaitę – 259,34 GWh). 

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 6,32 GWh dujų (9,53 proc. pokytis, palyginus su ankstesne savaite – 5,77 GWh).


Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę, kovo 23–27 d., siekė 105,4 USD/bbl – tai 0,9 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 106,4 USD/bbl. Nors savaitinis Brent naftos vidurkis ir truputį sumažėjo, 2026 m. kovo 27 d. vidutinė Brent naftos kaina siekė 112,6 USD/bbl – tai 0,4 proc. didesnė kaina, nei prieš tai buvusi aukščiausia kovo mėnesio kaina – kovo 20 d. (112,2 USD/bbl).

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 71,3 USD/bbl, o 2024-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 86,3 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–2 USD/bbl didesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę. Nors ateities sandoriai yra didesni nei buvo prieš savaitę, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi žaliavinės naftos pigimo. Brent naftos kainų vidurkiai ateinančius metus gali svyruoti 80–115 USD/bbl lygyje.

Savaitinio vidurkio sumažėjimą lėmė savaitės viduryje buvusios JAV ir Irano taikos derybų viltys. Tačiau šiuo metu, karui Irane įžengus į penktą savaitę, investuotojai vis labiau abejojo greito sprendimo perspektyvomis, ypač po to, kai Irano remiami husių kovotojai Jemene prisijungė prie konflikto ir regione buvo dislokuoti papildomi JAV kariai. Husiai savaitgalį paleido raketas į Izraelį ir signalizavo, kad atakos tęsis tol, kol smūgiai prieš Iraną ir jo įgaliotinius bus nutraukti. Kovotojų grupuotė taip pat gali taikytis į laivus, plaukiančius tranzitu per Raudonąją jūrą ir pagrindinę Saudo Arabijos energetikos infrastruktūrą. Tuo tarpu JAV kariuomenė, kaip pranešama, ruošiasi kelias savaites truksiančioms sausumos operacijoms Irane, įsakiusi tūkstančius karių į regioną. D. Trumpas taip pat sakė, kad gali „paimti naftą Irane“ ir užgrobti jo eksporto centrą Chargo saloje, atkartodamas neseniai įvykusią JAV karinę operaciją Venesueloje.

Pranešama, kad Ukraina dronų atakomis smarkiai sutrikdė rusijos naftos eksportą Baltijos regione, išjungdama apie 40 proc. eksporto pajėgumų. Smūgiai paveikė svarbiausius uostus – Primorsk ir Ust-Luga, per kuriuos gabenama didelė dalis žaliavos. Bendrovė „Transneft“ bando nukreipti srautus kitais maršrutais, tačiau susiduria su infrastruktūros ir saugumo ribojimais. Sutrikimai apsunkina tiekimo grandines, didina kaštus ir prisideda prie aukštų pasaulinių naftos kainų.

2026 m. kovo 23 d., palyginti kovo 16 d., vidutinės kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje padidėjo 5,5–6,9 proc., Vokietijoje kaina sumažėjo 0,5 proc., o Estijoje kaina nepakito. 2026 m. kovo 23 d., palyginti kovo 16 d., dyzelino vidutinės kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje padidėjo 5,4–11,8 proc., Vokietijoje kaina sumažėjo 0,7 proc., o Estijoje kaina nepakito.

Tarp Baltijos šalių benzinas ir dyzelinas pigiausi yra Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo iki 0,376 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 8,3 proc., o dyzelino – 3,2 proc. didesnė.


Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 22 proc. – nuo 82,5 Eur/MWh iki 64,6 Eur/MWh. Kainų mažėjimą labiausiai lėmė išaugusi nacionalinė generacija, sumažėjęs elektros energijos vartojimas ir pigesnės, hidroelektrinėse pagamintos, elektros energijos iš Latvijos importas. 

Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 104,8 Eur/MWh, o 2024-iųjų tą pačią savaitę – 55,5 Eur/MWh. 

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais
numatomos 72–131 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 41–78 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Šiaurės Europos kainų lygiui.

Kovo 23–29 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regione mažėjo: Latvijoje elektros kainos mažėjo 26 proc. – nuo 66,0 Eur/MWh iki 48,8 Eur/MWh, o Estijoje – 11 proc. – nuo 48,5 Eur/MWh iki 43,3 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos mažėjo 25 proc. – nuo 82,7 Eur/MWh iki 61,7 Eur/MWh, Vokietijoje mažėjo 17 proc. – nuo 106,1 Eur/MWh iki 88,0 Eur/MWh, Lenkijoje – 14 proc. – nuo 113,8 Eur/MWh iki 97,6 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos mažėjo 12 proc. – nuo 16,0 Eur/MWh iki 14,1 Eur/MWh. 

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje kovo 23–29 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 2,8 proc. – iki 216,3 GWh (buvo 222,6 GWh). Vartojimas šiemet 4,8 proc. mažesnis nei pernai tą pačią savaitę (226,7 GWh).

Bendra elektros gamyba per savaitę Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite (123,6 GWh), padidėjo 36,8 proc. ir siekė 169,1 GWh. Šalyje pasigaminta apie 78 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę – 56 procentai.

Palyginus su gamyba praėjusių metų tą pačią savaitę (169,5 GWh), šiemet elektros gamyba yra vos 0,2 proc. mažesnė, pernai buvo pagaminta apie 75 proc. tuo metu suvartotos elektros.

Vėjo elektrinės nagrinėjamą savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 79,8 GWh elektros energijos, apie 159 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 30,8 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 53,7 GWh, arba 32,7 proc. mažiau nei šiemet.

Saulės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 39,2 GWh – 0,3 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 39,0 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 28,4 proc. mažiau elektros energijos – 28,0 GWh. 

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 18,7 GWh elektros energijos, 9,9 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 20,4 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 58,5 GWh elektros energijos, arba 3,1 karto daugiau nei šiemet.

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 18,7 GWh – tai 9,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 20,6 GWh, bei 24,7 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 15,0 GWh. 

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje mažėjo ir siekė 19,59 Eur/MWh – ji sumažėjo 0,96 proc., lyginant su ankstesne savaite (19,78 Eur/MWh). 

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 16,44 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 17,61 Eur/MWh.

Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Savaitės energetikos duomenų apžvalgą.


Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.