Renginys

Auganti vietinė elektros gamyba, ypač vėjo ir saulės elektrinių plėtra lėmė, kad elektra šiais metais Lietuvoje pigesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse, o birželio mėnesį (1–25 d.) vidutinė didmeninė elektros energijos kaina yra 0,046 Eur/kWh – 33 proc. mažesnė nei gegužę, kai ji buvo 0,068 Eur/kWh, ir kol kas mažiausia vidutinė mėnesio kaina ne tik šiais metais, bet ir per pastaruosius ketverius metus.

Auganti instaliuota vėjo, saulės elektrinių galia lemia ir toliau didėjančią vietinę generaciją. Prie to prisideda atsinaujinančių išteklių energijos plėtra šalies savivaldybėse, kur pasiekti rezultatai skirtingi.

Kalvarijos savivaldybėje komercinių saulės elektrinių suminė įrengtoji galia per metus nuo 2024 m. pirmojo ketvirčio išaugo apie 6 kartus, komercinių saulės elektrinių suminė įrengtoji galia siekia 1,3 MW. Vidutiniškai Marijampolės apskrities savivaldybėse – 5,6 MW. Kalvarijos sav., Liubavo sen. Kazlavo kaime veikia vienas 0,9 MW įrengtosios galios saulės elektrinių parkas, o šiemet rugpjūtį ten pat turėtų būti baigtas statyti dar 0,9 MW įrengtosios galios saulės elektrinių parkas, taip pat veikia keturios saulės elektrinės, kurių įrengtoji galia – 0,03–0,3 MW.

Gaminančių vartotojų (fizinių ir juridinių asmenų) elektrinių suminė priskirtoji galia nuo 2024 m. pirmojo ketv. savivaldybėje išaugo apie 46 proc. ir siekia 3,6 MW. Vidutiniškai Marijampolės apskrityje – 16 MW.

Vėjo elektrinių statyba didžiojoje Kalvarijos sav. dalyje draudžiama arba galima tik suderinus su Lietuvos kariuomene, taip pat vėjo energetikos plėtrą riboja saugomos gamtos ir kultūros teritorijos bei objektai. Bet vėjo elektrinių galios Kalvarijos sav. daugiau už 37 šalies savivaldybes. Vėjo elektrinių suminė įrengtoji galia siekia 2,2 MW. Įrengtos penkios vėjo elektrinės, kurių kiekviena – po 0,25 MW galios: dvi – Akmenynų sen.; dvi – Kalvarijos sen. ir viena – Sangrūdos sen., taip pat veikia keturios vėjo elektrinės, kurių kiekviena – po 0,23 MW įrengtosios galios: trys – Kalvarijos sen., viena – Sangrūdos seniūnijoje.

2025 m. pradžioje Kalvarijos sav. gyveno apie 9 59o nuolatinių gyventojų, tad vienam gyventojui teko apie 3 kartus daugiau elektrinių įrengtosios galios (0,38 kW) nei Marijampolės apskrityje (0,12 kW).

Birželio 1 d. Kalvarijos sav. teritorijoje buvo įregistruoti 22 elektromobiliai (10 grynųjų elektromobilių ir 12 įkraunamų hibridų), kurie sudarė apie 0,4 proc. viso savivaldybėje registruotų lengvųjų automobilių parko (7 026 automobiliai).

Pernai elektromobilių skaičius šios savivaldybės automobilių parke išaugo 70 proc. (padaugėjo 7), o per penkis šių metų mėnesius – dar 29 proc. (padaugėjo 5). Tad elektromobilių skaičiaus augimas Kalvarijos sav. yra spartesnis už Lietuvos vidurkį (pernai buvo 48,7 proc., šiemet per pirmus penkis mėnesius – 19,8 proc.).

Šios savivaldybės teritorijoje įrengtos 9 viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos, tad vienai įkrovimo vietai tenka apie 2,4 elektromobilio – tai geriausias rodiklis Marijampolės apskrityje (vidutiniškai 4 elektromobiliai – vienai įkrovimo prieigai).

Vyriausybė skatina ir finansuoja elektromobilumo plėtrą. Dėl Lietuvos energetikos agentūros administruojamos finansinės paramos elektromobilių įkrovimo privačių prieigų įrengimui kreipėsi fiziniai asmenys dėl 4 prieigų įrengimo finansavimo, iš jų finansavimas skirtas vienam projektui, taip pat kreipėsi juridiniai asmenys dėl 2 privačių prieigų įrengimo finansavimo.

Kalvarijos savivaldybėje šilumos energijai gaminti 100 proc. naudojamas biokuras. 2024–2025 m. šildymo sezoną vidutinė šilumos energijos kaina Kalvarijos savivaldybėje buvo 11,49 ct/kWh, arba vidutiniškai 35 proc. didesnė nei Lietuvos vidurkis (7,42 ct/kWh).

Savivaldybėje renovuoti 6 daugiabučiai pastatai iš renovuotinų 163 daugiabučių. Po renovacijos faktiškai pasiektas skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas 67,3 proc., lyginant su būkle prieš renovaciją (Lietuvos vidurkis — 63,5 proc.). Renovacija vyksta lėtai, nes jos kaina dažniausiai viršija buto rinkos kainą ir gyventojai susiduria su finansiniais sunkumais. Daugelyje Marijampolės apskrities savivaldybių renovuojama mažiau pastatų nei vidutiniškai Lietuvoje.

Gyventojams sudarytos galimybės būstuose pasikeisti taršius, neefektyvius šildymo katilus į šilumos siurblius ir efektyvesnius biokuro katilus. Dėl kompensacijų taršių katilų keitimui Agentūra gavo 68 paraiškas, finansavimas skirtas 49 gyventojams, kuriems bus išmokėta 139 000 eurų dotacijų. Kiti gyventojai dėl kompensacijos, jau įsirengus naują šilumos gamybos įrenginį, galės kreiptis į LEA liepos 1 d. arba spalio 1 d. Vidutiniškai išmokama apie 3 500 eurų, įsirengus šilumos siurblį, ir apie 1 500 eurų – įsirengus 5-osios klasės biokuro katilą.

Kalvarijos savivaldybės įmonės ir ūkininkai pateikė 23 paraiškas finansuoti saulės elektrinių įrengimą, 0,44 mln. eurų finansavimas skirtas patvirtinus 11 paraiškų įrengti 1,19 MW galios elektrinių. Taip pat gautos 2 įmonių paraiškos ir skirtas 0,18 mln. eurų finansavimas 0,6 MWh galios kaupimo įrenginiams įsirengti.

Visos šalies savivaldybės iki šių metų rugpjūčio 31 d. turi paskelbti pirmąsias ataskaitas, kaip jos įgyvendina anksčiau patvirtintus atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus. Šiais planais siekiama užtikrinti, kad savivaldybių teritorijose nebūtų sąlygų, ribojančių šios energijos naudojimo plėtrą, taip pat AEI didinimo priemones elektros energijos bei šilumos sektoriuje, transporto sektoriuje, energijos taupymą pastatuose. Renginyje aptarta, kad Lietuvos energetikos agentūra vertins savivaldybių AIE planų įgyvendinimo rezultatus ir paskelbs apibendrintą informaciją.

Seminaro dalyviams pristatytos galimybės, kaip įkurti energetikos bendrijas (atsinaujinančių išteklių energijos bendrija – AIEB ir piliečių energetikos bendrija – PEB), kurios palengvina privačių investicijų pritraukimą atsinaujinančios energijos projektams plėtoti. Energetikos bendrijose dalyvauja daugiau asmenų, todėl sukaupiama daugiau lėšų, o tai sudaro galimybę įsigyti energijos gamybai ir jos kaupimui skirtą įrangą. Taip pat energetikos bendrijų kūrimas didina visuomenės palankų požiūrį į atsinaujinančią energetiką, kuria naujas darbo vietas ir padeda spręsti socialines problemas.

Lietuva siekia tapti energetiškai nepriklausoma ir elektrą eksportuojančia šalimi, todėl atsinaujinančių išteklių energetika (AIE) sparčiai vystosi. Šiame procese labai svarbus savivaldos vaidmuo, kuriant palankias sąlygas AIE projektams plėtoti, remiant verslo ir gyventojų AIE iniciatyvas.

Lietuvos energetikos agentūra siekia tinkamai informuoti regionų bendruomenes apie AIE plėtros skatinimą, valstybės paramos galimybes, lengvesnį investicijų AIE projektams pritraukimą. Tai yra svarbu, kad bendruomenės, pasinaudodamos valstybės parama, galėtų kurti naujus AIE projektus ir taip prisidėti prie Lietuvos siekio tapti energetiškai nepriklausoma, elektrą eksportuojančia šalimi.

Kilus klausimų, prašome kreiptis: Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.