Renginys

Kovo 9–15 d. nacionalinė generacija patenkino 119 proc. elektros vartojimo, o kovo 14 d. pasiektas rekordas – apie 183 proc., beveik dvigubai viršijant vartojimą. Iš viso šiemet (sausio 1 d – kovo 22 d.) buvo 6 dienos, kai eksportavome elektrą, iš jų 5 dienos – kovą. Pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo tik 3 dienos eksporto.

Nors konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali paveikti elektros kainas, vis svarbesnį stabilizuojantį vaidmenį atlieka AEI. Per kovo pirmas tris savaites saulės ir vėjo elektrinės patenkino beveik dvigubai didesnį elektros energijos vartojimo poreikį – apie 60 procentų. Per sausį–vasarį saulės ir vėjo elektrinių įrengta 45 proc. (70 MW) daugiau nei pernai sausį–vasarį. 

Tačiau 2025–2026 m. žiemą Lietuvoje reikšmingai išaugusi nacionalinė elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, ypač vėjo ir šiluminių elektrinių, patenkino tik apie 65 proc. elektros suvartojimo, kuris smarkiai išaugo. Likusieji 24 proc. buvo importuoti iš Švedijos, 10 proc. – iš Latvijos, 1 proc. – iš Lenkijos. 

Dėl didelių šalčių elektros vartojimas sausį pasiekė rekordinį lygį – 1,41 TWh, o vasarį – 1,28 TWh. Šiemet sausį ir vasarį elektros energijos vartojimas buvo apie ketvirtadaliu didesnis nei pernai. 

Šio sausio vidutinė paros temperatūra Lietuvoje buvo -9,15C, vasario -7,9C. Ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione šalti orai, padidėjęs elektros vartojimas, išaugusi šiluminių elektrinių generacija lėmė didmeninių elektros kainų augimą: sausį kainos vidurkis šalyje buvo 152 Eur/MWh, vasarį – 155 Eur/MWh. Galimybes importuoti pigesnę elektros energiją ribojo šaltis, apėmęs didelę dalį regiono, nes daugelyje šalių taip pat išaugo elektros paklausa. 

2025 m. gruodžio – 2026 m. vasario mėn. vidutinė Brent naftos kaina (65 USD/bbl) buvo žemiausia per pastaruosius 5 metus. Bet naftos kainų mažėjimo tendencija kovą pasikeitė dėl geopolitinės situacijos – kainos pradėjo kilti dėl geopolitinių priežasčių. Vidutinė Brent naftos kaina kovo viduryje buvo pakilusi iki 112,2–106,4 USD/bbl. Tai kol kas aukščiausia savaitės vidutinė kaina nuo 2022 m. birželio pabaigos, kai ji siekė 108 USD/bbl. 

Tarptautinei energetikos agentūrai paskelbus apie rezervų panaudojimą, naftos kainos rinkose trumpam sureagavo (kovo 10 d. sumažėjo iki 87,8 USD/bbl), bet vėliau pradėjo vėl augti.Kovo 24 d. naftos kaina siekė 104,5 USD/bbl – tai 46,6 proc. daugiau nei vasario paskutinę savaitę (71,3 USD/bbl). 

Europos šalys reaguoja į pasaulinių energijos ir degalų kainų šuolį įvairiomis trumpalaikėmis priemonėmis: daugelyje valstybių įvedami laikini mokesčių sumažinimai (akcizų, PVM) ir ribojamos kuro kainų maržos/pardavėjų pelnai, kad būtų sumažinta naštą gyventojams ir verslui dėl brangstančių degalų.

Dažniausiai pasirenkamos priemonės yra akcizų mažinimas ir kainų ribų („lubų“) nustatymas. Mažmeninių antkainių nustatymo priemonė pritaikyta rečiau ir tik Europoje. PVM mažinimą kuro kainoms taip pat taikė tik kelios šalys. Subsidijos dažniau taikytos Azijos regiono šalyse. Jos teikiamos skirtingiems gavėjams, pavyzdžiui: Japonija – naftos perdirbėjams ir didmenininkams; Jungtinė Karalystė – namų ūkiams, siekiant sumažinti energijos sąskaitas ir šildymo išlaidas; Filipinai – viešojo transporto vairuotojams; Indonezija – valstybinei naftos įmonei ir elektros tiekėjui. Priemonės, susijusios su sumažintais akcizais, dažniausiai galioja iki metų pabaigos arba yra peržiūrimos. 

Lietuvoje kovo 23 d., palyginti su vasario 23 d., benzino prekybinė marža sumažėjo nuo 0,13 Eur/l iki 0,09 Eur/l. Didmeninė kaina per šį laikotarpį padidėjo nuo 0,52 Eur/l iki 0,77 Eur/l, arba 49 proc., o vidutinė mažmeninė benzino kaina – padidėjo nuo 1,46 Eur/l iki 1,73 Eur/l, arba 18 procentų. Naftos kainos padidėjimas per šį laikotarpį sudarė 0,18 Eur/l, arba 47 procentus. Gamintojo marža (skirtumas tarp didmeninės kainos ir naftos dedamosios) per šį laikotarpį padidėjo nuo 0,14 Eur/l iki 0,21 Eur/l, arba 50 procentų. Benzino didmeninė kaina kovo 25 d. palyginti su kovo 23 d. sumažėjo 0,05 Eur/l. 

Kovo 23 d., palyginti su vasario 23 d., dyzelino prekybinė marža sumažėjo nuo 0,11 Eur/l  iki 0,02 Eur/l. Didmeninė kaina per šį laikotarpį padidėjo nuo 0,67 Eur/l iki 1,16 Eur/l, arba 74 proc., o vidutinė mažmeninė benzino kaina – padidėjo nuo 1,61 Eur/l iki 2,10 Eur/l, arba 30 procentų. Gamintojo marža (skirtumas tarp didmeninės kainos ir naftos  kainos) per šį laikotarpį padidėjo nuo 0,29 Eur/l iki 0,60 Eur/l, arba 2 kartus. Dyzelino didmeninė kaina kovo 25 d. palyginti su kovo 23 d. sumažėjo 0,12 Eur/l. 

Gamtinių dujų kainų augimas stebimas nuo 2026 m. sausio 1 d. iki vasario mėn., kuomet užsitęsusi šalta žiema ir tuštėjančios dujų saugyklos įtakojo kainos kilimą. Šių metų pradžia išsiskyrė itin žemomis gamtinių dujų kainomis, kurios siekė 28,05 Eur/MWh, bet jau sausio pabaigoje dėl šalčių ir padidėjusios konkurencijos dėl SGD, gamtinių dujų kainos pakilo, o vėliau, kilus įtemptai geopolitinei situacijai, kainos nuo kovo 1 d. (32,26 Eur/MWh) iki kovo 24 d. (49,29 Eur/MWh) kilo 52,1 proc., o palyginti su metų pradžia, pakilo 85,8 procentų. Bet didmeninės gamtinių dujų kainos vis dar yra žemesnės nei kainų pikais 2022 metais, kai didžiausias kainų šuolis siekė 239,36 Eur/MWh. 

Naujausi duomenys rodo, kad 2026 m. vasarį Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos buvo arti istoriškai žemiausio užpildymo taško per pastaruosius penkerius metus. 2025–2026 m. šildymo sezonas pradėtas su 83 proc. ES gamtinių dujų saugyklų užpildymu. Nuo 2022 m. iki 2024 m., šildymo sezonui prasidėjus, užpildymas siekdavo 95–99 procentus. Saugyklų ištuštėjimą lėmė šalta žiema. Prognozuojama, kad 2026 m. šildymo sezono pradžioje, spalį, saugyklų užpildymas galimai sieks apie 70 procentų. 

Per 2025–2026 m. šildymo sezono penkis mėnesius (spalis–vasaris) didėjo biokuro naudojimas šilumos energijos gamybai, o išaugusiam poreikiui buvo naudojama rezerviniai pajėgumai – dujos. Šilumos gamyba sausio–vasario mėn. dėl žemos oro temperatūros vidutiniškai išaugo vidutiniškai 60–80 procentų. 

Paskutinę kovo savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 19,59 Eur/MWh, arba 43 proc. mažesnė nei vasario paskutinę savaitę, kai siekė 34,19 Eur/MWh) ir 19,2 proc. didesnė nei 2025 m. kovo paskutinę savaitę, kai buvo 16,44 Eur/MWh. Kovo mėnesį biokuro kainos vidurkis Lietuvoje buvo 21,3 Eur/MWh.

Visą LEA ekonomikos duomenų apžvalgą rasite čia:

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.