Renginys
Atsinaujinančių energijos išteklių projektų plėtrai būtinas bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis
2025 12 31Energetikos ateitį kuria ne vien technologijos. Ne mažiau už infrastruktūrą, inžinerinius bei finansinius sprendimus svarbu žmonės, gyvenantys savo įprastoje aplinkoje, kurią pakeičia nauji projektai. Vietos bendruomenių įsitraukimas leidžia įgyvendinti didžiausius pokyčius. Apie energetikos sektoriaus pasiekimus, ateities perspektyvas, saugumą, tvarumą, bendradarbiavimo tarp institucijų ir bendruomenių stiprinimą kalbėta Vilniuje gegužės 15 d. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) surengtoje konferencijoje „Nuo energijos prie sinergijos: investuojame į Lietuvos energetikos ateitį“. Ypatingas dėmesys skirtas bendruomenių įsitraukimo, partnerystės, tarptautinės patirties svarbai, įgyvendinant naujosios energetikos projektus, kurie kuria realią ilgalaikę vertę bendruomenėms.
Konferencija gyvam bendravimui subūrė daugiau nei 250 energetikos sektoriaus, institucijų, verslo ir bendruomenių atstovų diskusijoms apie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) projektų įgyvendinimą, projektus finansuojant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ ir valstybės lėšomis.
Sveikindama renginio dalyvius LEA vadovė Agnė Bagočiutė akcentavo Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis finansuojamų jungtinių projektų rezultatus ir jų didelį poveikį energetikos sektoriui. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijos jau šiandien duoda apčiuopiamų rezultatų. Vis daugiau gyventojų ir verslų gamina elektros energiją savo reikmėms, investuoja į kaupimo sprendimus, renkasi elektromobilumą, aktyviai įsitraukia į energetikos transformaciją.
Investicijos į AEI projektus lėmė, kad nuo 2023 m. kovo iki 2026 m. gegužės Lietuvoje saulės elektrinių galia nuo 648 MW išaugo iki 3 382 MW. Per tą laiką gaminančių vartotojų skaičius padidėjo nuo 48 420 iki 185 000.
Įgyvendinant saulės elektrinių įrengimo jungtinį projektą, administruojamą LEA, finansavimą gavo daugiau kaip 2 000 įmonių, ūkininkų ir energetikos bendrijų. Įrengta apie 170 MW saulės elektrinių. Išmokėta apie 71 mln. eurų dotacijų.
Valstybės finansavimas paskatino energetikos bendrijų (PEB ir AIEB) kūrimą – nuo 2023 m. kovo iki šiol jau įkurta 60 PEB ir 12 AIEB. Per tą laiką pačių energetikos bendrijų vaidmuo išaugo nuo elektros gamintojų iki bendruomenių telkimo, didinant įsitraukimą, bendradarbiavimą ir pasitikėjimą, ugdant bendruomenių gebėjimus pačioms valdyti dalį savo energetinės infrastruktūros.
Nuo 2023 m. įvyko elektros kaupimo sistemų įrengimo proveržis – kaupimo įrenginių sektorius iš nišinio tapo strateginiu energetikos infrastruktūros elementu. 2023-ųjų spalį Lietuvoje buvo įrengta 200 MW galios elektros kaupimo įrenginių („Litgrid“), o 2026 m. gegužės mėnesį jau yra 557 MW galios elektros kaupimo įrenginių.
Įgyvendinant kaupimo įrenginių įrengimo jungtinį projektą, administruojamą LEA, finansavimą gavo apie 300 įmonių, ūkininkų ir energetikos bendrijų. Įrengta 109 MWh ir išmokėta beveik 29 mln. eurų dotacijų.
Pastarieji metai išsiskyrė reikšmingu elektromobilumo šuoliu. 2022-ųjų rugsėjį Lietuvoje buvo 600 viešųjų įkrovimo prieigų ir 11 000 elektromobilių. Šiuo metu Lietuvoje jau įrengta daugiau kaip 5 000 viešųjų prieigų ir daugiau kaip 20 500 privačių prieigų. Šalyje įregistruota daugiau kaip 50 500 elektromobilių.
Įgyvendinant privačių EV įkrovimo prieigų įrengimo jungtinį projektą, administruojamą LEA, finansavimą gavo apie 14 000 gyventojų, įmonių ir daugiabučių bendrijų. Įrengta daugiau kaip 20 500 įkrovimo privačių įkrovimo prieigų. Išmokėta daugiau nei 21 mln. eurų dotacijų.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas konferencijoje akcentavo AEI plėtros reikšmę stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę, sėkmingo AEI projektų įgyvendinimo ir atsakingo, į klientus orientuoto projektų administravimo svarbą.
Energetikos ministerijos užsakymu 2026 m. pradžioje atliktos apklausos duomenimis, 80 proc. klientų yra patenkinti LEA paslaugomis, iš jų net 60 proc. – labai patenkinti.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega pažymėjo ES finansavimo reikšmę.
Lietuvos energetikos agentūra sėkmingai administravo daugiau kaip 130 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų.
Konferencijoje patirtimi ir individualiomis istorijomis apie sėkmes bei iššūkius įgyvendinant AEI projektus dalinosi įmonės „Foksas“ direktorius Aurimas Bagdanavičius, „Ecoservice“ inovacijų projektų vadovė Laura Zukė, Druskininkų ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė, „AEI Bendrija“ direktorius Tomas Ridikas ir ūkininkas Aurimas Kuzma.
Renginyje politikos sprendimų priėmėjai, energetikos sektoriaus atstovai, komunikacijos ekspertai ir bendruomenes vienijančių organizacijų atstovai diskutavo, kaip stiprinti dialogą su visuomene, kaip užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą tarp projektų vykdytojų bei vietos bendruomenių, kuriant ilgalaikę naudą visuomenei.
Vertinga patirtimi apie dialogą su bendruomene, pasitikėjimo kūrimą ir nueitą kelią nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo iki naujos įmonės vizijos bei naujo požiūrio į branduolinį ciklą su renginio dalyviais pasidalino „Altra“ komunikacijos vadovė Jolita Mažeikienė, kuri akcentavo, kad sudėtingiems energetikos projektams nebeužtenka tik informuoti visuomenę – būtina gauti visuomenės palaikymą ir pasitikėjimą, kad projektas valdomas atsakingai, skaidriai ir kuriant ilgalaikę vertę.
Kokie svarbiausi energetikos transformacijos iššūkiai Lietuvoje, kokios galimos jų sprendimo kryptys bei atsiveriančios galimybės, kas iš tiesų stabdo Lietuvos energetikos projektus? Faktai ir mitai aptarti debatuose, kuriuose dalyvavo energetikos ministras Ž. Vaičiūnas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys, kultūros viceministras, komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centro tyrėjas, doc. dr. Viktor Denisenko ir Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis. Debatus moderavo žurnalistas Aurimas Perednis.
Konferencijoje netrūko tarptautinių įžvalgų. Danijos Obenro miesto savivaldybės atstovė Hanne Klintøe pasidalino patirtimi, kaip šalyje stiprinamas visuomenės pasitikėjimas AEI projektais, įtraukiamos vietos bendruomenės, skatinamos naujos energetikos sektoriaus investicijos, kurios kuria tai, ko reikia vietos bendruomenėms – darbo vietas ir galimybes vietos verslui, bendruomenių plėtrą ir gyventojų migracijos iš kaimo mažinimą, įperkamą šildymą ir energetinį saugumą bei aplinkos gerinimą.
Lenkijos energetikos bendrijų padėtį bei politikos ir technologijų pažangos kryptis konferencijos auditorijai pristatė „Chain4Energy“ bendrasavininkas ir vadovas Dominik Skrobacz.
Kas padeda pasiekti geriausius rezultatus ir įtraukia bendruomenes į energetikos projektus, švelnina vietos gyventojų pasipriešinimą regionuose, diskutavo ir patirtimis dalinosi Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos vadovė Eglė Juozapavičienė ir „Ignitis renewables“ komunikacijos partneris Paulius Kalmantas. Diskusijos dalyviai ir renginio auditorija sutarė, kad atsinaujinančios energetikos plėtra yra svarbus valstybės interesas ir jos nepriklausomybės užtikrinimas, todėl būtinas sklandus dialogas su bendruomenėmis, kad vystytojai iš anksto aiškiai pristatytų vietos gyventojams realią projektų naudą, išsklaidytų galimą nerimą, laiku ir tinkamai informuotų bendruomenes apie planuojamus projektus, diskutuotų, įsiklausytų į gyventojų poreikius ir bendradarbiautų, nes siekiant visuomenės palaikymo, būtinas abipusis pasitikėjimas.
Konferencijos įrašą galite rasti LEA paskyroje YouTube platformoje.
___________________________________
Finansavimas saulės elektrinėms įrengti buvo skiriamas pagal Energetikos ministerijos inicijuotą ir LEA administruojamą jungtinį projektą „Investicinė parama saulės elektrinėms sausumoje“.
Finansavimas individualiems elektros energijos kaupimo įrenginiams įrengti ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių saugojimo pajėgumams sukurti buvo skiriamas pagal Energetikos ministerijos inicijuotą ir LEA administruojamą jungtinį projektą „Investicinė parama individualiems elektros energijos kaupimo įrenginiams“.
Finansavimas privačioms elektromobilių įkrovimo stotelėms įrengti buvo skiriamas pagal jungtinį projektą „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“.
Renginys organizuotas ir projektai įgyvendinti pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.

