Renginys

Pasigaminome apie 6,7 TWh elektros – 35 proc. daugiau nei pernai, kai pagaminta apie 4,9 TWh. Net 5,4 TWh, arba 81 proc. pagaminta naudojant AEI ir dar 1,3 TWh, arba 19 proc. – naudojant iškastinį kurą.

Gegužės–rugpjūčio mėnesiais daugiausia elektros pagamino saulės elektrinės, kompensuodamos tuo metu mažėjusią kitų šaltinių gamybą. Bet per metus daugiausia elektros pagamino vėjo elektrinės, kurios likusius šių metų mėnesius buvo svarbiausia gamybos technologija ir bendrai pagamino 18 proc. daugiau elektros energijos nei pernai. Saulės elektrinės pagamino 111 proc. elektros daugiau nei pernai.

Saulės ir vėjo elektrinių galia dabar siekia 3 700 MW. Tai daugiau už Ignalinos atominės elektrinės 2009 m. sustabdytų dviejų blokų galingumą (3 000 MW). Per metus pastatyta 870 MW galios naujų saulės elektrinių. Tai didžiausias prieaugis iki šiol – 78 proc. daugiau nei buvo 2023 metais. Jį lėmė didelė gaminančių vartotojų įrengtų saulės elektrinių galia. Naujų vėjo elektrinių per metus šiuos metus įrengta 513 MW galios, ir tai 82 proc. daugiau nei pernai. Šį augimą lėmė didieji komerciniai vėjo elektrinių parkai.

2025 m. tikimasi dar didesnės vietinės elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių. Kitais metais galime pasigaminti apie 70 proc. vartojamos elektros.

Dėl didėjančios nacionalinės generacijos ir mažėjančio elektros importo, mažėjo elektros kainos vartotojams. Saulės ir vėjo elektrinių generacijos padidėjimas 1 proc. mažino didmenines elektros kainas 0,1–0,3 proc. Didmeninės elektros kainos Lietuvoje šiemet yra mažiausios per pastaruosius ketverius metus ir mažėjo labiausiai tarp Baltijos šalių bei išliko mažesnės nei kaimyninėje Lenkijoje. 2025 m. didmeninės elektros kainos Lietuvoje gali išlikti panašios kaip šiais metais – svyruoti apie 90 Eur/MWh.

Vartotojams siūlomų elektros fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai šiemet, palyginti su pernai, sumažėjo 5 procentais. Labiausiai sumažėjo visuomeninio elektros tiekimo tarifai – 19 procentų.Valstybės reguliuojamos kainos dalies padidinimas šiemet labiausiai didino elektros nefiksuotos kainos planų tarifus.

2024 m. pasižymėjo stabilesnėmis gamtinių dujų kainomis. Nors šiemet nuo kovo mėnesio stebimas gamtinių dujų brangimas, tačiau šių metų kainų vidurkis – 34 Eur/MWh – išlieka beveik 20 proc. mažesnis nei pernai, kai siekė 42 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainų svyravimams įtakos turi ir sezoniškumas: pavasarį, vasaros pradžioje, gamtinės dujos pigiausios, o brangti pradeda intensyviau pildant saugyklas bei šaltuoju metu dėl išaugančio vartojimo.

Pastaruoju metu vis pasigirsta nuogąstavimų, kad gamtinių dujų, ypač Ukrainai nutraukus rusiškų dujų tranzitą, galėtų nepakakti. Tačiau LEA skaičiavimais, net ir esant pesimistiniam variantui, pagal pastarųjų penkerių metų žiemos mėnesių grynąjį dujų išėmimą, tai yra nevykstant jų pildymui, gamtinių dujų kiekis Europos Sąjungos saugyklose 2025 m. pavasarį gali siekti apie 30 proc., o toks yra pastarųjų penkerių metų vidurkis. Inčukalnio gamtinių dujų saugykla Latvijoje kovo 31 d., pagal tuos pačius vertinimo scenarijus, gali būti užpildyta apie 40 procentų.

BRENT nafta šiemet 2,5 proc. pigesnė nei pernai ir prognozuojamas tolesnis jos pigimas. Degalų kainos Lietuvoje mažiausios per pastaruosius trejus metus, tačiau 2025 m., tikėtina, jos bus aukštesnės dėl didėjančių akcizų.

2024 m. biokuro dalis šilumos gamyboje šiemet didėjo ir siekia apie 80–85 proc., tam įtakos turėjo pilnu pajėgumu pradėjusi veikti Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kuri biokuro rinkoje paklausą išaugino apie 13 proc. (0,5 mln.t) per metus. Biokuro kaina visus metus neryškiai svyravo tarp 15–24 Eur/MWh. Prognozuojant 2025 m. biokuro kainas, tikėtina, kad jos išliks panašaus lygio, nes išaugus biokuro paklausai, rinkoje buvo pakankamumas žaliavos kiekis ir pakankama konkurencija – šiuo metu biokurą tiekia 82 įmonės. Šilumos energijos kainos, tikėtina, išliks to paties lygio kaip ir šiemet.

Šiemet atlikti prioritetiniai darbai – atnaujinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas, patvirtintos Vandenilio plėtros Lietuvoje gairės ir jų įgyvendinimo veiksmų planas. Taip pat paskelbtas antrasis jūrinio vėjo parko vystymo konkursas, išpirktas SGD laivas-saugykla „Independence“ išpirkimas, veiklą pradėjo galinga Vilniaus kogeneracinė jėgainė bei atlikti darbai pasiruošiant sinchronizuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos tinklus su kontinentinės Europos elektros tinklais.

2025 m. vasario 9 d. įvyks sinchronizacija su Europos tinklais, kuri užtikrins energetinę nepriklausomybę bei saugumą. Atsinaujinančių energijos išteklių tolesnė plėtra ir energijos išteklių kainų stabilumo įtvirtinimas bus svarbiausi siekiai energetikos sektoriuje kitais metais.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:

Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175