Renginys

Lietuvos energetikos agentūros surengtas šių rezultatų pristatymo nuotolinis renginys subūrė daugiau kaip 125 dalyvius iš visų šalies miestų ir rajonų savivaldybių, Lietuvos savivaldybių asociacijos, taip pat ministerijų ir viešojo sektoriaus atstovus. Renginyje taip pat aptarti pagrindiniai iššūkiai ir gerosios praktikos pavyzdžiai, kurie gali padėti spartinti tvarią energetikos plėtrą savivaldybėse. 

Lietuvos energetikos agentūra kasmet nuo 2019 m. vertina savivaldybių darnios energetikos plėtros pažangą, remiantis įvairiais rodikliais, leidžiančiais apibrėžti pasiekimus, palyginti juos ir nustatyti tobulintinas sritis. Kasmetinė analizė padeda įvertinti kiekvienos savivaldybės vaidmenį, atskleisti, ar efektyviai savivaldybėse diegiami atsinaujinantys energijos ištekliai, ar skatinama jų plėtrą, darnus judumas, kaip gerinamas energijos vartojimo efektyvumas, energetinių paslaugų prieinamumas ir kaip tai prisideda prie bendrų šalies energetinės nepriklausomybės bei aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo. 

Įvertinus 2024 m. duomenis, vėjo elektrinių įrengtosios galios pernai daugiausia buvo Vakarų Lietuvos savivaldybėse – tai lėmė palankios gamtinės ir elektrinių prijungimo prie tinklų sąlygos. Didžiausia komercinių vėjo elektrinių įrengtoji galia buvo Kelmės rajono savivaldybėje – 415 MW. Didelė vėjo elektrinių galia taip pat buvo Telšių r. – 222 MW, Akmenės r. – 179 MW, ir Šilutės r. – 140 MW. 

Beveik pusėje šalies savivaldybių – dvidešimt šešiose – pernai nebuvo įrengta komercinių vėjo elektrinių. Daugumoje Rytų Lietuvos savivaldybių vėjo elektrinių plėtra ribojama krašto apsaugos, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimų. Miestų savivaldybių vėjo energijos plėtrą taip pat riboja teritoriniai suvaržymai, todėl Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestų savivaldybėse vėjo elektrinių nėra. 

Komercinės saulės elektrinės veikia 58-iose iš 60 savivaldybių. Pernai įrengtų saulės elektrinių galia buvo didžiausia Molėtų rajono savivaldybėje – 105 MW. Tai lėmė 2024 m. čia pradėjęs veikti didžiausias Lietuvoje saulės elektrinių parkas, kurio galia siekia 100 MW.

Komercinių saulės elektrinių nebuvo tik dviejose šalies savivaldybėse – Neringos ir Rietavo. Saulės elektrinių plėtrą Neringos savivaldybėje riboja griežti aplinkos ir kultūros paveldo reikalavimai. Komercinių saulės elektrinių plėtrai Rietavo savivaldybėje galimai trūksta administracijos palaikymo. 

Daugiausiai gaminančių vartotojų buvo tose savivaldybėse, kuriose dominuoja individualūs namai – šis rodiklis pernai buvo didžiausias Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybėse. 

Pagal nutolusių gaminančių vartotojų elektrinių, esančių kitose savivaldybėse, galią iš kitų išsiskyrė Vilniaus miesto (120 MW), Kauno (32 MW) ir Klaipėdos (26 MW) miestų savivaldybės. Kadangi miestų savivaldybėse trūksta tinkamų saulės elektrinių statybai sklypų, elektrinių plėtra vyksta regionuose, o miestų savivaldybių gyventojai įsigyja elektrinių dalį kitose savivaldybėse. 

Atlikta analizė rodo, kad savivaldybėse nekilnojamo turto mokestis nedaro poveikio vėjo energetikos plėtrai. Šalies septynios savivaldybės AEI jėgainėms taiko minimalų 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Vienuolika savivaldybių taiko maksimalų 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. 

2024 m. gamintojų naujos 532,45 MW galios vėjo elektrinės įrengtos Kelmės rajono, Jurbarko rajono, Telšių rajono ir Akmenės rajono savivaldybėse – 93,4 proc. visų elektrinių. 

Kurortų savivaldybės skiria daugiau dėmesio daugiabučių namų renovacijai. Didžiausias renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų dalies nuo visų iki 1991 m. pastatytų daugiabučių pokytis per 2024 m. įvyko Palangos mieto (+7,6 proc.), Elektrėnų (+6,9 proc.) ir Birštono (+3 proc.) savivaldybėse. Palangos miesto ir Elektrėnų savivaldybėse renovuota po 21 daugiabutį, o Birštono savivaldybėje – 2 daugiabučiai. Pagėgių savivaldybėje iki 2024 m. pabaigos nebuvo renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų. 

Pernai dviračių takų ilgis tūkstančiui gyventojų padidėjo 51-oje Lietuvos savivaldybėje. Iš viso jų ilgis didėjo apie 113 km. Kurortų savivaldybės labiausiai draugiškos dviratininkams: ilgiausi dviračių takai (tūkstančiui gyventojų) nutiesti Birštono (5,9 km/1000 gyv.) ir Druskininkų (3,1 km/1000 gyv.) savivaldybėse. 


Pagal elektromobilių skaičių išsiskiria Neringos savivaldybė, dėl nedidelio gyventojų skaičiaus ir didesnes pajamas turinčių gyventojų deklaravusių gyvenamąją vietą šioje savivaldybėje bei aktyvios ir tvarios mobilumo politikos: Neringoje tūkstančiui gyventojų tenka net 47 elektromobiliai – tai daugiau nei keturis kartus viršija antrą vietą užimančio Vilniaus miesto rodiklį (apie 11 EV).

Palangos miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos rajono savivaldybėse skaičiai taip pat didesni: svyruoja nuo 7 iki 11 elektromobilių tūkstančiui gyventojų. Tuo metu mažesnėse savivaldybėse, pavyzdžiui, Ignalinos rajono, Kalvarijos, Visagino ir Joniškio rajono, elektromobilių skaičius mažas – nesiekia nė 1 elektromobilio tūkstančiui gyventojų. 

Vienas iš svarbiausių rodiklių vertinant įkrovimo infrastruktūrą savivaldybėse yra registruotų lengvųjų keleivinių grynųjų elektromobilių skaičiaus ir viešųjų įkrovimo prieigų santykis. Telšių r., Šiaulių m., Kretingos r., Širvintų r. savivaldybėse efektyviai naudojama įkrovimo infrastruktūra: 1 įkrovimo prieigai tenka 9–11 elektromobilių. Šios savivaldybės aktyviai naudojosi ES fondais arba nacionalinėmis programomis, skatinančiomis žaliosios energetikos ir elektromobilių plėtrą. Telšių r. ir Šiaulių m. yra didesnės Lietuvos savivaldybės, turinčios daugiau gyventojų bei transporto priemonių, o Kretingos r. ir Širvintų r. savivaldybės, kad ir mažesnės, yra šalia magistralių ar tranzitinių kelių, kas užtikrina patogų elektromobilių įkrovimo infrastruktūros išdėstymą. Pagėgių ir Rietavo savivaldybėse pernai nebuvo registruotų elektromobilių įkrovimo prieigų. 

Naudojimasis viešuoju transportu priklauso nuo savivaldybės gyventojų tankio bei nuo galimybių juo naudotis patogiai, todėl didmiesčiai ryškiai išsiskiria: pernai Vilniaus miesto savivaldybėje pervežta apie 340 keleivių tūkstančiui gyventojų, Kauno miesto savivaldybėje – 185, Klaipėdos miesto savivaldybėje – 113 keleivių tūkstančiui gyventojų.

Informacijos apie keleivių pervežimą septyniose savivaldybėse 2024 m. nebuvo – Alytaus r., Anykščių r., Prienų r., Birštono, Kazlų Rūdos, Pagėgių ir Rietavo. Privatus transportas dominuoja Birštono ir Rietavo savivaldybėse, kurios neturi savo autobusų parkų – jas aptarnauja pravažiuojantis kitų savivaldybių viešasis transportas. 

Dalies šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas gaunančių asmenų skaičiaus vertinime didžiausi balai skiriami toms savivaldybėms, kuriose tokias kompensacijas gaunančių gyventojų dalis, palyginti su bendru savivaldybės gyventojų skaičiumi, yra mažiausia. 

Mažiausiai gyventojų, kuriems 2024 m. skirtos šildymo ir karšto vandens išlaidų dalies kompensacijos, buvo Klaipėdos r. (1,23 proc.), Kauno r. (1,87), Neringos (1,93), Marijampolės (2,75 proc.) savivaldybėse. 

Šiaurinėje Lietuvos dalyje esančių savivaldybių šildymo ir karšto vandens kompensacijas gaunančių asmenų dalis yra didžiausia – tai Visagino (14,6 proc.), Biržų r. (14,37), Akmenės r. (11,10), Kupiškio r. (10,79 proc.) savivaldybės. Taip pat didelė kompensacijas gaunančių asmenų dalis, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, yra Pagėgių savivaldybėje (13,45 proc.). 

Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos didžiausios ir mažiausios kainos įvairiose savivaldybėse skiriasi iki dviejų kartų. Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 8,96 ct/kWh. Didžiausia šilumos kaina buvo Pagėgių (12,43 ct/kWh), Joniškio r. (12,41 ct/kWh) ir Kelmės r. (12,16 ct/kWh) savivaldybėse. Mažiausia kaina – Utenos r., Akmenės r. ir Mažeikių r. savivaldybėse (atitinkamai 5,85; 6,03 ir 6,43 ct/kWh). 

Apibendrinus Lietuvos savivaldybes pagal 2024 metų vertinimo rezultatus, didžiausią darnios energetikos plėtros pažangą pasiekė šios savivaldybės: Klaipėdos rajono savivaldybė surinko 67 balus iš 100 galimų; Mažeikių rajono savivaldybė – 62 balai; Kauno rajono savivaldybė – 61,5 balo; Telšių rajono savivaldybė – 60 balų; Vilniaus miesto savivaldybė – 58,5 balo. 

Kviečiame išsamiau susipažinti su Savivaldybių darnios energetikos plėtros pažangos 2024 m. vertinimo apžvalga.

Išsami informacija apie atliktą 2024 m. pažangos vertinimą skelbiama skirsnyje „Savivaldybių darnios energetikos plėtros pažangos vertinimas“. 

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected],  tel. +370 661 89 175.