Renginys
Degalų kainos šią vasarą mažesnės nei pernai, o vartojimas grįžta prie pernai tuo pačiu metu buvusio lygio
2025 08 28Lietuvoje degalų kainos šią vasarą, per aktyviausią kelionių sezoną, nukrito žemiau nei pernai, nors nuo šių metų pradžios padidinus akcizus ir dėl geopolitinių sukrėtimų pasaulio rinkose pabrangus naftai, mūsų šalyje benzinas ir dyzelinas buvo pabrangę. Kas lėmė kainų pokyčius? Kaip keitėsi degalų vartojimas? Ar didėjo valstybės finansinės įplaukos po akcizų padidinimo?
Lietuvos energetikos agentūros ekspertai išanalizavo, kaip akcizų didinimas mūsų šalyje šiemet ir per pastaruosius penkerius metus veikė degalų kainas ir vartojimą. Kaip keitėsi naftos žaliavų ir naftos produktų importo kryptys Europoje, kai pasaulyje nerimsta naftos kainų šuolius provokuojantys geopolitiniai įvykiai. Degalų ir naftos rinkų bei transporto sektoriaus apžvalga pristatyta žiniasklaidai.
Šiemet nuo sausio 1 d. Lietuvoje buvo padidinti akcizai degalams. Valstybės tikslas – gauti didesnes biudžeto pajamas, taip pat mažinti naftos degalų vartojimą ir CO2 taršą, skatinant alternatyvių degalų vartojimo augimą. Didžiausias akcizo šuolis tiek benzinui, tiek ir dyzelinui numatytas 2025–2027 m. laikotarpiu. Degalų akcizų augimą lems CO₂ dedamoji.
Šiuo metu ES šalyse tik Lietuvoje dyzelinas apmokestinamas daugiau nei benzinas. Dyzelino apmokestinimas mūsų šalyje yra apie 0,04 Eur/l didesnis už ES šalių vidurkį, o benzino apmokestinimas apie 0,07 Eur/l mažesnis už ES vidurkį.
Per pastaruosius 12 mėnesių lyginamose Baltijos šalyse ir kaimyninėse valstybėse benzino kaina sumažėjo 1,7–8 proc., o dyzelinas atpigo 0,3–6,7 proc., išskyrus Lietuvą, kur dyzelino kaina per šį laikotarpį padidėjo 6,1 procento.
Šiemet dyzelino kaina Lietuvoje po akcizo padidinimo yra mažesnė 0,04 Eur/l nei Latvijoje, tačiau 0,04–0,09 Eur/l didesnė nei Estijoje ir Lenkijoje. Benzinas po akcizo padidinimo išlieka 0,08–0,014 Eur/l pigesnis negu Estijoje ir Latvijoje, kainuoja panašiai kaip Lenkijoje.
Lietuvoje, prie valstybės sienos su Lenkija, degalų kaina yra 0,05–0,07 Eur/l aukštesnė už vidutinę jų kainą mūsų šalyje, o Lenkijoje yra priešingai – benzino kainos prie valstybių sienos yra 0,01–0,05 Eur/l mažesnės už šios šalies kainų vidurkį, dyzelino kaina pasienyje yra artima šalies kainų vidurkiui.
Nepaisant akcizo benzinui ir dyzelinui padidinimo nuo metų pradžios, šiemet per pirmąjį pusmetį buvo surinkta atitinkamai 11 proc. ir 8 proc. daugiau akcizo įplaukų. Per 2021–2025 m. pirmuosius pusmečius akcizų už degalus surinkimas augo nuosekliai. 2019–2024 m. laikotarpiu už vieną litrą degalų (nepriklausomai nuo rūšies) vidutiniškai buvo surenkama 0,36–0,40 Eur akcizo, o šiais metais surinkimas padidėjo iki 0,49 Eur už litrą.
Šių metų pradžioje smukęs, degalų vartojimas Lietuvoje grįžta prie pernai tuo pačiu metu buvusio lygio. 2025 m. birželį, palyginus su 2024 m. birželiu, dyzelino Lietuvoje suvartota 12,9 proc. mažiau, o benzino – 10,1 proc. daugiau, suskystintų naftos dujų – 35,4 proc. daugiau, elektros viešosiose įkrovimo stotelėse parduota 38,5 proc. daugiau.
Šių metų vasarą Brent nafta vidutiniškai iki šiol kainavo apie 69,1 USD/bbl – apie 5,6 proc. mažiau nei 2021 m. vasarą, kai Brent nafta kainavo apie 73,2 USD/bbl. Naftos kainų nestabilumui įtakos turėjo ir geopolitinė situacija Ukrainoje bei Artimuosiuose Rytuose, ir OPEC+ sprendimai, ir kitos priežastys. Pagal naujausius ateities sandorius galima daryti prielaidą, kad Brent naftos kainos iki metų pabaigos gali ir toliau laikytis apie 60–70 USD/bbl, bet tai priklausys nuo geopolitinės situacijos, JAV veiksmų dėl naujų sankcijų, naftos paklausos ir pasiūlos balanso.
Keičiasi ir šalies transporto sektorius. Nuo 2019 m. iki 2025 m. liepos mėnesio dyzelinu varomų komercinių transporto priemonių skaičius Lietuvoje išaugo 33,9 proc. (nuo 14,6 tūkst. iki 19,6 tūkst.), o jų užimama parko dalis išliko stabili – 96,4 proc., tad dyzelinas išlieka dominuojančia degalų rūšimi, naudojama Lietuvos motorinių transporto priemonių parke. Benzinu varomų komercinių transporto priemonių skaičius per tą patį laikotarpį išaugo 6,1 proc., o jų užimama parko dalis sumažėjo nuo 1,6 proc. iki 1,3 procento.
Viešojo transporto parke daugėja elektrinių autobusų (skaičiuojant kartu su troleibusais) – jų skaičius padidėjo 40,6 procento (nuo 500 vnt. iki 703 vnt.). Dyzelinu varomi autobusai keičiami ir dujomis varomomis transporto priemonėmis – tokių autobusų skaičius šalies parke išaugo 48,4 proc., o dyzelinu varomų autobusų skaičius sumažėjo 7,5 proc., tačiau iki šiol užima didžiausią parko dalį – 83,5 proc. viso Lietuvos autobusų parko.
Elektromobilių skaičius Lietuvoje per pastaruosius 5 metus išaugo 8 kartus. Šiuo metu šalies keliais važinėja 36,5 tūkst. elektromobilių. Šiemet nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. lengvųjų keleivinių elektromobilių parkas išaugo 8 267 elektromobilių, arba 29,2 procento. Elektromobilių užimama parko dalis siekia 2,02 procento.
Per 2025 m. pirmąjį pusmetį Latvijoje lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius parke išaugo 31,6 proc., Lenkijoje – 26,3 proc., Lietuvoje – 23,5 procento.
Šių metų liepos mėnesį Lietuvoje įregistruotas rekordinis elektromobilių skaičius – 1 585 vnt. (697 grynieji elektromobiliai ir 888 įkraunami hibridai). Šiemet tik vasarį naujai įregistruotų elektromobilių skaičius nesiekė 1 tūkstančio (buvo 981).
2025 m. I-ąjį pusmetį mūsų šalyje elektromobiliai sudarė 13,8 proc. naujų automobilių rinkos, kai ES vidurkis – 24 procentai. Latvijoje elektromobilių dalis rinkoje buvo didesnė – 16,8 proc., o Lenkijoje – tik 9,7 procento.
Lietuvoje įregistruota 3,5 tūkst. viešojo įkrovimo prieigų – nuo šių metų pradžios jų skaičius išaugo beveik 2 kartus. Vienai viešojo įkrovimo prieigai tenka 11 elektromobilių.
Plėtojant elektromobilių įkrovimo tinklą, iki 2026 m. II-ojo ketvirčio planuojama paskirstyti 20,05 mln. eurų 18 910 privačių prieigų įrengimui. Lietuvos energetikos agentūra jau skyrė 14,3 mln. eurų įrengti daugiau kaip 14 600 privačių prieigų. Jau įrengta beveik 8000 prieigų, išmokėta 6,9 mln. eurų dotacijų. Pastaraisiais metais įmonių susidomėjimas prieigų įsirengimu padidėjo, jo prašo finansuoti daugiau prieigų nei gyventojai.
Elektromobilumą šalyje skatina valstybės dotacijos elektromobiliams įsigyti, įkrovimo infrastruktūrai plėtoti ir elektros gamybos įrenginiams statyti. Savivaldybės gauna valstybės finansavimą elektriniams autobusams įsigyti ir įkrovimo infrastruktūrai plėtoti. Kai kuriuose Lietuvos miestuose yra elektromobiliams skirtos A juostos ir nemokamas arba lengvatinis parkavimas. Didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) diegiamos riboto eismo zonos, skirtos skatinti nulinės emisijos transportą. Toliau plečiants viešojo įkrovimo prieigų tinklą, mažėja tarifai viešosiose įkrovimo prieigose. Planuojama iki 2030 m. įrengti 6 000 šių prieigų. Didinant degalų akcizus, vairuotojai skatinami rinktis mažataršes arba nulinės emisijos transporto priemones.
Daugiau informacijos – apžvalgoje .
Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], tel. +370 661 89 175.