Renginys

Tikimasi, kad centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainos šį šildymo sezoną keisis 2,5–3 proc., arba infliacijos ribose. Bet nuo šildymo sezono vidurio sąskaitos už šildymą padidės, nuo 2026 m. sausio mėnesio šilumos energijai pradėjus taikyti visą PVM tarifą. 

Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijai gaminti vis daugiau naudojama biokuro. Išankstiniais duomenimis, biokuro dalis viso kuro struktūroje 2025 m. augs iki 81 proc., o dujų naudojimas mažėja iki 10 proc. viso kuro. Šalyje jau 29-se savivaldybėse biokuras sudaro 90–100 proc. viso kuro, naudojamo šilumos energijai gaminti, 16-oje savivaldybių apie 80–89 proc. kuro sudaro įvairių rūšių biokuras ir dalis komunalinių atliekų. Iki Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatyto tikslo – centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai 2030 m. naudoti 90 proc. atsinaujinančių energijos išteklių – lieka 9–10 procentų. 

Vartotojų mokamai galutinei šilumos energijos kainai didelę įtaką daro šilumos tiekėjų naudojamo kuro struktūra bei kuro įsigijimo kainos, taip pat įmonės veiklos ir investicijų sąnaudos, jos aptarnaujamų klientų skaičius bei jų išsidėstymas teritorijoje. Šiemet augantys atlyginimai ir apie 2 proc. padidėjusios degalų kainos darė įtaką biokuro žaliavos ruošimo sąnaudoms. 

Šildymo sezono pradžioje biokuro kaina siekia 18,97 Eur/MWh – mažiausia, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu per praėjusius tris šildymo sezonus. Vidutinė biokuro kaina 2024–2025 m. šildymo sezono metu spalio–balandžio mėn. siekė 20,8 Eur/MWh, o per visą sezoną svyravo 16,42–25,64 Eur/MWh intervale. Tikimasi, kad biokuro kaina neturėtų kilti aukščiau nei praėjusį šildymo sezoną, jei nebus šaltesnė žiema ir neišaugs biokuro paklausa. 

Gamtinių dujų kainų vidurkis prekybos taške TTF šių metų rugsėjį buvo apie 32,3 Eur/MWh – tai mažiausias kainų vidurkis nuo 2024 m. gegužės, kai siekė 30,8 Eur/MWh. Pernai rugsėjį gamtinės dujos kainavo apie 37 Eur/MWh, 2023 m. rugsėjį – 36 Eur/MWh. 

Atpigus biokurui ir gamtinėms dujoms, šildymo sezono pradžioje, šilumos energijos kintama kainos dalis, kurią lemia kuro kaina, sumažėjo 2,6 proc., palyginti su 2024 m. spaliu, – ji siekia 4,48 ct/kWh.  

Šiemet spalį, lyginant su pernai spalio mėnesiu, 23 šilumos energijos tiekimo įmonės sumažino tiekiamos šilumos kintamą kainos dedamąją dalį, 3 įmonės – nepakeitė, 23 įmonės – padidino. 

Šilumos  kainos pastovią dedamąją dauguma tiekimo įmonių spalį padidino – ji siekia vidutiniškai 4,3 ct/kWh ir per metus padidėjo 14 proc., lyginant su pernai spaliu. Šios tarifo dalies augimą lėmė per metus (2024 m. spalis – 2025 m. spalis) didėję akcizas dyzelinui, augęs minimalus darbo užmokestis ir šilumos tiekimo įmonių statybos bei remonto darbų ir kiti veiklos kaštai. 

Lyginant su 2024 m. spalio mėnesiu, šiemet spalį 6 šilumos energijos tiekimo įmonės sumažino tiekiamos šilumos pastoviąją kainos dedamąją dalį (Plungėje, Utenoje, Telšiuose, Anykščiuose, Marijampolėje, Joniškyje), 3 įmonės – nepakeitė (Klaipėdoje, Tauragėje, Vilkaviškyje), likusios 40 įmonių – padidino. Iš viso Lietuvoje veikia 49 reguliuojami šilumos energijos tiekėjai. 

Spalį tiekėjų brangiausios ir pigiausios šilumos energijos kainos skiriasi 2,6 karto. Mažiausios tiekėjų šilumos energijos kainos jau trejus metus yra Utenoje, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Mažeikiuose. 

Spalio mėnesį penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos energijos kaina mažiausia (5,08–6,21 ct/kWh ribose), ji apie 13,1 proc. mažesnė nei šalies vidurkis (6,58 ct/kWh), o 5-iose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina didžiausia (11,35–12,5 ct/kWh ribose), ji 44 proc. didesnė nei šalies vidurkis. 

Spalį 14 šilumos energijos tiekimo įmonių sumažino tiekiamos šilumos energijos kainas. Iš jų 4 tiekėjai antrus metus iš eilės šildymo sezono pradžioje mažino šildymo kainas: Joniškyje, Tauragėje, Ignalinoje ir Akmenėje. 

Šiemet spalio mėnesį mažiausios šilumos energijos kaina yra Utenoje (5,08 ct/kWh), Vilniuje (5,42 ct/kWh), Klaipėdoje (5,9 ct/kWh), Šiauliuose (6,1 ct/kWh) ir Mažeikiuose (6,21 ct/kWh). 

Didžiausia šilumos energijos kaina spalį yra Lazdijuose (12,5 ct/kWh), Vilniaus r. (11,99 ct/kWh), Biržuose (11,8 ct/kWh), Kauno r. (11,6 ct/kWh) ir Kazlų Rūdoje (11,35 ct/kWh). 

Penkerius metus iš eilės Utenoje išlieka viena iš mažiausių šilumos kainų Lietuvoje, o Vilniaus r. ji viena iš didžiausių, eksploatuojant 20 katilinių, iš kurių 13 kurui naudoja gamtines dujas. Palyginus šilumos gamybai naudojamo kuro struktūrą, Utenoje biokuras sudaro 98 proc., Vilniaus r. – 14 proc. viso šilumos gamyboje naudojamo kuro, o kuro įsigijimo kaina Utenoje – 16,5 Eur/MWh, Vilniaus r. – 44,3 Eur/MWh. Tai lemia šilumos energijos kainos dydį. 

Šalies didžiausių miestų, kuriems centralizuotai tiekiama apie 70 proc.  pagaminamos šilumos energijos, kainų vidurkis spalį siekia 6,04 ct/kWh – jis 8,2 proc. mažesnis nei šalies vidutinė kaina. Palyginimui, 2024 m. spalį didžiųjų miestų bendras kainos vidurkis buvo 6,46 ct/kWh. 

Tarp Baltijos šalių visos šalies šilumos energijos kainos vidurkis spalį Lietuvoje mažiausias, Latvijoje ir Estijoje – 8,6 ct/kWh. Šilumos gamyboje biokuras sudaro didžiausią dalį Lietuvoje (81 proc. viso kuro), o Latvijoje ir Estijoje – po 65 procentus. 

Lyginant sostines, Vilniuje šilumos energija pigiausia – 5,4 ct/kWh, Rygoje – 7,4 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh. Tarp Baltijos šalių sostinių (šilumos nuosava gamyba) daugiausia biokuro naudojama Taline – 65 proc. viso kuro, Vilniuje ir Rygoje – po 50 proc. kuro šilumai gaminti. 

Šiuo metu ir toliau skiriama valstybės parama gyventojams, keičiantiems individulius namus šildančius taršius katilus. Daugiau nei 9 100 gyventojų, įsirengusių naujus būsto šildymo įrenginius, jau išmokėta daugiau nei 30  mln. eurų dotacijų. 

Daugiau informacijos apžvalgoje „Šildymo, biokuro, gamtinių dujų sektorius: 2025–2026 m. šildymo sezonas. Kokios prognozės?“

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas [email protected], mob. tel. +370 661 89 175.