Dažniausiai užduodami klausimai – DUK

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija (AIE bendrija) – pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kuris nuosavybės teise valdo ir plėtoja energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius ir turi teisę juose gaminti energiją, ją vartoti, kaupti energijos kaupimo įrenginiuose ir (ar) parduoti ir kuriam suteiktas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusas.

Šis AIE bendrijos statusas nėra savarankiška juridinio asmens forma, tokia kaip viešoji įstaiga, asociacija ar bendrija, o papildomas teisinis statusas, kurį gali įgyti esami juridiniai asmenys, siekiantys dalyvauti energetikos rinkose.

Pažymėtina, kad įgydamas AIE bendrijos statusą juridinis asmuo nepraranda tai juridinio asmens veiklos formai priskiriamų teisių ir pareigų, pavyzdžiui, sodininkų bendrija ir toliau gali spręsti bendrijos turto valdymo klausimus ar atstovauti jos narių interesus.

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos, AIEB, padeda:

• sutelkti visuomenines, verslo ir gyventojų iniciatyvas atsinaujinančių energijos išteklių energetikos srityje;
• pereiti nuo iškastinio kuro naudojimo prie švaresnės, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios, vietinės energijos gamybos;
• didinti visuomenės pritarimą atsinaujinančių energijos išteklių projektams ir palengvinti privačių investicijų pritraukimą pereinant prie švaresnės energijos naudojimo.

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos teikia tiesioginę naudą gyventojams, didina energijos vartojimo efektyvumą, mažina sąskaitas už elektrą ir kuria naujas darbo galimybes.

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims suteikia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaujantis:

• arba Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėmis (kai elektrinės įrengtoji galia 100 ar daugiau kW);
• arba Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statuso suteikimo, nesuteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (kai elektrinės įrengtoji iki 100 kW).

Statusą gali įgyti:

• kartu su leidimu plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – LP) arba leidimu gaminti elektros energiją (toliau – LG) pateikiant prašymą;
• jau turint LP ar LG, Tarybai pateikiant atitikties Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20² straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytiems reikalavimams deklaraciją;
• pateikiant Tarybai deklaraciją dėl AIEB statuso suteikimo, kai nereikalingas nei LP, nei LG, nes ketinama statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį

VERT, gavusi prašymą įgyti AIEB statusą patikrina ar pelno nesiekiantis juridinis asmuo atitinka Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme 202 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, t. y.:

• įvertinam pateiktus steigimo dokumentus, pagrindinį tikslą;
• bendrijos dalyvius gyvenančius ar veikiančius apskrityje;
• sprendimų priėmimo tvarką.
  
  

AIEB statusas suteikiamas per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamų dokumentų pateikimo VERT dienos.

Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviais gali būti:

• fiziniai asmenys;
• vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės (čia patenka ir tos savivaldybių valdomos įmonės, kuriose savivaldybės valdo ne daugiau kaip 25 proc. jų akcijų);
• kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys;
• savivaldybės ir savivaldybės įstaigos.

Siekdami išsiaiškinti, kokio dydžio kategorijai priskiriama įmonė, galite pasitikslinti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

Svarbu paminėti, kad AIE bendrijos atveju ne mažiau kaip 51 procentas balsų dalyvių susirinkime turi priklausyti dalyviams, gyvenantiems ar veikiantiems apskrityje, kurioje planuojama statyti ar įrengti energijos gamybos įrenginį. Todėl AIE bendrijos dalyvių gyvenamoji vieta ar buveinė yra ypač svarbi renkant AIE bendrijai priklausančių įrenginių vietą.

Galimos įvairios atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos, kaip pelno nesiekiančio juridinio asmens, juridinės formos. Toliau pateikiami keletas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų juridinės formos pavyzdžių. Atkreipiame dėmesį, kad tai nėra baigtinis juridinių formų sąrašas. Kiekviena besisteigianti atsinaujinančių išteklių energijos bendrija turi įsivertinti, kuri juridinė forma bus tinkamiausia jos veiklai. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijomis gali būti viešieji ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus:

• viešosios įstaigos, įregistruotos pagal Viešųjų įstaigų įstatymą;
• asociacijos, įregistruotos pagal Asociacijų įstatymą;
• labdaros ir paramos fondai, įregistruoti pagal Labdaros ir paramos fondų įstatymą;
• daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, įregistruotos pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų namų savininkų bendrijų įstatymą;
• sodininkų bendrijos, įregistruotos pagal Sodininkų bendrijų įstatymą;
• religinės bendrijos bendruomenės ir centrai, įregistruoti pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą;
• politinės organizacijos, įregistruotos pagal Politinių organizacijų įstatymą ir analitiniai centrai, įregistruoti pagal Politinių organizacijų įstatymą bei Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą;
• profesinės sąjungos, įregistruotos pagal Profesinių sąjungų įstatymą;
• meno kūrėjų organizacijos, įregistruotos pagal Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymą;
• kita.

Vadovaujantis Biudžetinių įstaigų įstatymu biudžetinė įstaiga, jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas, kurių paskirtis – įgyvendinti viešuosius interesus, jeigu toks jungimasis neprieštarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir veiklos tikslams. Asociacijos steigėjai ar nariai pagal įstatymus ar asociacijos steigimo dokumentus negali perleisti asociacijai biudžetinės įstaigos savininko biudžetinei įstaigai perduoto ar biudžetinės įstaigos įgyto turto. Biudžetinei įstaigai draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve, išskyrus numatytą teisę jungtis į asociacijas. 

Viešai skelbiami Piliečių energetikos bendrijų statuso ir Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų statuso turėtojų sąrašai.

Atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijos steigėjais / dalyviais gali būti fiziniai asmenys; vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės; kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys; savivaldybės ir savivaldybės įstaigos.

Atkreiptinas dėmesys, kad tos savivaldybių valdomos įmonės, kurios yra vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės ir kai savivaldybės valdo ne daugiau kaip 25 proc. šių įmonių akcijų,  taip pat gali būti AIE bendrijos steigėjais / dalyviais.

Visi šie asmenys AIE bendriją gali kurti vieni arba bendradarbiaudami su kitu asmenimi ar asmenimis, kurie gali būti AIE bendrijos dalyviais.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai AIE bendrija kreipiasi finansinės paramos pagal kokią nors priemonę, priklausomai nuo priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytų sąlygų, gali būti taikomi papildomi reikalavimai ar ribojimai, kokie asmenys gali būti AIE bendrijos steigėjais / dalyviais.

VšĮ Lietuvos energetikos agentūros teikiamo finansavimo sąlygos (investicinė parama):

Pagal paskelbtus kvietimus paraiškas gauti finansavimą saulės elektrinių iki 500 kW įrengtosios galios įsirengimo išlaidų daliai padengti gali teikti visos bendrijos.

Kartu su paraiška reikia pateikti pareiškėjo vardu elektros tinklų operatoriaus išduotas elektrinės prijungimo prie elektros energijos skirstomųjų tinklų sąlygas gamintojui ar gaminančiam vartotojui. Kai planuojamos saulės elektrinės įrengtoji galia bus ne didesnė kaip 100 kW ir leistina generuoti galia bus lygi nuliui, pareiškėjas kartu su paraiška gali pateikti ne išduotas sąlygas, o tik įsipareigojimą pastatyti saulės elektrinę.

Saulės elektrinės įrengimo projekto suma bus skaičiuojama pagal fiksuotojo vieneto įkainį – 1073,42 Eur/1kW saulės elektrinės įrengtosios galios. Bendrijos galės gauti finansavimą iki 45 proc. nuo pagal įkainį paskaičiuotos saulės elektrinės įrengimo išlaidų sumos.

Paraiškas gauti finansavimą elektros energijos kaupimo įrenginiams iki 500 kWh talpos įsirengimo išlaidų daliai padengti gali teikti visos bendrijos. Šiuo metu galiojančių Kvietimų teikti paraiškas nėra.

Bendrijos gali gauti 30 proc. siekiantį finansavimą nuo pagal įkainį paskaičiuotos kaupimo įrenginio įrengimo išlaidų sumos. Naudojant ličio geležies fosfato elektros energijos kaupimo įrenginį nustatytas 698,04 Eur be PVM fiksuotas įkainis (1 kWh kaupimo įrenginio talpos), pagal kurį skaičiuojama kaupimo įrenginio įrengimo paramos suma, naudojant ličio jonų elektros energijos kaupimo įrenginį – 576,86 Eur be PVM.

Kaupimo įrenginyje turi būti kaupiama elektros energija iš tiesiogiai prijungtos saulės ir (ar) vėjo elektrinės ir per metus sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. visos kaupiamos energijos. Dėl paramos energijos kaupimui gali kreiptis tiek jau turintys įrengtą saulės ar vėjo elektrinę, tiek ir planuojantys jas įsirengti. Nereikalaujama, kad elektrinė, prie kurios prijungtas kaupimo įrenginys, būtų įrengta, naudojantis valstybės teikiama parama.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) finansavimo esminės sąlygos (paskolos):

Klientai: pelno nesiekiantys juridiniai asmenys:

• įgiję arba siekiantys įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą;
• įgiję arba siekiantys įgyti piliečių energetikos bendrijos statusą.

Priemonės lėšomis skiriama lengvatinė paskola, kurios apimtyje derinama dotacija iki 50 procentų, įskaitant ir techninės pagalbos dotaciją.

Lengvatinės paskolos metinė palūkanų norma  nustatoma taip: 1 proc. marža + 6 mėn. EURIBOR (esant neigiamai 6 mėn. EURIBOR reikšmei, laikoma, kad 6 mėn. EURIBOR reikšmė lygi 0 proc). Visais atvejais metinė palūkanų norma neviršys 3 proc.

Finansuoti tinkamos lėšos: saulės ir/ar vėjo elektrinių statymas, įsirengimas ir/ar nutolusios elektrinės pirkimas.

Maksimali paskolos trukmė 15 metų.

Sąlygos išsamiai.

Reikalavimų ar nuostatų kur turi būti sklypas, kuriame bus statoma bendrijos elektrinė, nėra. Tačiau Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra nustatyta, kad ne mažiau kaip 51 procentas balsų dalyvių susirinkime priklausys tiems bendrijos dalyviams, kurie gyvena ar veikia apskrityje, kurioje planuojama statyti ar įrengti elektrinę. Tuo siekiama užtikrinti, kad bendrijos valdyme lemiamas žodis priklausytų tiems dalyviams, kurie gyvena ir veikia ten, kur stovi bendrijos elektrinė. Tai neužkerta kelio ieškoti vietos bendrijos elektrinei kitur, kur yra pakankamai laisvų galių tinkluose.

Naujausia informacija apie ūkio subjektams suteiktą atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos, AIEB, ir piliečių energetikos bendrijos, PEB, statusą skelbiama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, VERT, interneto svetainėje. 

Pvz., 2025-12-05 58 ūkio subjektai turėjo VERT suteiktą piliečių energetikos bendrijos, PEB, statusą, o 9 – atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos, AIEB, statusą.

Matoma, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų, AIEB, ir piliečių energetikos bendrijų, PEB, realų  steigimąsi paskatino Energetikos ministerijos inicijuoti saulės elektrinių sausumoje ir elektros energijos kaupimo įrenginių jungtiniai projektai, kuriuos administruoja VšĮ Lietuvos energetikos agentūra ir įgyvendindama juos AIEB, PEB ir  pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, siekiantiems įgyti tokių bendrijų statusą, teikia investicinę paramą saulės elektrinėms sausumoje iki 500 kW galios ir kaupimo įrenginiams iki 500 kWh talpos įsirengti. Aktyviau steigtis jos ir pradėjo, paskelbus kvietimus teikti paraiškas. Tačiau dar gana sunku prognozuoti, kaip jų vystymasis vyks ateityje.

Jei bendrija nusprendžia elektrinę bendrijos nariams išdalinti kaip gaminantiems vartotojams, tokia elektrinė yra išdalinama identiškai kaip nutolusių gaminančių vartotojų parko elektrinė. T.  y. elektrinės valdytojas (šiuo atveju – bendrija) turi iš anksto operatoriui pasakyti, kiek kuriam vartojimo objektui (klientui) yra priskiriama galios. Pasibaigus mėnesiui, visas elektrinės į tinklą patiektas energijos kiekis yra padalinamas visiems vartojimo objektams proporcingai pagal priskirtą elektrinės galią, ir pagal dienų skaičių, kiek dienų konkretus objektas turėjo priskirtą galią. Pavyzdžiui:

• visos elektrinės leistina generuoti galia yra 1 MW (1000 kW)
• nuo mėnesio pradžios (ar nuo praėjusių mėnesių) vartojimo objektui A yra priskirtos 10 kW šios elektrinės galios
• visa elektrinė per konkretų mėnesį į tinklą pateikė 80 000 kWh
• objektui A yra priskiriama 80 000 x 10 (priskirta galia) / 1000 (visos elektrinės galia) x 30/30 (visos mėnesio dienos) = 800 kWh 

Ir taip skaičiuojama kiekvienam objektui, kuriam priskiriama elektrinės dalis. Pabrėžtina, kad elektrinės dalis privalo būti priskirta iš anksto, nes elektros tiekėjams reikia iš anksto prognozuoti generaciją ir balansavimo poreikį. Atgaline data jau sugeneruotos kilovatvalandės negali būti priskirtos.

Tai yra individualus bendrijos sprendimas, priklausomai nuo veiklos modelio, įvykdytų investicijų, pinigų kainos, administravimo mokesčių, ir t. t. Čia reikia įsivertinti visus – tiek vienkartinius, tiek ir pasikartojančius kaštus, ir apskaičiuoti.

Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktuose nėra nustatytų apribojimų kokia forma ir apimtimis Savivalda ir bendrijos gali tarpusavyje bendradarbiauti. Savivalda gali padėti bendrijoms administraciniais klausimais dėl teritorijų planavimo, statybos darbų ir kitų dokumentų bei leidimų gavimo. Bendrijos Savivaldai gali siūlyti savo pagalbą vystant atsinaujinančių energijos išteklių jėgainės projektą, atliekant eksploataciją ir kitas veiklas.  

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodyta, kaip Savivalda turėtų prisidėti ir bendradarbiauti su bendrijomis. Savivaldybės turi įvertinti ir viešai savo interneto svetainėse skelbti informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir kitas vietas, kuriuose gali būti statomos ar įrengiamos bendrijų elektrinės. Taip siunčiamas labai aiškus signalas visiems potencialiems AIEB ir PEB dalyviams, kad Savivalda pasirengusi ir suinteresuota bendradarbiauti.

Savivaldybės, bendradarbiaudamos su vietos bendruomenėmis, gali steigti bendrijas (AIEB, PEB), skirtas mažinti socialinę atskirtį, padėti energetinį skurdą patiriantiems bendruomenės nariams ir pan. Tuo tikslu UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija įsteigė savivaldybėms skirtą skatinamąją finansinę priemonę – paskatinti AIEB ir PEB, kurių dalyviais (dalininkais) yra savivaldybės ir kurios mažins energetinį nepriteklių, investuoti į elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius (saulės, vėjo elektrines), kurių pajėgumų dalis turės būti perduodama energetinį nepriteklių patiriantiems asmenims, tokiu būdu sumažinant šių asmenų elektros sąskaitas.

Saulės ir vėjo elektrinių vidutinė vieno kilovato kaina (Eur/kW) yra nepastovi ir svyruoja. Apytiksliai skaičiuojant, 2025 m. III  ketv. 1 kW galios saulės elektrinės įrengimas kainavo apie 550 eurų, vėjo elektrinės – apie 3 000 eurų. Vėjo elektrinės 1 kW be montavimo darbų, inverterio, montavimui reikalingos įrangos kainavo apie 1 400 eurų. Tai priklauso nuo galios, naudojamų komponentų (inverterių, valdymo automatikos, konstrukcijų ir pan.), rangos darbų kainos. Į šias kainas nėra įskaičiuotos galimos investicijos į elektros tinklo plėtrą ar pralaidumų didinimą.

Saulės ar vėjo elektrinės įrengimo kaina nėra vienintelė dedamoji. Elektrinės prijungimas prie elektros tinklo gali pareikalauti didelių investicijų. Todėl preliminariam investicijų, reikalingų elektrinės prijungimui, dydžiui įvertinti reikalingos išankstinės prijungimo sąlygos (IPS), dėl kurių reikėtų kreiptis į ESO ar LITGRID.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – daugiabučių namų bendrija), įregistruota pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų namų savininkų bendrijų įstatymą, yra tinkama AIE bendrijų juridinė forma, todėl daugiabučių namų bendrija gali siekti AIE bendrijos statuso. 

Daugiabučių namų bendrija, siekianti įgyti AIE bendrijos statusą (jį suteikia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba), turi tinkamai parengti steigimo dokumentus ir veiklos dokumentus. Steigimo dokumentuose (pvz., įstatuose,- juos reikės keisti) turi būti nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jų pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas. Veiklos dokumentuose turi būti įtrauktos tokios veiklos tvarkos:

• Pasirinkta pagamintos elektros energijos realizavimo tvarka;
• Elektros energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros tvarka;
• Pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo tvarka

Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20² straipsnio 2 dalies 3 punktą – atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos (AIEB) tikslas yra teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas. 

Jei savivaldybės įsteigta AIEB veiktų nutolusio parko modeliu, t. y. pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalį, savo elektrinės galias galėtų skirti savivaldybės viešosioms bei biudžetinėms įstaigoms (poliklinikos, mokyklos, darželiai). Šios įstaigos, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20² straipsnio 2 dalies 3 punktu, turi būti AIEB dalyvėmis (kitaip tariant – dalininkėmis).

Saulės elektrinių atsiperkamumą įvertinti yra sudėtinga, nes jis priklauso nuo daugelio veiksnių – saulės elektrinės galios, metinio elektros poreikio, elektrinės galios ir elektros poreikio suderinimo – elektrinės galia turėtų būti parinkta taip, kad į elektros tinklą atiduodamas elektros kiekis būtų kuo mažesnis, momentinio suvartojimo (kokia elektros dalis suvartojama iškart, vietoje), kokį atsiskaitymo už patiektos į tinklą ir vėliau atgautos elektros energijos kilovatvalandę būdą asmuo yra pasirinkęs, ar būstas šildomas šilumos siurbliu, ar yra kraunamas elektromobilis, ar yra elektros kaupimo įrenginiai. Šis sąrašas nėra baigtinis – kiekvienas elektros vartotojas turėtų gerai įvertinti savo elektros poreikį, vartojimo įpročius ir aplinkybes.

Bet supaprastinus ir priėmus tam tikras prielaidas apie elektros kilovatvalandės kainą, elektrinės galią ir jos kainą ir elektros poreikį galima apytiksliai įvertinti saulės elektrinės įsirengimo atsipirkimo trukmę.

Dažniausiai įsirengiamos – 10 kW galios saulės elektrinės, kurios visa įrengimo kaina gali būti apie 5 600 eurų (LEA 2025 m. II ketv. duomenis) ir įvertinant, kad elektros tiekėjo klientui bus išmokama kompensacija už nepanaudota elektrą 0,086 Eur/kWh („Ignitis“ 2024 m. taikytas tarifas),  atsipirkimo laikas svyruoja nuo 3,4 m., jei gaunama APVA teikiama parama, iki 5 m. be paramos (2025 m. liepos mėn. atliktais LEA skaičiavimais).

Mažesnės – 3,6 kW galios saulės elektrinės, kaina gali būti apie 3000–3600 eurų. Tokios saulės elektrinės atsipirkimo laikas gali būti nuo 3 m., jei gaunama APVA parama, iki 4,4 m. be paramos (įvertinant, kad elektros tiekėjo klientui bus išmokama kompensacija už nepanaudotą elektrą), (2025 m. liepos mėn. atliktais LEA skaičiavimais).

Išmokama kompensacija už nepanaudota elektrą pagal Ignitis taikomą formulę dėl sukaupto, bet neatgauto elektros kiekio skaičiuojama pagal nepanaudotą elektros kiekį, kuris dauginamas iš paskutinių periodo metų balandžio–rugpjūčio mėnesių kiekvienos paros 10–17 valandos (t. y. saulės generacijos laikotarpio) kainų aritmetinio vidurkio, atėmus tiekimo paslaugos kainą).

Pasinaudojus ILTE teikiama paskola energetikos bendrijoms, paskolos metinė palūkanų norma sudaroma iš 1 proc. maržos ir 6 mėn. EURIBOR. Esant neigiamai 6 mėn. EURIBOR reikšmei, laikoma, kad ji lygi 0 procento. 2025 m. liepos mėn. duomenimis, metinė palūkanų norma sudaro 1 proc. marža + 2,051 proc. EURIBOR. Taip pat, ILTE nustatė palūkanų normos viršutinę ribą – ji negali viršyti 3 proc. per metus (2025 m. liepos mėn. duomenys ilte.lt svetainėje).

Atsižvelgiant į tai, įsirengiant dažniausiai pasirenkamą 10 kW galios saulės elektrinę, kurios įrengimo kaina siekia apie 5 600 Eur (LEA 2025 m. II ketv. duomenys), o už nepanaudotą elektros energiją taikomas supirkimo tarifas – 0,086 Eur/kWh (2024 m. Ignitis taikomas tarifas), atsipirkimo laikotarpis priklauso nuo to, ar gaunama valstybės parama (APVA):

• su APVA parama: atsipirkimo laikotarpis siekia apie 3,6 metų (2025 m. liepos mėn. LEA skaičiavimai);
• be paramos: atsipirkimo laikotarpis – apie 5,4 metų (2025 m. liepos mėn. LEA skaičiavimai).

Mažesnės – 3,6 kW galios (saulės elektrinės kainuoja apie 3 000–3 600 eurų). Tokios elektrinės atsiperkamumas taip pat priklauso nuo paramos:

• su APVA parama: atsipirkimas – apie 3,1 metų (2025 m. liepos mėn. LEA skaičiavimai);
• be paramos: atsipirkimas – apie 4,6 metų (2025 m. liepos mėn. LEA skaičiavimai).

AIE bendrijos teikiamų naudų sąrašas gali būti platus, apimti tiek platesnę, tiek individualią naudą žmogui. Keletas praktinių naudų, kurias gali gauti AIE bendrijų dalyviai (fiziniai ir juridiniai asmenys):

• galimybė pačiam gaminti elektros ir (arba) šilumos energiją. Pagaminta energija gali būti naudojama dalyvių individualių ūkių ir bendrosioms reikmėms. Kitaip tariant, sukuriama galimybė sumažinti energijos vartojimo kaštus;
• galimybė pagamintos energijos perteklių kaupti kaupimo įrenginiuose, jį parduoti ir taip gauti pajamų. Taigi, AIE bendrija gali tapti aktyviu žaidėju energetikos rinkoje. Nors AIE bendrijų tikslas nėra komercinės naudos, pelno siekimas, tačiau tai nereiškia, kad ekonominė nauda negali būti sukuriama. Pavyzdžiui, gautos pajamos gali būti skirtos pačios AIE bendrijos plėtrai ar bendruomenės infrastruktūrai vystyti;
• galimybė sumažinti kaštus, mokamus už savivaldybės teikiamas paslaugas. Savivaldybės taip pat turi teisę būti AIE bendrijų dalyvėmis. Pavyzdžiui, savivaldybei dalyvaujant tokios bendrijos veikloje, pagaminta elektra gali būti naudojama savivaldybės valdomame vaikų darželyje, proporcingai sumažinant teikiamų paslaugų įkainius savivaldybės gyventojams;
• naujų darbo vietų bendruomenėje sukūrimas. AIE bendrija, priklausomai nuo pastarosios dydžio, finansinių galimybių, gali tapti potencialiu darbdaviu. 

Tikrai verta skirti daugiau dėmesio savivaldybių dalyvavimui AIE bendrijose, nes užsienio praktikoje neretu atveju būtent savivaldybės yra pagrindinės energetikos bendrijų dalyvės. 

Didesnis savivaldybių įsitraukimas į AIE bendrijų veiklą Lietuvoje turėtų didelės naudos, todėl yra skatintinas. Pirmiausia, savivaldybių dalyvavimas suteikia patikimumo svorio visam projektui bei motyvuoja jungtis kitus juridinius ir fizinius asmenis. Savivaldybių dalyvavimo pranašumas pasireiškia ir tuo, kad bendrijų projektų vystymas gali būti pasitelkiamas įgyvendinant savivaldybės žaliojo kurso, bendruomeniškumo skatinimo bei socialinių naudų kūrimo tikslus. Pagaminta energija gali būti panaudojama savivaldybės pastatų (mokyklų, ligoninių, bibliotekų, socialinių būstų) šildymui ar elektros energijos poreikių tenkinimui. O gautos investicijos gali būti nukreiptos į infrastruktūros gerinimą. Juolab, savivaldybės turi nenaudojamas erdves (pastatus, žemes sklypus), kurie gali būti išnaudojami energetikos bendrijų elektrinių įrengimui.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra įtvirtintas konkretus veiklų sąrašas, kuriomis gali užsiimti AIE bendrijos  statusą įgijęs juridinis asmuo. 

Su AIE bendrijos statusu susijusios veiklos yra šios:

• elektros ir šilumos energijos gamyba išimtinai iš atsinaujinančių energijos išteklių. AIE bendrijos išskirtinumas – atitinkant teisės aktuose nustatytus reikalavimus yra galimybė gaminti šilumos energiją;
• šilumos teikimas dalyviams ar kitiems vartotojams. Pagaminta energija gali būti naudojama dalyvių individualių ūkių ir (ar) bendrosioms reikmėms, taip sėkmingai sumažinant elektros suvartojimo kaštus. Siekdama atlikti šią veiklą, AIE bendrija turi atitikti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose šilumos tiekėjui nustatytus reikalavimus, o šiluma turi būti pagaminta AIE bendrijai nuosavybės teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose;
• pagamintos energijos kaupimas. Kaupimo veikla AIE bendrija gali verstis tais atvejais, kai infrastruktūroje yra integruoti energijos kaupimo įrenginiai ir yra atitinkami teisės aktuose nustatyti kriterijai;
• pagamintos elektros energijos pardavimas savo dalyviams ir kitiems vartotojams. AIE bendrijos tikslas nėra komercinės naudos siekimas. Nepaisant to, bendrija turi galimybę dalyvauti energijos rinkoje bei tokiu būdu generuoti pelną. Įstatymas numato galimybę parduoti elektros energiją AIE bendrijos nariams už kainą, lygią nuliui. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus įstatymo pakeitimams ši veikla gali būti vykdoma tik su iš AIE bendrijai nuosavybės teise turimų įrenginių pagaminta elektros ar šilumos energija. Tuo tarpu tokia galimybė nėra suteikiama, jeigu įrenginiai AIE bendrijos yra valdomi kitas pagrindais.

• AIE bendrijos teisinį statusą siekiančiam įgyti asmeniui yra privaloma pelno nesiekiančio juridinio asmens teisinė forma. Tokioms formoms priskiriamos viešosios įstaigos, asociacijos, sodininkų bendrijos ir pan. Toks juridinis asmuo privalo būti tinkamai įsteigtas pagal tam tikrai juridinio asmens formai keliamus kriterijus.
• Juridinio asmens steigimo dokumentuose pagrindiniu tikslu turi būti numatytas aplinkos, ekonominės arba socialinės visuomeninės naudos savo dalyviams ar tos naudos teikimo vietose, kuriose ji vykdo veiklą, teikimas.
• Juridinio asmens veikla turi būti pagrįsta laisvu ir savanorišku dalyvių dalyvavimu. Tai reiškia, galimybė tapti juridinio asmens nariais turi būti sudaryta visiems juridiniams asmenims, kurie atitinka kriterijus.
• Siekdamas įgyti AIE bendrijos teisinį statusą, juridinis asmuo turi savo dokumentuose patvirtinti tvarkas dėl elektros energijos realizavimo, gamybos įrenginių priežiūros ir pajamų paskirstymo.

Pažymėtini šie privalumai:

• AIE bendrija suteikia galimybę gaminti ir naudoti šilumos energiją. Manytina, kad šis AIE bendrijos privalumas gali būti puikiai išnaudojamas dalyvių savivaldybių sprendžiant aukštų šildymo kainų problemą.
• Dalyvavimas AIE bendrijos veikloje nepanaikina dalyvių turimų elektros energijos vartotojo teisių ir pareigų (išskyrus vartotojo teisę rinktis energijos tiekėją, kuri gali būti ribojama teise rinktis AIE bendrijos tiekėją). Dėl to net ir AIE bendrijos veiklos metu jos dalyviams gaunant naudą, šiems subjektams taikoma apsauga nesumažėja. Tokiu būdu siekiama paskatinti energetikos bendrijų kūrimąsi Lietuvoje.
• Didesnis dalyvių skaičius AIE bendrijai suteikia galimybę sukaupti daugiau lėšų, todėl galima greičiau įsigyti elektros energijos, šilumos gamybai ar kaupimui skirtą įrangą, kurios savarankiškai vienas ūkis negalėtų įsigyti. Pavyzdžiui, AIE bendrijos modelis gali būti naudingas sodininkų bendrijai, ketinančiai įsigyti ir savo veiklos vietovėje įrengti vėjo energijos jėgainę, užtikrinti jos priežiūrą ir tinkamai paskirstyti pagamintą elektros energiją arba ją parduoti kitiems.

Tuo atveju, jei AIE bendriją norėtų steigti savivaldybės valdoma įmonė ar įstaiga, ar tokia įmonė ar įstaiga norėtų būti steigiamos AIE bendrijos nariu, yra papildomų reikalavimų, į kuriuos reikia atsižvelgti:

• visos savivaldybės įstaigos gali būti AIE bendrijos dalininkais ar nariais.
• savivaldybių įmonės gali būti AIE bendrijos dalyviais, jei:
  • tokios įmonės yra labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės, ir
  • savivaldybė valdo ne daugiau kaip 25 proc. šios įmonės akcijų.
• tos savivaldybės įmonės, kurios yra laikomos didelėmis įmonėmis, negali būti AIE bendrijos dalyviais ir dalyvauti AIE bendrijų veikloje.^[1]  

Norint pasistatyti 1 000 kW (1 MW) galios saulės elektrinę ant žemės, prireiks maždaug 1 ha sklypo. Jei didesnės ar mažesnės galios – atitinkamai pasiskaičiuoti orientacinį sklypo plotą.

Pagrindiniai AIE bendrijos statuso gavimo žingsniai

Jeigu ketinama statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, minėti leidimai nereikalingi, tuomet kreipiamasi į VERT su prašymu dėl AIE bendrijos statuso suteikimo.