Šilumos atgavimas objektui
Šilumos atgavimas pramonės objekte – perteklinės šilumos panaudojimas pramonės objekte
Ši metodika susijusi su perteklinės šilumos panaudojimu pramonės objekte. Taupant energiją šilumą naudojančiame pramoniniame procese (pvz., krosnyje) įrengiama šilumos atgavimo sistema (pvz., šilumokaitis). Susigrąžinta šiluma naudojama kaip šilumos šaltinis kitam naudojimui vietoje (pvz., patalpų šildymo sistemai, kitam procesui pašildyti). Todėl dėl taip sumažinamos pagrindinio energijos nešiklio sąnaudas tiekiamoje programoje.
Metodika taikoma tik įrenginiams, kuriuose gaminamos prekės (pramonės sektorius). Šiame sektoriuje ji taikoma neatsižvelgiant į energijos nešėją ir šilumos atgavimo technologiją.
Pagal šią metodiką negalima vertinti pastatų (HVAC) atgautos pastatų šilumos. Ši metodika taip pat netaikoma (skaičiuojant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (EVED) 7 straipsnyje nurodytą sutaupytą energiją) įrenginiams, kurie gamina elektros energiją ir šilumą, nes pagal Reglamentą (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos jų suvartojama energija neįskaitoma į galutinę energiją.
EVED 3 ir 7 straipsniai | Bendras galutinės energijos sutaupymas (TFES):
EVED 3 straipsnis | Poveikis pirminės energijos vartojimui (EPEC):
GHG | Šiltnamio efektą sukeliančių dujų sutaupymai (GHGsav):