Sintetinių degalų analizė

Sintetinių degalų gamybos, eksporto ir saugojimo galimybių analizę

AB „Amber Grid“ parengė „Sintetinių dujų ir sintetinių degalų (iš žaliojo vandenilio ir anglies dioksido) gamybos, eksporto ir saugojimo galimybių analizę“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1070 patvirtintų Vandenilio plėtros Lietuvoje 2025–2027 metų gairių įgyvendinimo veiksmų planu.

Sintetinių degalų paklausą skatina Europos Sąjungos reguliacinė politika, įskaitant RED III, ReFuelEU Aviation, FuelEU Maritime bei ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS). Didžiausia sintetinių degalų paklausa prognozuojama aviacijos, jūrų transporto ir sunkiojo kelių transporto sektoriuose, kuriuose elektrifikacija yra ribota. Šiuose sektoriuose e-metanas, e-metanolis, e-SAF, e-dyzelinas ir e-amoniakas gali tapti svarbia iškastinio kuro alternatyva.

Pagrindinės sintetinių tvarių degalų gamybos žaliavos – biogeninis CO₂ ir žaliasis vandenilis. Pagal „Amber Grid“ vertinimus, biogeninio CO₂ potencialas Lietuvoje 2040 m. gali siekti apie 3,5 mln. tonų per metus. Remiantis „Amber Grid“ atliktos vandenilio rinkos dalyvių apklausos rezultatais, vandenilio gamybos pajėgumai Lietuvoje iki 2040 m. galėtų siekti apie 5,9 GW. Tai sudaro prielaidas sintetinių degalų gamybai, naudojant vietinius išteklius.

Analizės metu buvo modeliuojama sintetinių degalų gamyba Lietuvoje, išnaudojant visą biogeninio CO₂ potencialą (apie 3,5 mln. tonų per metus 2040 m.). Vertinimai rodo, kad sintetinių degalų sektoriaus plėtra 2030–2060 m. laikotarpiu galėtų pareikalauti apie 3,4 mlrd. eurų investicijų, iš kurių beveik pusė būtų skirta elektrolizės pajėgumų plėtrai. Taip pat būtų reikalingas didelio masto atsinaujinančios elektros energijos kiekis (apie 27 TWh per metus 2040 m.), reikšmingi vandenilio gamybos pajėgumai ir efektyvus CO₂ surinkimas iš biogeninių šaltinių.

Vertinama, kad sintetinių degalų sektoriaus plėtra galėtų sukurti iki 40 mlrd. eurų tiesioginės ir netiesioginės pridėtinės ekonominės naudos, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą, pridėtinės vertės kūrimą ir mokesčių pajamas visoje vertės grandinėje.

Perėjimas prie sintetinių degalų prisidėtų prie energetinės nepriklausomybės stiprinimo, iškastinio kuro importo mažinimo, emisijų mažinimo, taip pat kurtų naujas darbo vietas ir skatintų tiekimo grandinės plėtrą Lietuvoje.