Saulės elektrinių modulių vidutinės kainos
Pirmą kartą per beveik dvejus metus 2025 m. II ketvirtį saulės modulių kainos Lietuvoje pradėjo kilti – saulės moduliai kainuoja vidutiniškai 207 eurus už 1 kW – tai 7,8 proc. didesnė kaina nei šių metų pirmąjį ketvirtį, kai ji vidutiniškai siekė 192 eurų už 1 kW ir 4,5 proc. daugiau nei pernai paskutinį metų ketvirtį, kai ji buvo 198 eurus už 1 kW. Kainos kyla dėl pasaulinės didesnio efektyvumo saulės modulių brangimo tendencijos, išaugus jų paklausai ir formuojantis pasiūlos trūkumui.
2025 m. antrąjį ketvirtį vidutinė 10 kW saulės elektrinės įrengimo kaina, vertinant saulės modulių, montavimo konstrukcijų, inverterių, valdymo įrangos, projektavimo ir kitų paslaugų bendrą kainą, keitėsi nežymiai. Šių metų pirmąjį ir antrąjį ketvirčius kaina svyravo iki 2 proc. intervale, lyginant su 2024 m. ketvirtuoju ketvirčiu.
Populiariausių 10 kW saulės elektrinių visa įrengimo kaina šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, mažesnė apie 13,3 proc. ir vidutiniškai siekia 5653 eurus. Populiariausių 10 kW modulių kaina sudaro 2067 eurus – tai apie 16,5 proc. mažiau, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu.
Didesnę visos saulės elektrinės kainos dalį sudaro saulės moduliai. 10 kW galios saulės elektrinės modulių kaina vidutiniškai siekia apie 37 proc. visos saulės elektrinės įrengimo kainos – tai 3,8 proc. daugiau, palyginus su šių metų pirmuoju ketvirčiu, kai modulių kaina sudarė apie 33 proc. saulės elektrinių galutinės įrengimo kainos. Inverterių ir elektros energijos kaupiklių, kurie be modulių yra pagrindiniai saulės elektrinės elementai, pardavėjų konkurencija padidėjo, todėl šios įrangos kainos mažėjo, kaip ir jos dalis galutinėje elektrinės įrengimo kainoje.
Palyginimui, 2024 m. antrąjį ketvirtį saulės modulių kaina sudarė 38 proc. galutinės saulės elektrinių įrengimo kainos, o 2023 m. antrąjį ketvirtį – 49 proc. galutinės saulės elektrinių įrengimo kainos.
Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys, gauti apklausus daugiau nei 60 saulės moduliais prekiaujančių ir saulės elektrines įrengiančių įmonių.
Nuo 2024 m., dėl gamybos procesų pažangos, masto ekonomikos ir didesnės konkurencijos tarp gamintojų bei saulės elektrines įrengiančių įmonių, mažėjusi saulės modulių kaina dabar pradėjo augti.
Dirbtinai sumažinus saulės modulių gamybos apimtis Kinijoje, didelio efektyvumo moduliai tapo deficitu ir artimiausiu metu mažai tikėtina, kad jų pasiūla didės. Prognozuojama, kad, siekiant išvengti gresiančio pasiūlos deficito, šie moduliai bus kaupiami ir parduodami už didesnę kainą, o ne siūlomi patraukliomis kainomis.
Analizuojant įvairių regionų saulės modulių pardavėjų viešai skelbiamas analogiškų, t. y. tokio paties tipo ir galios diapazono, saulės modulių kainas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje, nustatyta, kad 2025 m. gegužę Azijos gamintojų saulės modulių vidutinės kainos sumažėjo Lietuvoje (0,8 proc.), Lenkijoje (1,3 proc.) ir Latvijoje (2,3 proc.). Kainos nežymiai padidėjo Estijoje (1,8 proc.) ir Vokietijoje (2,5 proc.).
Europos gamintojų saulės modulių vidutinė kaina tuo pačiu metu sumažėjo Vokietijoje (0,7 proc.) ir Latvijoje (9 proc.), išaugo Estijoje (1,4 proc.), o Lietuvoje ir Lenkijoje išliko nepakitusios.
Lietuvoje parduodamų europietiškų modulių vidutinė kaina yra apie 321 euras už 1 kW – tai apie 8–40 proc. didesnė kaina nei kaimyninėse šalyse parduodamų Europoje pagamintų modulių ir apie 23 proc. mažesnė nei Lenkijoje parduodamų europietiškų modulių vidutinė kaina, kur ji sudaro 417 eurų už 1 kW ir išlieka didesnė, nes dažniausiai parduodami didelio efektyvumo ir ilgaamžiškumo moduliai su patikimomis garantijomis.
Lietuvoje parduodamų Europoje pagamintų saulės modulių kainų duomenys taip pat apima mūsų šalyje gaminamus saulės modulius, kurie yra brangesni nei kiti Europoje pagaminti moduliai.
Grafike pateiktas visų analizuojamų šalių Azijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje pagamintų
saulės modulių kainų bendras vidurkis nuo 2024 m. liepos mėnesio iki 2025 m. gegužės mėnesio
Šiaurės Amerikoje pagamintų saulės modulių kaina 2025 m. gegužę, palyginti su balandžiu pakilo Lietuvoje (1,8 proc.), Lenkijoje (1,7 proc.) ir Vokietijoje (1,7 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu šių modulių kainos Estijoje ir Latvijoje išliko stabilios. Šių metų pradžioje kilus saulės modulių kainai, antrąjį ketvirtį kilimas sulėtėjo, o ketvirčio pabaigoje sustojo.
Pagal vienos didžiausių Europoje saulės modulių prekybos ir tarpininkavimo platformos duomenis, gegužės mėnesį kainų pokyčiai užfiksuoti mažo efektyvumo (15-18 proc.) ir didelio efektyvumo (daugiau nei 21 proc.) modulių segmentuose, o vidutinio efektyvumo (18-21 proc.) modulių kainos išliko stabilios du mėnesius iš eilės. Gegužę kainų augimą lėmė išaugusi paklausa dėl įsibėgėjusio saulėtojo sezono, taip pat kai kurie didmenininkai padidino didelio efektyvumo modulių kainas, kol pasiūla tebėra ribota.
Šiuo metu rinkoje pastebimi stabilizavimosi požymiai, todėl tikimasi, kad kainos nusistovės ir nekis iki metų pabaigos, jei Kinijos gamintojai vėl nepradės dirbtinai kelti kainų, apribojant eksportą ir mažinant Kinijos saulės modulių gamybos pajėgumus dėl siekio padidinti paklausą.
Dauguma saulės modulių gamintojų vis dar parduoda modulius už gamybos sąnaudoms artimas kainas, bet norėdami išlikit rinkoje, jie turi didinti turi kainas. Kita kainų kilimo priežastis – modulių trūkumas, ypač didelio efektyvumo modulių segmente. Gamintojai vėluoja tiekti naujus modulius, todėl jų klientams vis dažniau tenka ieškoti produkcijos vietinėje arba kaimyninėse rinkose ar kreiptis į platintojus. Be to, Kinijos vyriausybės skiriama parama padidino bendrą saulės elektrinių paklausą šioje šalyje ir sukėlė pasiūlos trūkumą fotovoltinių modulių rinkoje. Todėl buvo pasiektas paklausos pikas, dėl kurio antrąjį ketvirtį modulių kainos kilo visoje pasaulinėje saulės modulių tiekimo grandinėje.
Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2024 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų augimas pasaulyje siekė apie 25 proc. – įrengta maždaug 700 GW naujų atsinaujinančių išteklių pajėgumų.
2024 m. buvo 22-eji metai iš eilės, kai atsinaujinančiųjų išteklių energija pasiekė naujus plėtros rekordus.
Daugiau nei tris ketvirtadalius, arba beveik 78 proc. naujų atsinaujinančiosios energijos pajėgumų sudarė saulės elektrinės, 17 proc. – vėjo elektrinės, 4 proc. – hidroelektrinės, likusi atsinaujinančios energijos dalis pagaminta iš bioenergijos, geoterminės energijos, koncentruota saulės energijos ir jūrų energijos.
Tikimasi, kad pasaulinis atsinaujinančią energiją naudojančių įrenginių pajėgumai ir toliau kasmet didės, o iki 2030 m. pasieks 940 GW per metus.